Rusija pareiškė, kad antrąją mainų dieną su Ukraina apsikeista 307 karo belaisviais
Rusija ir Ukraina šeštadienį, antrąją didžiausių kalinių mainų per daugiau kaip trejus karo metus dieną, per Kremliaus sąjungininkę Baltarusiją apsikeitė 307 karo belaisviais, pranešė Rusijos gynybos ministerija.
„Iš Kyjivo režimo kontroliuojamos teritorijos buvo grąžinti dar 307 Rusijos kariuomenės kariai. Mainais buvo perduoti 307 Ukrainos karo belaisviai“, – pareiškime teigė ministerija. Pasak jos, Rusijos karo belaisviams Baltarusijoje bus suteikta psichologinė ir medicininė pagalba, o po to jie keliaus į Rusiją.
Abi pusės penktadienį per pirmąjį etapą jau susigrąžino po 390 žmonių. Tikimasi, kad jos iš viso apsikeis 1 000 belaisvių.
„Tikimės, kad mainai tęsis rytoj“, – pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Rusija užsiminė, kad po apsikeitimo, kuris savaitgalį turėtų būti tęsiamas, Ukrainai nusiųs taikos susitarimo sąlygas, tačiau nenurodė, kokios jos bus.
Ukrainos premjeras ragina visiškai izoliuoti Rusiją
Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis teigia, kad tarptautinė bendruomenė turi imtis ryžtingų veiksmų – didinti pagalbą Ukrainai, stiprinti sankcijų spaudimą ir izoliuoti Rusiją visais lygmenimis.
Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, D. Šmyhalis tai pareiškė tinkle „Telegram“.
Pasak premjero, praėjusią naktį Rusija inicijavo ataką prieš Ukrainą pasitelkdama balistines raketas ir kovinius bepiločius orlaivius. „Priešas į Kyjivo, Dnipropetrovsko, Odesos, Vinycios, Sumų, Charkivo, Donecko ir Zaporižios sritis paleido 14 raketų ir 250 bepiločių orlaivių „Shahed“. Yra sužeistųjų ir žuvusiųjų. Užuojauta šeimoms ir artimiesiems“, – teigė D. Šmyhalis.
Jis pažymėjo, kad Kyjivas tapo vienos iš didžiausių Rusijos atakų taikiniu, raketų ir bepiločių orlaivių nuolaužos krito penkiuose rajonuose. Be kita ko, apgadinti gyvenamieji daugiabučiai namai.
D. Šmyhalis nurodė, kad avarinės tarnybos dirba sustiprintu režimu, vyksta valymo darbai. Nukentėjusiems žmonėms teikiama reikalinga pagalba. Viename rajone buvo įkurtas krizių koordinavimo centras, teikiantis konsultacijas ir paramą.
Jis padėkojo Ukrainos oro gynybos pajėgoms, kurioms pavyko perimti nemažai priešo raketų ir bepiločių orlaivių ir taip išgelbėti daugybę gyvybių.
„Šiandieninė masinė ataka dar kartą parodo tikruosius agresoriaus ketinimus – eskalavimo kelią. Dabar kaip niekada anksčiau svarbu, kad tarptautinė bendruomenė imtųsi ryžtingų veiksmų – suteiktų Ukrainai daugiau pagalbos, padidintų sankcijas ir izoliuotų Rusiją visais lygmenimis“, – sakė D. Šmyhalis.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, per Rusijos raketų ir bepiločių orlaivių smūgį Kyjive buvo apgadinti trijuose rajonuose esantys gyvenamieji pastatai, prekybos centras ir švietimo įstaiga. Buvo sužeista 15 žmonių.
Rusija praneša apie pakartotinę ataką prieš „Energia“ gamyklą Lipecko srityje
Šeštadienio naktį bepiločiai orlaiviai atakavo Rusijos Lipecko sritį. Vietos gyventojai praneša apie pakartotinį smūgį į „Energia“ gamyklą Jeleco mieste, informuoja „Telegram“ kanalas „Astra“.
Lipecko srities gubernatorius Igoris Artamonovas pareiškė, kad Jelece buvo paskelbtas raudono lygio perspėjimas apie bepiločių orlaivių pavojų. Jis sakė, kad pramoninėje zonoje nukrito bepiločių orlaivių nuolaužos, nukentėjusiųjų nėra, įvykio vietoje dirba avarinės tarnybos.
Vietos gyventojai teigia, kad ir vėl buvo smogta į „Energia“ gamyklą. Liudininkai pranešė išgirdę mažiausiai penkis sprogimus. Jie taip pat atkreipė dėmesį į sraigtasparnių skrydžius danguje virš miesto.
„Energia“ gamykla specializuojasi cheminių energijos šaltinių gamyboje. Jos gaminiai plačiai naudojami įvairiuose sektoriuose, įskaitant gynybos pramonę, civilinę aviaciją, jūrų transportą ir energetikos sektorių.
Be to, Novomoskovske, Tulos srityje, dėl bepiločių orlaivių smūgio į vietos įmonę buvo apgadintas gamtinių dujų vamzdynas, pareiškė regiono gubernatorius Dmitrijus Miliajevas.
Jis informavo, kad dėl smūgio įvykio vietoje kilo gaisras. Buvo sužeisti trys žmonės – du buvo hospitalizuoti, o vienam medicininė pagalba buvo suteikta vietoje. Viename Novomoskovsko rajone dėl krintančių bepiločių orlaivių nuolaužų buvo nesmarkiai apgadinti keli privatūs namai.
Nepaisydamas karo Ukrainoje, Putinas nori didinti ginklų eksportą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori padidinti Rusijos ginklų eksportą į kitas šalis.
„Būtina aktyviai didinti eksporto apimtis“, – sakydamas kalbą, kurią penktadienį transliavo valstybinė televizija, pareiškė jis.
Neįvykdytų Rusijos karinės paskirties produktų užsakymų skaičius yra didelis, vertė siekia dešimtis milijardų eurų, karinio-techninio bendradarbiavimo komisijos posėdyje tvirtino V. Putinas.
Prezidentas pažymėjo, kad kare prieš Ukrainą dalyvaujančių dalinių aprūpinimas išlieka svarbiausiu prioritetu, ir kartu nurodė, jog tam turėtų būti numatytos naujos vyriausybės paskatos.
Tuo pat metu V. Putinas pabrėžė, kad Rusija turi išlaikyti savo poziciją tarptautinėje ginklų rinkoje ir atlaikyti stiprią konkurenciją.
Praėjusiais metais Maskva iš esmės įvykdė savo eksporto įsipareigojimus užsienio partneriams.
Rusija jau daugiau kaip trejus metus kariauja su Ukraina. Stebėtojai mano, kad ji neteko daugybės karių ir karinės technikos.
Nepaisant to, Rusija išlieka viena didžiausių ginklų eksportuotojų pasaulyje.
Rusija ruošiasi karui su NATO: „The Telegraph“ įvardijo pranašiškus ženklus
Kremlius plečia karo tarnybą, didina ginklų gamybą ir modernizuoja infrastruktūrą palei Rusijos šiaurines sienas. „Putinas kuria naujas pajėgas kovai su NATO“, – šeštadienį skelbia „The Telegraph“.
Rusija stato bazes ir plečia savo karinę įtakos zoną prie Suomijos sienos. Anot leidinio, tai rodo, kur po karo Ukrainoje galėtų būti perkelta Rusijos armija.
Naujos palydovinės nuotraukos atskleidžia, kad Rusija plečia karines bazes, stato palapines, renovuoja Arkties oro uostus, o tai „gali būti būsimo karo pranašai“.
Matyti ir kitokių signalų. Kremlius plečia verbavimą, didina ginklų gamybą ir modernizuoja logistikos infrastruktūrą palei Rusijos sienas su Norvegija, Suomija ir Baltijos šalimis.
Suomijos gynybos pareigūnai teigia, kad naujos karinės pajėgos yra nedidelės, tačiau greičiausiai ruošiamos dešimtims tūkstančių karių ir karinei technikai, kuri bus dislokuoti prie sienos ir toliau į šiaurę, prie Arkties.
Palydovinės nuotraukos rodo, kad Kamenkoje, apie 64 km nuo Suomijos ir daugiau nei 200 km nuo Helsinkio, pastatyta daugiau nei 130 naujų kariuomenės palapinių. Bazė, kuri iki 2022 m. nebuvo naudojama, dabar turėtų talpinti 2 000 karių.
Rusija taip pat plečia karinę infrastruktūrą aplink Petrozavodsko miestą, esantį 160 km nuo Suomijos ir Norvegijos sienų. Miestas galėtų tapti nauja Maskvos šiaurės vakarų kariuomenės būstine galimo konflikto su NATO atveju.
Nuotraukose taip pat matyti intensyvėjanti veikla sovietinių laikų Arkties oro bazėse Severomorske-2 ir Olenijoje, į kurias buvo perkelti branduoliniai strateginiai bombonešiai Tu-22 ir Tu-95. Rusijos sraigtasparniai taip pat buvo pastebėti Arkties mieste Murmanske pirmą kartą per du dešimtmečius.
Nors pavojus nėra artimas, grėsmė yra labai reali. Pareigūnai mano, kad kai Ukrainoje baigsis karas, Maskva turi iki penkerių metų, kad sustiprintų savo pajėgas iki nerimą keliančio lygio.
„Mes įstojome į NATO, todėl to tikėjomės“, – sako Suomijos gynybos pajėgų strategijos vadovas generolas majoras Sami Nurmi.
Anot jo, kariuomenė labai atidžiai stebi padėtį ir atitinkamai rengiasi.
„Tai, ką matome, yra pasirengimas ateičiai“, kai Rusija atšauks į Ukrainą dislokuotas pajėgas, sako jis.
Suomija, kuri Antrojo pasaulinio karo metu buvo priversta atiduoti dalį teritorijos Sovietų Sąjungai, dešimtmečius laikėsi neutraliteto politikos, tačiau po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą nusprendė prisijungti prie Aljanso.
Zelenskis po naktinės atakos ragina įvesti daugiau sankcijų Rusijai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad reikia naujų tarptautinių sankcijų, jog būtų galima priversti Rusiją sutikti nutraukti ugnį.
Toks jo komentaras nuskambėjo po to, kai naktį per Rusijos bepiločių orlaivių ir raketų smūgius sostinėje Kyjive buvo sužeista 15 žmonių.
„Tik papildomos sankcijos, nukreiptos prieš pagrindinius Rusijos ekonomikos sektorius, privers Maskvą nutraukti ugnį“, – tinkle „X“ nurodė jis ir pridūrė, kad „karo užsitęsimo priežastis yra Maskvoje“.
Rusijos kariuomenė Ukrainos Chersono srityje pražudė du civilius, dar 13 buvo sužeisti
Gegužės 23 d. Rusijos pajėgos Chersono srityje pražudė du civilius, o dar 13 buvo sužeisti, pranešė šio Ukrainos regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
„Dėl Rusijos agresijos du žmonės žuvo, o dar 13 buvo sužeisti“, – tinkle „Telegram“ nurodė O. Prokudinas.
Kaip teigiama, Chersono miestas ir dar 36 regiono gyvenvietės patyrė bepiločių orlaivių atakas, apšaudymą iš artilerijos ir antskrydžius. Rusijos pajėgos taikėsi į ypatingos svarbos infrastruktūrą, socialinės rūpybos įstaigas ir gyvenamuosius rajonus. Apgadinti trys daugiaaukščiai pastatai ir 12 privačių namų, be to, okupantai sunaikino sporto aikštyną ir garažą.
„The Telegraph“: dėl vienos klaidos fronte rusai tampa itin lengvu taikiniu
Rusijos kariams išduodami netinkamai pagaminti apsauginiai rūbai, rašo „The Teleghraph“. Šie rūbai turėtų padaryti rusų karius nematomus ukrainiečių dronams su infraraudonųjų spindulių kameromis – sulaikyti kūno šilumą, kad jos nefiksuotų naktinio matymo kameros.
Tačiau jie buvo pagaminti naudojant netinkamą technologiją, o kariai dažnai nėra tinkamai apmokyti, kaip juos naudoti.
Užuot slėpdami kūno šilumą, rūbai sukuria šaltas vietas šiltesnėje natūralioje aplinkoje, o taip rusai tampa ryškiais juodais taikinais Ukrainos pajėgoms.
„Iš tiesų, dėl kontrasto jie tampa labiau pastebimi, o ne mažiau“, – sako buvęs Britanijos armijos pulkininkas ir cheminių medžiagų ekspertas Hamishas de Brettonas-Gordonas.
Ukrainos dronų operatoriai dažnai stebi infraraudonuosius spindulius ir gali vykdyti smūgius realiuoju laiku. Ši technologija leidžia Ukrainai net naktį vykdyti tikslius smūgius ir sunaikinti paslėptas ar užmaskuotas Rusijos pozicijas.
Rusijos kariai dabar siunčiami į mūšį tikintys, kad ši įranga apsaugos juos nuo atakų.
Tačiau šią savaitę Lymane nufilmuoti vaizdo įrašai ir nuotraukos rodo, kad kariai išsiskiria labiau nei bet kada, o Ukrainos dronai skraido žemai virš jų.
„Juokingi okupantai Lymano regione... užsidėjo nuo dronų apsaugančius lietpalčius ir manė, kad dabar jie saugūs“, – sako Ukrainos kariuomenės 63-iosios mechanizuotosios brigada.
Kita Rusijos puolimo grupė naudojo aukštesnės kokybės apdangalus, bet nebuvo tinkamai apmokyti, kaip jas veiksmingai naudoti.
Jie buvo matomi, kyšojo jų kojos, rankos ar galvos, o taip jie staiga išryškino savo buvimo vietą. Ukrainos technologijų tobulėjimas taip pat lemia tai, kad rusams dar sunkiau pasislėpti. Dronuose montuojamos šiluminės kameros, jos tampa vis pigesnės, todėl labiau prieinamos ukrainiečiams.
Suskaičiavo, kiek dronų paleido rusai
Rusijos pajėgos naktį paleido į Ukrainą 250 įvairių tipų dronų ir 14 balistinių raketų „Iskander“, sako Ukrainos karinės oro pajėgos. Ukrainiečiai sunaikino 245 rusų dronus ir šešias raketas.
Atskleidė neįtikėtiną rusų šnipų tinklą: Rusija vienoje šalyje buvo įkūrusi tikrą agentų fabriką
Rusijos žvalgybos tarnybos Braziliją pavertė slaptų agentų gaminimo linija, rašo „The New York Times“. Tačiau šalies agentų komanda tyliai ją išardė.
Rusijos kariuomenė per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 130 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. gegužės 24 d. Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko beveik 979 830 karių, įskaitant dar 1 130 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per praėjusią parą, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 10 852 Rusijos tankus (+11 per praėjusią parą), 22 622 šarvuotąsias kovos mašinas (+47), 28 201 artilerijos sistemą (+36), 1 395 reaktyvinės salvinės ugnies sistemas (+5), 1 169 oro gynybos sistemas (+2), 372 lėktuvus, 336 sraigtasparnius, 37 177 bepiločius orlaivius (+232), 3 197 kruizines raketas, 28 laivus, 1 povandeninį laivą, 49 639 automobilius (+232) ir 3 895 specialiosios technikos vienetus.
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Naktį – didelė Rusijos dronų ataka prieš Kyjivą: yra sužeistų, kilo gaisrai
Per Rusijos bepiločių orlaivių ataką Ukrainos sostinėje Kyjive ir aplinkinėse teritorijose buvo sužeisti mažiausiai aštuoni žmonės, ankstų šeštadienį pranešė Ukrainos pareigūnai.
Anot vietos valdžios institucijų, žmones sužalojo krintančios bepiločių orlaivių, kuriuos perėmė ir numušė oro gynyba, nuolaužos.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko perspėjo apie besitęsiantį pavojų, kai prie miesto artinosi pirmoji bepiločių orlaivių banga. „Likite slėptuvėse!“ – tinkle „Telegram“ gyventojus ragino jis.
Tuo metu miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka „Telegram“ kanale nurodė, kad nuolaužos sukėlė gaisrus gyvenamuosiuose pastatuose dviejuose rajonuose. Į paveiktas vietoves buvo išsiųstos avarinės tarnybos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
„Bloomberg“: nauju sankcijų Rusijai paketu ES svarsto atkirsti 20 bankų nuo SWIFT
Naują sankcijų paketą rengianti Europos Sąjunga (ES) svarsto galimybę atkirsti daugiau kaip 20 Rusijos bankų nuo tarptautinės mokėjimų sistemos SWIFT, taip pat sumažinti rusiškos naftos kainos viršutinę ribą ir priimti draudimų dėl dujotiekių „Nord Stream“, šeštadienį praneša naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais.
Siekdama dar labiau sumažinti Rusijos pajamas ir apriboti jos galimybes naudotis ginklų gamybai reikalingomis technologijomis, ES svarsto galimybę papildomai uždrausti finansines operacijas maždaug dviem dešimtims bankų ir nustatyti naujų prekybos apribojimų už maždaug 2,5 mlrd. eurų, nurodoma pranešime.
Ji taip pat planuoja siūlyti sumažinti Didžiojo septyneto (G-7) nustatytą rusiškos naftos kainos viršutinę ribą iki maždaug 45 JAV dolerių (40 eurų) už barelį.
Agentūros teigimu, svarbiausias naujojo paketo punktas – ES ketinimas taikyti sankcijas dujotiekiams „Nord Stream“, kad būtų užkirstas kelias bet kokiems bandymams juos vėl paleisti.
Be to, ES nori išplėsti sankcijas šešėliniam Rusijos laivynui.
Kaip rašė BNS, šią savaitę ES oficialiai priėmė 17-ąjį sankcijų Rusijai paketą, nukreiptą prieš jos šešėlinį naftos tanklaivių laivyną.
ES taip pat pagrasino Maskvai imtis dar griežtesnių sankcijų, jei ji nesutiks sudaryti paliaubų su Ukraina.