Per Rusijos raketų ataką Krivij Rihe žuvo mažiausiai du žmonės
Pramoniniame Krivij Riho mieste Ukrainos pietryčiuose per Rusijos raketų ataką, institucijų duomenimis, žuvo mažiausiai du žmonės. Dar septyni asmenys buvo sužeisti, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
Atakos taikiniu tapo neįvardyta pramonės įmonė. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gimtasis miestas yra maždaug už 70 kilometrų nuo Rusijos ir Ukrainos fronto linijos.
Ukraina, padedama Vakarų šalių, nuo 2022 m. vasario priešinasi plataus masto Rusijos invazijai.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 4 raketas ir 243 dronus
Ukrainos oro gynyba neutralizavo keturias raketas ir 243 dronus, kuriais Rusija nuo sekmadienio vakaro atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo sekmadienio 18.00 val. okupantai į Ukrainą paleido balistines raketas „Iskander-M“ ir „S-400“, sparnuotąsias raketas „Iskander K“ ir 269 dronus, įskaitant „Shahed“ (59 jų buvo reaktyviniai), „Gerbera“, S–8000, „Banderol“ bei „Parodija“ tipo imitacinius bepiločius.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, numuštos/neutralizuotos keturios sparnuotosios raketos „Iskander K“ bei 243 dronai.
25 vietose registruoti smūgiai, aštuoniose – numuštų oro taikinių nuolaužos.
Rusijos naktinė ataka prieš Kyjivą: žuvo žmogus, dar aštuoni sužeisti
Naktį į pirmadienį Rusija balistinėmis raketomis ir dronais atakavo Ukrainos sostinę Kyjivą. Per ataką žuvo vienas žmogus, dar aštuoni buvo sužeisti, apgadinti pastatai ir infrastruktūra trijuose miesto rajonuose, pranešė vietos valdžios institucijos.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad naktį Rusija surengė plataus masto oro ataką, panaudodama balistines ir sparnuotąsias raketas bei 269 dronus. Ukrainos oro gynyba sunaikino arba neutralizavo 243 dronus ir keturias raketas, nurodė karinės oro pajėgos.
Be to, smūgiai užfiksuoti 25 vietose, o numuštų taikinių nuolaužos nukrito aštuoniose.
Rusijos gynybos ministerija pirmadienį pareiškė naktį prieš taikinius Ukrainoje surengusi „didelio masto smūgį“, panaudodama „antžemines didelio tikslumo ginkluotės sistemas ir atakos dronus“.
Tarp Kyjive atakuotų objektų – duomenų centras, bendrovės „Fire Point“ logistikos centras, kuriame laikomi dronų ir sparnuotųjų raketų „Flamingo“ komponentai, dronų dalis gaminanti pramonės įmonė ir lokomotyvų depas, kuriame laikomos raketos.
Rusijos ministerijos teigimu, Kyjivo srityje taip pat smogta gamyklai, kurioje esą gaminamos polimerinės medžiagos kariniam pramoniniam kompleksui.
Rusijos pajėgos taip pat smogė taikiniui jūroje – 130 km į pietvakarius nuo Odesos uosto plaukusiam biriųjų krovinių laivui, kuris, kaip teigiama, gabeno karinius ir dvejopos paskirties krovinius.
Platformoje „Telegram“ paskelbtais Kyjivo miesto karinės administracijos duomenimis, sostinės Desnos rajone per ataką buvo apgadinta privati gydymo įstaiga ir viena metro stotis.
Dnipro rajone nuolaužoms nukritus atvirose teritorijose buvo apgadintos švietimo įstaigos ir sporto objektas. Nuolaužų taip pat nukrito ant negyvenamosios paskirties pastatų.
Solomiansko rajone 25 aukštų gyvenamojo namo trečiame aukšte esančioje gydymo įstaigoje kilo gaisras. Karinės administracijos duomenimis, gelbėjimo tarnybos jį užgesino.
Per ataką taip pat buvo išdaužyti netoliese esančių pastatų ir prekybos centro langai.
Zelenskis kreipėsi į JAV dėl rinkimų Ukrainoje: „Duokite mums bent 60 dienų“
Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jei prezidento rinkimai vyktų karo metu, juose dalyvautų, nes savo pareiga laiko ginti Ukrainą iki karo veiksmų pabaigos.
Apie tai Ukrainos prezidentas sakė interviu televizijos kanalui „NBC News“, praneša „Ukrinform“.
Jis papasakojo, kad dėl rinkimų surengimo būtų pasirengęs ieškoti sprendimų, jei Rusija sutiktų su 60 dienų paliaubomis, nors pagal galiojančius teisės aktus pasirengimui rinkimams po karo pabaigos turi būti skiriama mažiausiai šeši mėnesiai.
„Tai ne tik teisės aktų, bet ir saugumo priemonių klausimas“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Pasak jo, jei JAV reikalauja surengti rinkimus, Ukrainai reikia mažiausiai 60 dienų paliaubų.
„Jei jie tikrai to nori, pasakiau: suteikite mums bent 60 dienų paliaubų... Tik 60 dienų, ir mes dėsime visas pastangas, kad pakeistume savo teisės aktus ir parengtume reikiamą saugumo infrastruktūrą“, – teigė prezidentas.
Jis taip pat pabrėžė, kad būtina suteikti galimybę balsuoti kariams, „nes jie gina mūsų šalį“.
V. Zelenskis taip pat atmetė prielaidas, esą jis nenori rinkimų, ir pabrėžė, kad sprendimą dėl valstybės vadovybės išrinkimo turi priimti ukrainiečiai.
Paklaustas, ar kandidatuotų kituose prezidento rinkimuose, jei Ukraina turėtų galimybę juos surengti, V. Zelenskis atsakė: „Jei tai vyktų karo metu, žinoma, tai būtų mano pareiga, nes privalau ginti savo šalį nuo pat šio karo pradžios iki jo pabaigos.“
Kaip pranešė „Ukrinform“, V. Zelenskis pareiškė, kad oficialus JAV perėjimas į Rusijos pusę būtų „istorinė klaida ir didžiulė tragedija“. Vis dėlto jis ir toliau laiko Donaldą Trumpą sąjungininku.
Maskvai siekiant tarpininkauti kare, Irane lankysis Sergejus Lavrovas
Rusijai siekiant atlikti tarpininkės vaidmenį, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį turi atvykti į Iraną – tai bus jo pirmasis vizitas nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios.
Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baqaei sekmadienį patvirtino šį vizitą ir pareiškime nurodė, kad abi šalys aptars „regioninius ir tarptautinius įvykius“.
S. Lavrovas, kuris turėtų susitikti su Irano užsienio reikalų ministru Abbasu Araghchi (Abasu Aragčiu), pareiškė, kad Maskvos pastangomis „siekiama užkirsti kelią plataus masto karo atsinaujinimui“, įstrigus Teherano ir Vašingtono deryboms.
Šis vizitas rengiamas po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas spalio pradžioje savo kolegai Irane Masoudui Pezeshkianui pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi prisidėti prie tarpininkavimo pastangų.
Rusija ir Iranas, dvi iš labiausiai sankcionuotų pasaulio valstybių, palaiko glaudžius ryšius. Jų karinis ir ekonominis bendradarbiavimas tik sustiprėjo po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022-aisiais.
Karas Artimuosiuose Rytuose prasidėjo vasarį JAV ir Izraelio smūgiais Iranui.
Nepaisant balandį paskelbtų paliaubų, po kurių birželį buvo pasirašytas JAV ir Irano supratimo memorandumas, karo veiksmai Hormuzo sąsiauryje ir aplink jį nesiliovė.
Iranas teigia kontroliuojantis šį strateginį vandens kelią, kuriuo įprastai gabenama penktadalis pasaulio angliavandenilių, ir reguliariai atakuoja laivus, plaukiančius be jo leidimo.
Reaguodamas į tai, Vašingtonas toliau vykdo Irano uostų karinę jūrų kontrblokadą.
Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad per S. Lavrovo vizitą daugiausia dėmesio tikimasi skirti „būdams išspręsti aštrią tarptautinę krizę, kurią sukėlė neteisėta JAV ir Izraelio agresija prieš Iraną“.
Ministerija pabrėžė, kad karas sudavė smūgį stabilumui ir saugumui „ne tik Artimuosiuose Rytuose, bet ir pasauliniu mastu“.
Šaltiniai atskleidė, kodėl Trumpas pradėjo pataikauti Putinui ir pulti Zelenskį
Sankcijos Rusijai, dyzelino susitarimas ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kritika apibrėžė naują JAV lyderio Donaldo Trumpo politikos kryptį, kuri Kyjive siejama su artėjančiais JAV rinkimais. Apie tai rašoma „RBC-Ukraine“.
Zelenskis kalba apie Ukrainos sausumos pajėgų laimėjimus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakariniame vaizdo kreipimesi kalbėjo apie sausumos pajėgų laimėjimus kovojant su Rusijos kariuomene šalies rytuose.
„Tęsiame spaudimą fronte, – sakė jis. – Tendencija šiais metais išlieka: nuo rudens pradžios mūsų kariai išlaisvino daugiau teritorijų, nei rusams pavyko užimti.“
„Dobropilja, Kostiantynivka, Oleksijevė-Družkivka, Orichivas, Novopavlivka, Novoandrijivka ir Velykomychailivka – visos šios gyvenvietės kontroliuojamos Ukrainos, – kalbėjo V. Zelenskis apie atremtas Rusijos atakas. – Taip pat giname teritorijas netoli Kramatorsko.“
Šiose vietovėse Ukraina yra įrengusi savotišką įtvirtinimų juostą, kad užkirstų kelią Rusijos pajėgų veržimuisi.
Be to, anot V. Zelenskio, Rusijos pajėgos buvo atstumtos Zaporižios srityje. Tai neseniai patvirtino ir JAV Karo studijų institutas (ISW).
Taip tiek V. Zelenskis, tiek ISW paneigė Rusijos prezidento Vladimiro Putino teiginius apie tariamus Rusijos pajėgų laimėjimus Zaporižios srityje. Institutas prieš kelias dienas pažymėjo, kad šie V. Putino teiginiai taip smarkiai prasilenkia su tikrove, „jog primena haliucinacijas“.
Ukraina, padedama Vakarų, jau daugiau kaip ketverius su puse metų priešinasi plataus masto Rusijos invazijai. Maskva, be kita ko, reiškia pretenzijas į Donbaso regioną – Donecko ir Luhansko sritis.
Įtampa tarp Vašingtono ir Kyjivo auga: Rubio pasiuntė aiškią žinią Zelenskiui
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pirmadienį paneigė, kad dalijimasis žvalgybos duomenimis su Ukraina buvo sustabdytas, ir paragino prezidentą Volodymyrą Zelenskį susitelkti į karo su Rusija pabaigą.
Svarbus signalas iš JAV Ukrainai: Zelenskis iškart sutiko
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos derybininkų komanda gavo signalą iš JAV apie pasirengimą surengti susitikimą, kuris galėtų įvykti antradienį arba trečiadienį.
Zelenskis neslėpė nusivylimo Trumpu: įvardijo, kas būtų „istorinė klaida ir didžiulė tragedija“
Ukrainos prezidentas pareiškė, kad oficialus Jungtinių Valstijų perėjimas į Rusijos pusę būtų „istorinė klaida ir didžiulė tragedija“, tačiau pabrėžė, kad Donaldą Trumpą vis dar laiko sąjungininku.
Rusija smogė Kyjivui balistinėmis raketomis: Ukraina vėl negavo perspėjimų iš JAV
Spalio 19-osios rytą Rusija smogė Kyjivui balistinėmis raketomis, o Ukraina ir vėl negavo išankstinio įspėjimo apie ataką. Anksčiau tokius signalus JAV perduodavo pagal žvalgybos informacijos mainų susitarimą.
Putinas nori tartis dėl Ukrainos be Zelenskio: į susitikimą kviečia Trumpą ir Xi Jinpingą
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pasiūlė kitą mėnesį surengti susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir Kinijos lyderiu Xi Jinpingu aptarti situacijos Ukrainoje, siekdamas užbaigti karą Maskvai palankiomis sąlygomis.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 2100 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. spalio 19 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 567 tūkst. 160 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 2 100 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 416 priešo tankų, 25 565 (+4) šarvuotas kovos mašinas, 51 317 (+24) artilerijos sistemų, 2 224 daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 714 (+3) oro gynybos sistemų, 449 karo lėktuvus, 356 sraigtasparnius, 2 974 (+6) antžemines robotizuotas sistemas, 569 994 (+ 1 636) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 5 134 sparnuotąsias raketas, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 164 578 (+332) automobilius ir degalų cisternas, 4 838 (+3) specialiosios įrangos vienetus.
Trumpas teigia nenorintis atstumti Rusijos nuo derybų dėl karo Ukrainoje
JAV prezidentas Donaldas Trumpas bando apginti savo požiūrį į karą Ukrainoje, pareikšdamas, kad, siekdamas tarpininkauti sudarant taiką, nenori atstumti Rusijos nuo derybų stalo.
„Daroma didelė pažanga“ siekiant užbaigti karą, sekmadienį savo socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė D. Trumpas. Jis taip pat paminėjo „šiuo metu vykstančias derybas dėl įkaitų“, veikiausiai turėdamas omenyje kariaujančių šalių laikomus belaisvius, tačiau daugiau detalių nepateikė.
D. Trumpui vadovaujant, JAV siekia tarpininkauti užbaigiant karą, tačiau persilaužimo kol kas nepavyko pasiekti.
D. Trumpas sulaukia kaltinimų, kad skirdamas dėmesį JAV pradėtam karui su Iranu jis apleido Rusijos karo prieš Ukrainą klausimą.
Jis pareiškė, kad Rusija daro „labai mažai, jei išvis ką nors daro, kad padėtų Irano Islamo Respublikai“, palyginti su tuo, ką galėtų padaryti, ir pridūrė norintis, kad taip ir liktų. JAV žiniasklaida ne kartą pranešė apie Rusijos pagalbą Iranui.
Zelenskis: Ukraina sumokėjo už „Patriot“ raketas, bet JAV jas sulaiko
JAV per mėnesį Ukrainai tiekia tik 12 raketų sistemoms „Patriot“ – maždaug keturis kartus mažiau nei valdant Joe Bideno administracijai. Dalis tiekimo, už kurį Ukraina jau sumokėjo, vis dar nėra patvirtinta. Apie tai praneša „RBC-Ukraine“.
Per Rusijos raketų ataką Kyjive žuvo vienas žmogus, dar trys sužeisti
Per Rusijos pajėgų balistinių raketų ataką prieš Ukrainos sostinę žuvo vienas žmogus, dar keli buvo sužeisti.
Pasak „Ukrinform“, apie tai pranešė Kyjivo miesto karinė administracija.
„Deja, per priešo ataką žuvo vienas žmogus“, – sakoma pranešime.
Kyjivo miesto karinės administracijos teigimu, dar du žmonės buvo sužeisti ir jiems teikiama būtinoji medicinos pagalba.
Vėliau Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad sužeistųjų skaičius išaugo iki trijų, du iš jų paguldyti į ligoninę.
„Žuvo 21 metų moteris“, – patikslino meras.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, spalio 18 d. vakarą per Rusijos balistinių raketų ataką Kyjive buvo pataikyta į medicinos centrą ir švietimo įstaigą.
Trumpas tėškė kaltinimus Zelenskiui: Europai dosniai skiriant pinigus, šis esą nenori baigti karo
Baltųjų rūmų vadovas Donaldas Trumpas pareiškė manantis, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nenori užbaigti karo ir galbūt niekada to nenorėjo. Apie tai jis parašė socialiniame tinkle „Truth Social“.
„Zelenskiui nerūpi. Ir, atvirai kalbant, atsižvelgiant į visus tuos pinigus, kuriuos jam dosniai skiria Europa ir kuriuos anksčiau davė sukčius Joe Bidenas, jis nenori užbaigti šio karo ir tikriausiai niekada to nenorėjo“, – rašoma jo pranešime.
D. Trumpas mano, kad dar prieš dvejus metus V. Zelenskis galėjo sudaryti palankesnį susitarimą. Pažymėtina, kad, pasak jo, Ukraina neteko „jūrų ir vandenynų“.
„Prieš dvejus metus jis galėjo sudaryti palankesnį susitarimą nei dabar. Jo šalis guli griuvėsiuose, didelė dalis teritorijos prarasta, jis neteko vandenynų ir jūrų, o vyrų populiacija sumažėjo, daugelis vyrų buvo sužeisti ir (arba) žuvo. Noriu, kad šis karas baigtųsi!“ – rašė JAV prezidentas.
D. Trumpas apkaltino V. Zelenskį tuo, kad Ukraina ir toliau smogia Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, nors jis ragino to nedaryti.
„Zelenskis taikosi į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, kuriose gaminamas dyzelinas, nors žino, kad šios atakos daro didelę žalą pasaulinėms dyzelino rinkoms, ypač Jungtinėse Valstijose. Ūkininkai, rančų savininkai ir įvairios įmonės dėl to smarkiai kenčia, tačiau Rusija vis tiek tiekia pasauliui milijonus barelių pigaus dyzelino“, – pridūrė jis.
Baltųjų rūmų vadovas paaiškino kol kas nenorintis pasirašyti naujų sankcijų Rusijai, nes, jo manymu, tai galėtų paskatinti Maskvą atsisakyti taikos derybų.
„Darome didelę pažangą, ypač dabartinėse derybose dėl įkaitų. Jei dabar pasirašyčiau šį dokumentą, Rusija galėtų nusigręžti nuo derybų stalo. Galėsiu jį pasirašyti vėliau arba bet kuriuo metu, kai tik panorėsiu“, – nurodė D. Trumpas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Ukraina rėžė tiesiai šviesiai: Putinui nėra vietos prie vieno stalo su Trumpu ir Xi Jinpingu
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha mano, kad trišalis Rusijos, Kinijos ir JAV susitikimas tik paskatintų Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną tęsti karą.
Apie tai A. Sybiha parašė savo paskyroje socialiniame tinkle X, praneša „Europos pravda“.
Pasak Andrijaus Sybihos, V. Putinui nėra vietos prie vieno stalo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir Kinijos lyderiu Xi Jinpingu. Bent jau tol, kol jis tęsia Ukrainos gyventojų terorizavimą.
„Pakvietus Putiną į tokį susitikimą būtų maitinamas jo savęs aukštinimo apetitas ir suteikiamas statusas, kurio jis nenusipelno. Jis nėra pasaulinis lyderis – jis yra karo nusikaltėlis. O Rusija nėra pasaulinė galybė – ji yra pasaulinė problema“, – parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras.
Anksčiau leidinys „The Wall Street Journal“ pranešė, kad V. Putinas pasiūlė kitą mėnesį surengti susitikimą su D. Trumpu ir Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, siekiant aptarti karo Ukrainoje užbaigimą.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad apie tokį susitikimą buvo kalbama, tačiau kol kas jis nėra patvirtintas.