Tai ne taika, o pauzė prieš invaziją: įvardijo lemtingą Trumpo klaidą
Nėra nieko pavojingesnio už taikos procesą, kuris užbaigia vieną karą tik rizikuojant pradėti kitą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas, atrodo, nepastebi šios realybės, siųsdamas savo ištikimą pasiuntinį Steve'ą Witkofą sudaryti bet kokį susitarimą tarp Rusijos ir Ukrainos kitame taikos derybų raunde Abu Dabyje, kuris vyks trečiadienį ir ketvirtadienį, rašo „The Telegraph“.
Donaldo Trumpo nenustebino masinė rusų ataka Ukrainoje
Donaldas Trumpas nebuvo „nustebęs“, kai Rusija vėl ėmė intensyviai pulti Ukrainą, nutraukdama atšalus orams paskelbtą pertrauką, kurios JAV prezidentas asmeniškai paprašė Vladimiro Putino, antradienį pranešė Baltieji rūmai.
„Šį rytą apie tai kalbėjau su prezidentu, ir, deja, jo reakcija buvo tokia, kad jis nebuvo nustebęs. Tai yra žiaurus karas, kuris niekada nebūtų prasidėjęs, jei Donaldas Trumpas būtų buvęs valdžioje. Karas prasidėjo dėl Joe Bideno silpnumo“, – prie Vakarų fligelio kalbėdama su žurnalistais sakė spaudos sekretorė Karoline Leavitt.
Vasario 3 d. rusai smogė Ukrainai daugiau kaip 70 raketų ir 450 kovinių bepiločių orlaivių. Tarp šio antskrydžio taikinių būta ir energetikos objektų.
Po masinės Rusijos atakos – JAV senatoriaus raginimas Trumpui: „Tai būtų persilaužimas“
JAV senatorius respublikonas Lindsey Grahamas paragino JAV prezidentą Donaldą Trumpą pradėti perduoti Ukrainai sparnuotąsias raketas „Tomahawk“. Jis tai sakė po Rusijos naktį surengto didelio masto Ukrainos bombardavimo ir teigė, kad dabar Vašingtono daromas spaudimas Maskvai neveikia.
„Akivaizdu, kad spaudimas, kurį darome Putinui, kad jis sėstų prie taikos derybų stalo ir sustabdytų masines atakas prieš Ukrainą, neveikia. Prezidento Trumpo idėją nusitaikyti į Putino naftos klientus, remiančius jo karo mašiną, turi energingai įgyvendinti JAV ir Europa. Prezidentas Trumpas pakirto Putino ekonomiką, nusitaikęs į naftos bendroves ir naftos perdirbimo gamyklas. Muitai Indijai yra geras pavyzdys, kaip viskas gali pasikeisti. Dabar Indija perka gerokai mažiau rusiškos naftos. Jei ir kiti dideli pirkėjai pasektų šiuo pavyzdžiu, tai padėtų nutraukti šį kraujo praliejimą. Galiausiai, po šios didžiulės atakos praėjusią naktį, raginčiau prezidentą Trumpą pradėti raketų „Tomahawk“ pristatymo Ukrainai procesą, kariniu požiūriu tai būtų persilaužimas“, – socialiniame tinkle X parašė jis.
Pasak L. Grahamo, artimiausiomis dienomis ir savaitėmis Jungtinės Amerikos Valstijos turi padidinti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
„Bet kokios derybos, vertinamos kaip pernelyg skatinančios agresiją, sukels katastrofas visame pasaulyje. Lygiai taip pat teisingas ir priešingas teiginys. Jei derybų rezultatas bus laisva, stipri ir nepriklausoma Ukraina – turėjusi padaryti nuolaidų – pasaulis bus daug stabilesnis“, – pabrėžė jis.
Dėl dar vienos didelio masto Rusijos atakos antradienio rytą Kyjive ir keturiuose regionuose daugybė vartotojų liko be elektros.
Rusijos ekonomikos augimas 2025 m. sulėtėjo iki 1 proc.
Rusijos ekonomika 2025 m. augo vienu procentu, antradienį paskelbė prezidentas Vladimiras Putinas, pažymėdamas, kad augimas buvo daug lėtesnis nei 2024 m., nes ekonomiką slegia karo Ukrainoje našta.
Didžiulės išlaidos Ukrainoje kariaujančiai armijai iš pradžių paskatino augimą ir padėjo Maskvai paneigti prognozes, kad po to, kai 2022 m. pradėjo plataus masto antpuolį, jos ekonomikai lemta žlugti.
Tačiau, išlaidoms padidėjus, ėmė augti ir infliacija, o tai darė neigiamą poveikį realiajam augimui, tuo tarpu verslą piktino didelės skolinimosi išlaidos, įvestos siekiant sustabdyti kainų kilimą.
„Praėjusiais metais Rusijos BVP išaugo vienu procentu. Kaip gerai žinoma, tai mažiau nei pirmiau stebėta dinamika: 2023 ir 2024 m. augimas atitinkamai sudarė 4,1 ir 4,3 proc.“, – vyriausybės posėdyje sakė V. Putinas.
„Tačiau mes taip pat žinome, kad šis sulėtėjimas nebuvo tiesiog numatytas, galima netgi sakyti, kad jis buvo sukurtas dirbtinai ir buvo susijęs su tikslinėmis priemonėmis infliacijai mažinti“, – pridūrė V. Putinas.
Jis pareiškė, kad infliacija praėjusiais metais „buvo sumažinta iki 5,6 procento“, palyginti su prieš metus fiksuotu 9,5 procento rodikliu.
Gruodžio mėnesį, infliacijai rodant sulėtėjimo požymius, Rusijos centrinis bankas sumažino bazinę palūkanų normą iki 16 procentų.
Tačiau valstybinė statistikos agentūra „Rosstat“ praėjusiais metais pareiškė prognozuojanti, kad metinė infliacija iki keturių procentų sumažės tik 2027 m.
„Užduotis aiški: turime atkurti vidaus ekonomikos augimo tempą, pagerinti verslo aplinką ir padidinti investicinę veiklą, orientuodamiesi į darbo našumo didinimą“, – antradienį sakė V. Putinas.
Šį mėnesį Maskva paskelbė biudžeto informaciją, iš kurios matyti, kad jos naftos ir dujų pajamos, kurios yra labai svarbios valstybės iždui, sumažėjo iki mažiausio lygio per penkerius metus.
Nuo tada, kai 2022 m. Maskva į Ukrainą nusiuntė savo kariuomenę, šalies naftos ir dujų sektoriams bei daugeliui jos įmonių buvo pritaikyta daugybė Europos ir JAV įvestų sankcijų.
Rusai dronais atakavo Zaporižią: du žmonės žuvo, septyni sužeisti
Rusijos kariai dronais atakavo Zaporižią, per antskrydį du žmonės žuvo, dar septyni buvo sužeisti.
Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Zaporižios regiono karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas.
„Kovinis priešų dronas atakavo Zaporižios miestą (Dniprovskio rajonas)“, – teigė I. Fiodorovas.
Per šį smūgį du žmonės buvo sužeisti.
Paskiau I. Fiodorovas pridūrė, kad sužeistųjų skaičius išaugo iki septynių. Preliminariais duomenimis, vienas iš sužeistųjų yra vaikas.
„Rusai beveik visą dieną ciniškai puolė regioną ir regiono centrą“, – pažymėjo jis.
Paskiau I. Fiodorovas pranešė apie du žuvusiuosius.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, dėl Rusijos apšaudymo Zaporižios Chortyckio rajone be elektros liko daugiau nei 12 tūkst. vartotojų.
Zelenskis atskleidė, ko tikisi iš trišalių derybų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per Ukrainos, JAV ir Rusijos delegacijų derybas Abu Dabyje šalys daugiausia dėmesio skirs informacijos aptarimui. Jis taip pat pabrėžė, kad Ukraina palaikys bet kokias deeskalacijos iniciatyvas, rašo „Ukrinform“.
„Be jokios abejonės, mes remsime deeskalacijos žingsnius, jei bus analogiškų pasiūlymų iš amerikiečių. Tai – pirma. Antra: mūsų komanda gaus informaciją iš Rusijos pusės, kuri, suprasdama Ukrainos poziciją ir Jungtinių Amerikos Valstijų poziciją, nuvyko pas savo lyderį ir dabar grįš su tam tikru grįžtamuoju ryšiu. Iš esmės būtent šį grįžtamąjį ryšį šalys ir aptars“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad nuolat palaikys ryšį su Ukrainos komanda.
„Susitarėme su savo komanda, kad aš būsiu ryšyje, jie susisieks su manimi. Išgirsime, ką jie (rusai) atvežė, kam jie pasirengę, kokiems kompromisams pasirengusi Rusijos pusė“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Ukrainos, JAV ir Rusijos delegacijų derybų raundas buvo planuotas vasario 1 d., tačiau jis perkeltas į vasario 4-5 d.
Ukrainos delegacijai vadovauja Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas.
Rusiją būsimose saugumo darbo grupės derybose Abu Dabyje atstovaus delegacija, kuriai vadovaus Rusijos Federacijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) vadovas Igoris Kostjukovas.
Trišalis susitikimas Abu Dabyje (JAE) įvyko sausio 23-24 d. Jo metu buvo aptariami karo užbaigimo parametrai.
Per Rusijos ataką Kyjive nukentėjo legendinis sovietinių laikų Antrojo pasaulinio karo memorialas
Antradienį Ukrainos kultūros ministrė pranešė, kad per naktinę Rusijos ataką buvo apgadintas Tėvynės paminklas Kyjive – sovietmečio laikų Antrojo pasaulinio karo memorialas.
Milžiniška moters, laikančios kardą ir skydą, statula stūkso iškilusi virš Ukrainos sostinės, komplekse paminklo papėdėje įsikūręs Nacionalinis Ukrainos istorijos per Antrąjį pasaulinį karą muziejus.
Skulptūra yra Kyjivo simbolis. Rusijai įsiveržus, Ukraina pakeitė ant jos buvusią sovietinę kūjo ir pjautuvo emblemą Ukrainos trišakiu.
Per Rusijos ataką išdužo milžiniškų muziejaus salės langų stiklai. Muziejaus direktorius Jurijus Savčukas naujienų agentūros AFP žurnalistams parodė kompleksą apgadinusio drono nuolaužas.
Dronas apgadino muziejaus langų vitražus Šlovės salėje, sakė jis. „Tai pati iškilmingiausia salė ir Antrojo pasaulinio karo didvyrių, nacizmo Europoje nugalėtojų, atminimo vieta. Už manęs galite pamatyti penkis vitražus, kurie buvo apgadinti įvairiu mastu“, – sakė jis.
Pasak J. Savčuko, dronas buvo numuštas labai arti paminklo, salė nukentėjo nuo numušto drono sprogimo bangos.
„Tai simboliška ir ciniška: valstybė agresorė smogia į XX a. kovos su agresija atminimo vietą, pakartodama savo XXI amžiaus nusikaltimus“, – socialiniuose tinkluose parašė kultūros ministrė Tetyana Berežna.
Po atakos muziejus neužsidarė, tik apribojo prieigą prie šios konkrečios salės, joje vyko remonto darbai.
J. Savčukas teigė, kad tai ne pirmas kartas, kai Rusijos dronas priartėjo prie paminklo. Jis parodė muziejaus apsaugos darbuotojo nufilmuotą vaizdo įrašą, kuriame matyti sausio 26 d. netoli skulptūros skrendantis dronas.
Muziejaus komplekse statulos papėdėje veikia Ukrainos istorijos paroda.
Pažadėtos paliaubos subliuško: Zelenskis kaltina Rusiją klasta
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teigimu, rusai ignoravo JAV prašymą ir pažeidė energetikos paliaubas, o pastarosiomis dienomis kaupė jėgas naujam smūgiui.
Europos teismas pasmerkė Rusiją už nežmonišką elgesį su Putino kritiku Navalnu
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį pasmerkė Rusiją už „nežmonišką elgesį“ ir „neteisėtą įkalinimą“ dėl opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno pasiuntimo už grotų 2021 m., kuris po trejų metų mirė kalėjime.
Toks nuosprendis buvo priimtas po A. Navalno mirties neaiškiomis aplinkybėmis Arkties kalėjime 2024 m., kur jis atliko 19 metų laisvės atėmimo bausmę dėl virtinės kaltinimų, kurie buvo plačiai laikomi atpildu už jo priešinimąsi Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Rusijos valdžios institucijos šį kovos su korupcija aktyvistą įkalino 2021 m., kai jis grįžo iš Vokietijos, kur daug mėnesių gydėsi po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.
EŽTT nustatė, kad A. Navalno sulaikymas buvo pagrįstas „laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas, suaktyvinimu“. Ši bausmė buvo skirta pagal 2014 m. pateiktus kaltinimus sukčiavimu ir pinigų plovimu, kuriuos teismas jau buvo pasmerkęs kaip neteisingus. EŽTT taip pat nusprendė, kad A. Navalnas „tuo pat metu patyrė kelių formų netinkamą elgesį“, kuris „atspindėjo nepagarbą jo sveikatai, gerovei ir orumui ir prilygo nežmoniškam ir žeminančiam elgesiui“.
Nutarime teigiama, kad A. Navalnui vienoje pataisos kolonijoje buvo nuskusta galva, jis „buvo nuolat stebimas vaizdo kameromis ir jam buvo trukdoma miegoti, kas valandą ar dvi atliekant saugumo patikrinimus“.
A. Navalnas buvo pateikęs skundą EŽTT, kuris 2021 m. vasario mėnesį kreipėsi į Maskvą dėl neatidėliotino jo paleidimo. Teismas leido jo našlei Julijai Navalnajai tęsti šią procedūrą jo vardu po jo mirties. A. Navalno sąjungininkai teigia, kad jis buvo nužudytas kalėjime, o Maskva niekada visapusiškai nepaaiškino jo mirties priežasčių ir tik nurodė, jog jis prastai pasijuto vaikščiodamas kalėjimo kieme 2024 m. vasario 16 d.
Teismas nurodė Rusijai atlyginti 26 tūkst. eurų žalą. Tačiau Maskva po savo visapusiškos invazijos į Ukrainą 2022 m. pasitraukė iš Europos Tarybos, kuriai priklauso EŽTT. Nepaisant to, teismas pažymi, kad ji lieka atsakinga už iki to laiko įvykdytus pažeidimus. Maskva ne kartą ignoravo EŽTT sprendimus, taip pat ir tada, kai ji vis dar buvo Europos Tarybos narė.
Rusijos 2025-ųjų grūdų derlius – dešimtadaliu solidesnis
Rusijos nacionalinės statistikos tarnybos „Rosstat“ duomenimis, pernai šalyje prikulta 138,8 mln. tonų grūdų – 10 proc. daugiau nei 2024-aisiais.
Tuo tarpu vien tik kviečių derlius sumenko beveik procentu iki 90,9 mln. tonų.
Ankštinių kultūrų derlius išaugo iki rekordinių 8 mln. tonų, tuo tarpu aliejinių kultūrų derlius beveik nepakito
Praėjusių metų cukrinių runkelių derlius – 3 proc. kuklesnis nei 2024-ųjų, o bulvių derlius padidėjo beveik dešimtadaliu.
Daržovių derlius pernai buvo nedaug menkesnis nei užpernai, vaisių ir daržovių – 7 proc. solidesnis.
Rusija laukė šalčių ir smogė visa jėga: Zelenskis atskleidė, kiek balistinių raketų paleido Rusija
Rusija sudavė smūgį Ukrainos energetikai, panaudodama rekordinį kiekį balistinių raketų. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pažymėjęs, kad surengė pasitarimą dėl padėties regionuose, pirmiausia – energetikos sektoriuje po šiandieninio Rusijos smūgio, rašo UNIAN.
Švedija ir Danija skiria 290 mln. dolerių Ukrainos oro gynybai sustiprinti
Švedija ir Danija antradienį paskelbė, kad perka Ukrainai oro gynybos sistemas už 2,6 mlrd. kronų (290 mln. JAV dolerių). Karo niokojamai šaliai sunkiai sekasi atremti didžiulio masto Rusijos bombardavimus.
Švedija skirs 2,1 mlrd. kronų, o Danija – likusią dalį, kad aprūpintų Ukrainą mobilia priešlėktuvine artilerijos sistema TRIDON Mk2, per spaudos konferenciją pranešė abiejų šalių gynybos ministrai.
Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas sakė, kad ši parama „sustiprins Ukrainos oro gynybos pajėgumus, pastaraisiais mėnesiais patiriančius didelį spaudimą“.
„Tai platforma, galinti sunaikinti sparnuotąsias raketas ir ilgojo nuotolio dronus, ir tai yra pajėgumas, kurio ukrainiečiams reikia dėl padidėjusių Rusijos ilgojo nuotolio smūgių pajėgumų“, – Geteborge sakė Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas.
Jis pabrėžė, kad tai nauja sistema, sukurta rekordiniu tempu ir pritaikyta atsižvelgiant į mūšio lauke įgytas pamokas.
Dovanos pakaktų Ukrainai sukurti savo oro gynybos batalioną, „jei ji to norėtų“, žurnalistams sakė P. Jonsonas.
Pirmadienį naujienų agentūros AFP atlikta analizė parodė, kad sausio mėnesį Rusija paleido mažiau dronų ir raketų lyginant su ankstesniu mėnesiu, bet vis tiek paralyžiavo Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Dėl rimčiausių per beveik ketverius metus trunkantį karą elektros energijos, šildymo ir vandens tiekimo sutrikimų šaliai gresia humanitarinė krizė.
NATO vadovas: Rusijos atakos prieš Ukrainą nerodo rimto nusiteikimo siekti taikos
NATO vadovas Markas Rutte antradienį lankydamasis Kyjive pareiškė, jog Rusijos naktinės atakos nerodo, kad Maskva rimtai ketintų siekti taikos, JAV skatinant derybas dėl kovų nutraukimo.
„Tokios Rusijos atakos, kaip praėjusią naktį, nerodo rimto nusiteikimo siekti taikos“, – sakė M. Rutte kreipdamasis į Ukrainos parlamentą.
NATO generalinis sekretorius antradienį atvyko netikėto vizito į Kyjivą, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Rusija surengė didžiausią šiais metais dronų ir raketų ataką prieš Ukrainą, įskaitant jos sostinę.
Mianmaras ir Rusija susitarė dėl naujos karinės sąjungos
Mianmaras ir Rusija pasirašė penkerių metų karinio bendradarbiavimo paktą, antradienį pranešė Maskva, taip įtvirtindama aljansą, kuris, analitikų teigimu, yra labai svarbus chuntai išsilaikyti.
Mianmaro kariuomenė užgrobė valdžią per 2021 metų perversmą, sukeldama pilietinį karą, ir iki šiol rėmėsi Rusijos bei kaimyninės Kinijos parama, kad išlaikytų savo pajėgas.
Rusijoje pagamintų naikintuvų vykdomi antskrydžiai neleido stiprėti sukilėlių grupuotėms, tačiau dažnai buvo nukreipti ir prieš civilius gyventojus, o kai kurie konflikto stebėtojai teigia, kad tokie išpuoliai prilygsta karo nusikaltimams.
Rusijos gynybos ministerija paskelbė apie naują paktą po pirmadienį įvykusio Kremliaus aukščiausio saugumo pareigūno Sergejaus Šoigu vizito Mianmare, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.
Mianmaro valstybinė žiniasklaida antradienį taip pat patvirtino susitarimą dėl „gynybos bendradarbiavimo stiprinimo“, tačiau, kaip ir Rusijos kolegos, pateikė mažai informacijos apie tai, ką jis apima.
Nors rusiškų chuntos naikintuvų naudojimas yra gerai dokumentuotas, kai kurie konfliktų stebėtojai teigia, kad Mianmaras taip pat siuntė Rusijai įrangos karui su Ukraina.
„Rusija visiškai remia Mianmaro vadovybės kursą saugoti teritorinį vientisumą ir stiprinti nacionalinį suverenitetą bei saugumą“, – chuntos pareigūnams sakė S. Šoigu, kaip praneša TASS.
Daugelis Vakarų šalių Mianmarą laiko atstumtąja valstybe nuo karinio perversmo prieš penkerius metus, o Rusiją – nuo 2022 metų, jai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą.
„Vakarų šalių spaudimas Rusijai ir Mianmarui nesiliaus", – teigė S. Shoigu.
„Galite visiškai pasikliauti visapusiška Maskvos pagalba, taip pat ir tarptautinėje arenoje“, – pridūrė jis.
Neseniai baigėsi mėnesį trukę Mianmaro chuntos surengti rinkimai. Chunta šiuos rinkimus gyrė kaip grįžimą prie demokratijos ir galimybę taikai po penkerių metų karinio valdymo ir pilietinio karo.
Tačiau jai buvo užblokuota prieiga prie didelių sukilėlių kontroliuojamų teritorijų, o užsienyje ji sulaukė plačios kritikos už tai, kad neįleido įkalintos demokratų lyderės Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či) ir jos partijos, kuri 2020 metais laimėjo paskutinius rinkimus.
Mianmare chuntai artima Sąjungos solidarumo ir plėtros partija (USDP) laimėjo lengvai, užimdama daugiau nei 80 proc. vietų, rodo praėjusios savaitės oficialūs rezultatai.
Tačiau sukilėlių grupuotėms atmetant balsavimą kaip neteisėtą veiksmą, kuriuo siekiama pakeisti ginkluotųjų pajėgų pavadinimą ir sustiprinti jų valdymą, analitikai teigia, kad tai vargu ar sutrukdys pilietiniam karui.
Vakarų susitarimas: Rusijai pažeidus paliaubas – karinis atsakas per 72 valandas
Ukraina susitarė su Vakarų partneriais, kad sistemingi Rusijos bet kokio būsimo paliaubų susitarimo pažeidimai sukels koordinuotą karinį Europos ir JAV atsaką, remdamasis su derybų eiga susipažinusiais šaltiniais pranešė „Financial Times“.
Kaip rašoma publikacijoje, šis pasiūlymas buvo ne kartą aptarinėjamas Ukrainos, Europos ir JAV pareigūnų gruodį ir sausį.
Jame numatyta daugialypė reakcija į bet kokius Rusijos vykdomus sutarto paliaubų režimo pažeidimus.
Pirmasis atsakas į Rusijos paliaubų pažeidimą būtų įgyvendintas per 24 valandas. Jis apimtų diplomatinį įspėjimą ir Ukrainos kariuomenės veiksmus, būtinus pažeidimui nutraukti, teigė 3 šaltiniai.
Maža to, jei po to kovos veiksmai tęstųsi, būtų pradėtas antrasis intervencijos etapas, pasitelkiant „Norinčiųjų koalicijos“ pajėgas, į kurią įeina daugelis ES šalių, taip pat Jungtinė Karalystė, Norvegija, Islandija ir Turkija.
Jei pažeidimas per 72 valandas po pirmosios atakos peraugtų į platesnio masto invaziją, būtų duotas koordinuotas Vakarų remiamų pajėgų karinis atsakas, dalyvaujant JAV kariškiams, teigė šaltiniai.
Ukrainos, Europos ir JAV pareigūnai šį planą aptarė Paryžiuje gruodį, o sausį derybos buvo tęsiamos Kyjive tarp „Norinčiųjų koalicijos“ šalių nacionalinio saugumo patarėjų, nurodė šaltinis.
Pasak jo, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat iškėlė klausimą, kokią paramą JAV yra pasirengusios suteikti, pokalbyje su Donaldu Trumpu per Ukrainos lyderio vizitą Mar-a-Lage gruodį.
Nurodoma, kad Jungtinė Karalystė ir Prancūzija pažadėjo siųsti karius ir ginkluotę į Ukrainą kaip JAV remiamų saugumo garantijų dalį, kurios turėtų sustiprinti 20 punktų taikos planą, skirtą karo nutraukimui, rašoma publikacijoje.
Europos vadovaujamos atgrasymo pajėgos po paliaubų turėtų užtikrinti operacijas ore, jūroje ir sausumoje, gaudamos žvalgybinę ir logistinę JAV paramą, pareiškė pagrindinių Kyjivo sąjungininkių lyderiai po susitikimo Paryžiuje.
Paliaubų režimo stebėsenos ir jo laikymosi užtikrinimo klausimai bus esminiai jo tvarumui. JAV pasiūlė suteikti aukštųjų technologijų stebėjimo priemones palei 1,4 tūkst. km ilgio fronto liniją.
Be to, JAV vaidmuo stebint ir prižiūrint karo nutraukimo procesą bei užtikrinant tikrą saugumą taip pat buvo aptariamas trišalėse Vašingtono, Kyjivo ir Maskvos atstovų derybose Abu Dabyje sausio pabaigoje, sakė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad „kariniai atstovai nustatė klausimų sąrašą“ būsimam susitikimui.
Visgi, Rusija atmetė JAV ir Ukrainos aptariamas saugumo garantijas. Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas interviu TASS pareiškė, kad „šios garantijos negali būti vienašalės“.
„Tai nėra garantijos Ukrainai. Tai garantijos abiem pusėms – Rusijai ir Ukrainai. Kitaip garantijos neveikia“, – sakė D. Medvedevas.
Iš Maskvos – atsakas į Rutte pareiškimą: jie ruošiasi karui su Rusija
Rusijos Dūmos deputatas Viktoras Sobolevas pavadino NATO generalinio sekretoriaus žodžius apie kariuomenės įvedimą į Ukrainą po taikos sutarties „apgaulingu manevru“. Pasak Marko Rutte, iškart po sutarties pasirašymo ten pasirodys „ginkluotosios pajėgos, lėktuvai ore ir parama jūroje“.
URM surinko kone 14 tūkst. eurų paramos: žada Ukrainai perduoti bent 28 elektros generatorių komplektus
Vykdant paramos Ukrainai akciją, Užsienio reikalų ministerija (URM) surinko beveik 14 tūkst. eurų. Tikimasi, jog ši suma leis Ukrainai perduoti bent 28 elektros generatorių komplektus.
„Lietuvos užsienio reikalų ministerija, vykdydama paramos Ukrainai akciją, inicijuotą minint Ukrainos Vienybės dieną, jau surinko beveik 14 tūkst. eurų. Ši suma leis perduoti Ukrainai bent 28 elektros generatorių komplektus, kurie Rusijos agresijos ir masinių atakų prieš civilius gyventojus bei kritinę infrastruktūrą akivaizdoje padės užtikrinti gyvybiškai svarbią paramą šalies gyventojams šią atšiaurią žiemą“, – rašoma pranešime.
„Lietuvos diplomatinės tarnybos darbuotojai aktyviai prisideda prie paramos Ukrainos žmonėms, dėl masinių Rusijos atakų kovojantiems su tamsa ir stingdančiu šalčiu. Mūsų tikslas – įkvėpti ukrainiečiams vilties, padėti išgyventi šią žiemą siunčiant šilumą ir šviesą bei priminti, kad jie nėra ir niekada neliks vieni“, – pranešime cituojamas užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
URM teigimu, paramos lėšos buvo perduotos organizacijai „Stiprūs kartu“, kuri drauge su Lietuvos nacionaliniu dailės muziejumi ir partneriais įgyvendina akciją „Sušildyk Ukrainą“. Jos metu renkamos lėšos įrangai, gyvybiškai svarbiai tam, kad ukrainiečiai galėtų išgyventi atšiaurią žiemą.
Ukrainos ministras Matvijus Bidnas: sportas negali ignoruoti ginkluotų konfliktų
Artėjant žiemos olimpinėms žaidynėms, Ukrainos sporto ministras Matvijus Bidnas, duodamas interviu AFP, pareiškė, kad sporto federacijoms, teigiančioms, jog sportas yra atskiras nuo politikos, nederėtų įtraukti ginkluotų konfliktų į šį apibrėžimą.
Pasak jo, karas yra nusikaltimas, o ne politika.
Milano-Kortinos žiemos olimpinės žaidynės organizuojamos artėjant Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą ketvirtosioms metinėms. 2022 metų vasarį Rusija pradėjo invaziją iškart po Pekino žiemos olimpinių žaidynių.
Rusijos veiksmai Ukrainoje lėmė, kad rusų sportininkai buvo diskvalifikuoti iš daugelio sporto renginių.
Tačiau Rusijos atletams buvo leista dalyvauti 2024-ųjų Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse kaip neutraliems sportininkams. Tokios pat išimtys bus taikomos ir artėjančiose žiemos olimpinėse žaidynėse, kurios prasidės penktadienį.
M. Bidnas, kuris sakė, kad Ukrainai atstovaus 46 sportininkų komanda, pareiškė, kad jokiomis aplinkybėmis olimpiadoje negali varžytis sportininkai iš Rusijos ar Baltarusijos, artimos Maskvos sąjungininkės.
„Visada kartoju, kad karas yra nusikaltimas, o ne politika, – AFP pareiškė jis. – Kai kas nors bando tave nužudyti, sušaldyti ir palikti žiemą be šildymo, vandens ir elektros, tai yra genocidas.“
„Ir būtent tai daro Rusija“, – pridūrė ministras.
Rusijos atakos Ukrainoje prieš šalies energetikos tinklus paliko tūkstančius žmonių Kyjive be šildymo, kai lauke spaudžia didelis šaltis.
M. Bidnas pareiškė, kad Rusija naudoja sportą, siekdama nukreipti dėmesį nuo savo vykdomų atakų.
„Rusija naudoja sportą savo agresijai „išbalinti“, – pareiškė Ukrainos ministras. – Norėdama nusiplauti ukrainiečių kraują nuo savo rankų per sportą.“
„Tai tiesiogiai prieštarauja tarptautinio sporto vertybėms“, – pareiškė jis.
„Todėl Ukraina visada smerkia veidmainiškus bandymus suteikti žudikams galimybę apsivilkti baltą „neutralumo“ apsiaustą ir šlovinti karą“, – tęsė ministras.
Tačiau pastaruoju metu Rusijos atletams pasaulio sporto arenoje sudaroma vis palankesnė aplinka.
Rugsėjį Tarptautinis paralimpinis komitetas (TPK) nubalsavo už visišką Rusijos ir Baltarusijos sugrąžinimą, nors mažai tikėtina, kad jų sportininkai pateks į Milano-Kortinos žaidynes.
Rusijos sportininkai taip pat galėjo grįžti į dziudo rungtynes, o fechtavimo federacija sušvelnino neutralumo taisykles, leidžiant dalyvauti sportininkams, kurie kariavo Ukrainoje.
Tačiau kai kurios federacijos vis dar laikosi griežtų draudimų, įskaitant legvosios atletikos federaciją „World Athletics“ ir kai kurias žiemos sporto šakų organizacijas, pavyzdžiui, biatlono (IBU), kerlingo (WCF) ir ledo ritulio (IIHF).
M. Bidnas gyrė šias federacijas už jų tvirtą poziciją, ypač IIHF, kuri, pasak jo, prarado apie trečdalį finansavimo dėl atsisakymo bendradarbiauti su Rusija.
„Invazijos pradžioje sporto pasaulis išties parodė vienybę, – sakė ministras. – Kai kurios federacijos vis dar laikosi principinės pozicijos ir palieka Rusijos sportininkus suspenduotus.“
„Faktai kalba patys už save“
Interviu metu Ukrainos sporto ministras griežtai kritikavo federacijas, kurios švelnina poziciją Rusijos atžvilgiu.
„Jie kompromituoja savo sąžinę ir suteikia Rusijai propagandos sceną, – sakė jis. – Manome, kad tai neteisinga, nes Rusija sportą naudoja būtent propagandai.“
„Todėl prašome vieno: vieningų standartų ir nulinės tolerancijos rusų bandymams pateisinti karą per sportą“, – pridūrė M. Bidnas.
Pasak jo, rusų sportininkų pašalinimas iš tarptautinės arenos pasiųstų stiprią žinutę Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
„Ar tai paveikia Putiną? Žinoma, tai nesustabdys raketos ar drono rytoj, – nurodė ministras. – Tačiau tai apsaugo sportą nuo politizavimo ir sumažina diktatorių įtaką. Ir aš tikiu, kad tai svarbu visam laisvajam pasauliui.“
M. Bidnas sako, kad didžiuojasi sportininkais, kurie vyks į žiemos olimpines žaidynes, tačiau vis dar galvoja apie tuos, kurie žuvo karo metu ir negalėjo įgyvendinti savo svajonių.
„Remiantis naujausiais duomenimis, Rusija nužudė daugiau nei 650 sportininkų ir trenerių, – sakė ministras. – Ji (Rusija) taip pat nužudė daugiau kaip 150 jaunimo lyderių. Jų vardai visiems laikams liko su mumis.“
„Sporto infrastruktūros padėtis taip pat iškalbinga. Nors Rusija bando grįžti į tarptautines sporto arenas, ji sugadino 814 sporto objektų, įskaitant 24 olimpines, paralimpines ir kurčiųjų treniruočių bazes, – nurodė M. Bidnas. – Manau, kad šie faktai kalba patys už save.“
Rutte: vos tik bus pasiekta taika, Ukraina gaus realią sąjungininkų karinę paramą
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad iškart po taikos susitarimo pasiekimo Ukraina gaus realią sąjungininkų karinę paramą – įskaitant antžemines pajėgas.
Savo kalboje Ukrainos Radoje jis sakė:
„Ukrainai reikia galingos paramos, „norinčiųjų koalicija“ pasiekė pažangą garantijų klausimu, apie kurią kalbėjo Zelenskis.
Kai tik bus sudarytas taikos susitarimas, iš karto pasirodys ginkluotosios pajėgos, lėktuvai ore ir parama jūroje iš tų NATO narių, kurie sutiko.
Jūs nenorėtumėte dar vieno Budapešto memorandumo ar Minsko susitarimų; praėjusios nakties ataka rodo Rusijos nesąžiningumą ir nepasirengimą; Putino ekonomika kenčia; jūsų saugumas ir taika – tai mūsų saugumas ir taika, ir ji turi būti teisinga ir ilgalaikė“.
Netikėtas NATO vadovo vizitas: netrukus po galingo Rusijos apšaudymo Kyjive
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte antradienį atvyko netikėto vizito į Kyjivą, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Rusija surengė didžiausią šiemet dronų išpuolį prieš Ukrainos sostinę.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip jie padeda gėles prie Kyjivo centre esančio memorialo kariams, žuvusiems per Rusijos plataus masto invaziją.
Per naktinę Rusijos ataką Kyjive buvo apgadintas žymios sovietinių laikų Antrojo pasaulinio karo statulos „Motina tėvynė“ pagrindas, antradienį paskelbė Ukrainos kultūros ministrė Tetjana Berežna.
„Tai simboliška ir ciniška: valstybė agresorė smogia į kovos su agresija 20 amžiuje atminimo vietą, pakartodama savo nusikaltimus 21 amžiuje“, – socialiniuose tinkluose parašė T. Berežna.
62 metrų aukščio plieninė moters, kuri vienoje rankoje laiko skydą, o kitoje – kardą, figūra buvo atidengta 1981 m. kaip paminklas sovietų pergalei Antrajame pasauliniame kare.
Ukrainos energetikos įmonė DTEK po Rusijos atakos praneša apie šiluminėms elektrinėms padarytą žalą
Per masinę Rusijos ataką vasario 3 d. buvo smarkiai apgadinta Ukrainos energetikos bendrovės DTEK šiluminių elektrinių įranga. Kaip informuoja „Ukrinform“, tai tinkle „Telegram“ pareiškė „DTEK Group“.
„Rusija vėl atakavo DTEK šilumines elektrines. Dėl atakos buvo smarkiai apgadinta šiluminių elektrinių įranga“, – sakoma paskelbtame pranešime.
DTEK pažymėjo, kad tai buvo jau devintoji masinė ataka prieš įmonės šilumines elektines nuo 2025 m. spalio.
Nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios DTEK šiluminės elektrinės iš viso buvo atakuotos daugiau kaip 220 kartų. Buvo sužeisti 59 elektrinių darbuotojai, o keturi žuvo.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, dėl kombinuotos Rusijos atakos Charkive reikės išleisti vandenį iš 820 pastatų šildymo sistemų, kad tinklas neužšaltų.
Po Rusijos atakų 1,1 tūkst. Kyjivo gyvenamųjų namų liko be šildymo
Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Rusija teikia pirmenybę tolimesnėms atakoms, o ne taikos deryboms, po to, kai Maskva per naktį paleido dešimtis raketų ir šimtus dronų į jo šalį.
„Pasinaudoti šalčiausiomis žiemos dienomis terorizuoti žmones Rusijai yra svarbiau nei atsigręžti į diplomatiją“, – V. Zelenskis parašė socialiniuose tinkluose, pridurdamas, kad Rusijos pajėgos atakavo Ukrainą „iš viso daugiau nei 70 raketų, taip pat 450 atakos dronų“. Rusija antradienį anksti ryte atnaujino smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai, palikdama be šildymo daugiau nei tūkstantį gyvenamųjų namų šalies sostinėje. Antradienį temperatūra Kyjive siekė beveik -20 °C, pranešė Ukrainos pareigūnai.
„Kyjivas. Dėl smūgių daugiau nei 1 100 namų liko be šildymo“, – socialiniame tinkle rašė atstatymo ministras Oleksijus Kuleba.
Ministras pridūrė, kad Rusija visoje šalyje atakavo „namus, šildymą ir bazines civilių gyvenimo sąlygas“.
Ukraina sutarė dėl atsako Rusijai: jeigu pasikartotų puolimas, į karą įsitrauktume visi, skelbia „Financial Times“
Ukraina susitarė su Vakarų šalimis, kad bet kokie nuolatiniai Rusijos būsimo ugnies nutraukimo susitarimo pažeidimai sukeltų koordinuotą karinį Europos ir JAV atsaką, antradienį pranešė „Financial Times“, remdamasis diskusijose dalyvavusiais asmenimis.
„Reuters“, kurie taip pat citavo šį pranešimą, negalėjo iš karto patikrinti šios informacijos.
Pranešime teigiama, kad planas buvo keletą kartų aptartas gruodžio ir sausio mėnesiais tarp Ukrainos, Europos ir Amerikos pareigūnų ir numato daugiapakopį atsaką į bet kokius Rusijos pažeidimus dėl sutarto paliaubų susitarimo.
Kyjivo, Maskvos ir Vašingtono atstovai trečiadienį ir ketvirtadienį susitiks Abu Dabyje deryboms, kurių tikslas – užbaigti karą, pranešė „FT“.
Pagal pasiūlymą, bet koks Rusijos paliaubų pažeidimas sukeltų atsaką per 24 valandas, pradedant diplomatiniais įspėjimais ir, jei būtina, Ukrainos kariuomenės veiksmais, siekiant sustabdyti pažeidimą, pranešė laikraštis.
Jei karo veiksmai ir tuomet tęstųsi, susitarimas pereitų į antrąjį intervencijos etapą, kuriame būtų panaudotos vadinamosios norinčiųjų koalicijos pajėgos, į kurią įeina daugelis ES narių, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Islandija ir Turkija, teigiama pranešime. Pranešime priduriama, kad išplėsto puolimo atveju, koordinuotas Vakarų remiamų pajėgų, įskaitant JAV kariuomenę, atsakas būtų pradėtas per 72 valandas po pirminio pažeidimo.
Kol kas nėra tiksliai aišku, kokio lygio tai būtų atsakas ir kiek JAV ar „norinčiųjų koalicijos“ pajėgos įsitrauktų. Tačiau anksčiau bet koks Vakarų kariuomenių įsitraukimas į galimą konfliktą su Rusija dėl Ukrainos buvo vertinamas skeptiškai. Maža to, Rusija prieštarauja bet kokiam „vienašališkam saugumo susitarimui“ ir reikalauja, kad „saugumo garantijos apimtų ir Rusiją“.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 760 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų vasario 3 d. dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 242 tūkst. 290 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 760 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 633 (+6) priešo tankus, 23 985 (+4) šarvuotas kovos mašinas, 36 855 (+53) artilerijos sistemas, 1 633 (+0) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 292 (+1) oro gynybos sistemas, 435 (+0) karo lėktuvus, 347 (+0) sraigtasparnius, 122 388 (+1 171) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 4 205 (+0) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 76 738 (+153) automobilius ir degalų cisternas, 4 058 (+1) specialiosios įrangos vienetus.
Nausėda: Rusijos atakos prieš Ukrainą rodo Kremliaus poziciją dėl taikos derybų
Ukrainos miestams patiriant Rusijos atakas, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog taip Rusija netiesiogiai išreiškia poziciją dėl taikos derybų. Sausio mėnesį Rusija sukėlė rimčiausius elektros, šildymo ir vandens tiekimo sutrikimus Ukrainoje per ketverius karo metus.
„Apie tai kalbu pirmą kartą“ – Trumpas pažadėjo gerų naujienų dėl karo Ukrainoje
Artėjant kitam Ukrainos, Rusijos ir JAV derybų raundui, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo gerų naujienų dėl taikaus karo Ukrainoje sprendimo. Prezidentas teigė, kad apie tai kalba pirmą kartą ir tikino, kad JAV nenaudoja savo pinigų karui Ukrainoje.
Paliaubos baigtos: spaudžiant šalčiams – Rusijos smūgis Ukrainai
Kyjivas ir antrasis pagal dydį Ukrainos miestas Charkivas vėl patyrė Rusijos raketų ir kovinių dronų atakas.
Kyjivo karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka ankstyvą antradienio rytą „Telegram“ tinkle perspėjo apie Rusijos atakas, kuriose naudojamos balistinės raketos.
Ukrainos naujienų agentūra „Ukrinform“ pranešė apie kelis sprogimus Kyjive. Nepatvirtintais žiniasklaidos pranešimais, smogta dviem šiluminėms elektrinėms.
Į Charkivą rytų Ukrainoje pataikė mažiausiai dvi raketos, sakė miesto meras Ihoris Terechovas. Jis taip pat pranešė apie masinę kovinių bepiločių orlaivių ataką.
Apie Rusijos atakas kalbėjo ir gubernatorius Olehas Syniehubovas. „Dar viena priešiška ataka prieš Charkivą ir jo apylinkes. Girdisi sprogimai“, – rašė jis „Telegrame“.
Apie Rusijos dronų atakas taip pat pranešta iš Zaporižios ir Dniepro.
Kol kas nei iš Kyjivo, nei iš Charkivo negauta pranešimų apie aukas ar padarytą žalą.
Tuo tarpu Ukrainos sostinė, pasak kariškių, rengiasi tolesnėms atakų bangoms, įskaitant sparnuotąsias raketas.
Rusija kariauja prieš Ukrainą jau beveik ketverius metus. Per tą laiką Rusijos kariuomenė sistemingai niokojo elektrines ir pastotes. Šią žiemą, esant žemoms orų temperatūroms, Ukrainą ištiko sunkiausia energetikos krizė nuo pat karo pradžios.
Praėjusią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas jo prašymu sutiko stabdyti atakas prieš Ukrainos energetikos objektus. Maskva iš pradžių tai patvirtino. Tačiau naujausi išpuoliai rodo, kad ribota pauzė jau baigėsi.
Rusijos ir Ukrainos atstovai trečiadienį ir ketvirtadienį Abu Dabyje (JAE) turėtų susitikti naujam derybų dėl galimos karo pabaigos raundui.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
cb/sunshine13_ karštas šou
taip pat ji tiktoke _lumina_rose
pašalpinei valkatai lioxai reiks daug taromato butelių
Trumpas: Putinas laikėsi žodžio, bet po savaitės smogė visa jėga
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad buvo susitarta trumpam sustabdyti karinius smūgius prieš Ukrainą „nuo sekmadienio iki sekmadienio“ ir Vladimiras Putinas šios sutarties laikėsi. D. Trumpas teigė, kad šis laikotarpis turėjo būti savaites trunkantis sustabdymas, tačiau jis truko žymiai trumpiau.
„Buvo sutarta, kad paliaubos galios savaitę“, – sakė D. Trumpas, pabrėždamas, kad net toks trumpas sustojimas būtų naudingas, o jo žodžiais tariant – „viena savaitė yra daug, mes priimsime bet ką“.
JAV prezidentas pridūrė, jog „pertrauka truko nuo sekmadienio iki sekmadienio. Ji baigėsi, ir Putinas dabar smogė jiems stipriai“.
Be to, D. Trumpas nurodė, kad V. Putinas laikėsi savo žodžio ir nepuolė Ukrainos sutartą laikotarpį.