Zelenskis atskleidė Trumpo paskelbtų paliaubų rezultatus: 76 smūgiai energetikos sektoriui
Per savaitę nuo tada, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie paliaubas energetikos sektoriuje, Rusija surengė 76 tikslinius smūgius Ukrainos energetikos ir naftos bei dujų sektoriaus objektams.
Kaip skelbia naujienų portalas „Unian“, apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, vien naktį į spalio 18-ąją buvo smogta elektros pastotėms Vinicos, Žytomyro, Chmelnyckio ir Odesos srityse, o dešimtys tūkstančių šeimų liko be elektros.
Prezidentas pabrėžė, kad energetikos specialistai ir remonto brigados visą parą dirba siekdami atkurti elektros tiekimą.
„Naktį rusai taip pat smogė gyvenamiesiems namams įvairiuose mūsų šalies regionuose. Šiuo metu žinoma apie 12 sužeistųjų, tarp jų – du vaikai. Du žmonės žuvo“, – sakė V. Zelenskis.
Jis taip pat pranešė, kad ryte buvo smogta žemės ūkio įmonei Voluinėje.
„Iš viso per praėjusią savaitę rusai į Ukrainą paleido beveik 2,7 tūkst. kovinių dronų, 1,7 tūkst. aviacinių bombų ir 66 raketas, kurių dauguma buvo balistinės. Pagrindinis šių smūgių taikinys – būtent energetikos sektorius. Rusai siekia sukelti visuotinį elektros tiekimo sutrikimą“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Jis pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos turi suprasti, jog Rusija nedaro nuolaidų mainais į sankcijų panaikinimą ar susitarimų sudarymą.
„Priešingai, kiekvieną signalą apie galimybę užsidirbti jie supranta kaip įrodymą, kad jų pasirinkta karo strategija pasiteisina ir jie gali toliau kariauti. Karas tęsiasi būtent dėl tokios Rusijos pozicijos, o ne dėl to, kad Ukraina pagrįstai ginasi. Būtent Rusijai reikia daryti spaudimą, kad taika turėtų galimybę“, – pareiškė V. Zelenskis.
Trumpas ir Rusijos energetika
Kaip pranešė „Unian“, dienraštis „The New York Times“ sekmadienį rašė, kad JAV prezidento D. Trumpo administracija pasiūlė Europai vėl dideliais kiekiais pirkti rusiškas dujas. Leidinio teigimu, D. Trumpo administracija šią idėją siūlo įtraukti į taikos susitarimą dėl Ukrainos.
D. Trumpo atstovai Jaredas Kushneris ir Steve'as Witkoffas šią idėją aptarė su Ukrainos ir Europos pareigūnais, įskaitant prezidentą V. Zelenskį.
Spalio 15 d. Rusija taip pat atakavo daugiau kaip 15 svarbių elektros gamybos ir perdavimo objektų Ukrainoje.
Per Rusijos oro atakas Ukrainoje žuvo mažiausiai du žmonės
Per Rusijos oro atakas Ukrainoje žuvo mažiausiai du žmonės, sekmadienį pranešė Ukrainos pareigūnai.
Pietryčių Ukrainoje esančioje Zaporižioje per atakas žuvo viena moteris, o dar viena moteris ir maža mergaitė buvo sužeistos, pranešė srities karinė administracija.
Jos duomenimis, buvo apgadinti du daugiabučiai gyvenamieji namai, 18 automobilių ir viena švietimo įstaiga. Pareigūnai nenurodė, kokie ginklai buvo panaudoti per antpuolius.
Centrinės Ukrainos Poltavos mieste per dronų atakas žuvo viena moteris, o dar keturi žmonės buvo sužeisti, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė karinės administracijos vadovas Vitalijus Diakivnyčius.
Buvo apgadinti devyni gyvenamieji namai, kai kurie jų – nukritus dronų nuolaužoms.
Vakarų Ukrainos Vinicios srityje dėl Rusijos dronų atakų prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą taip pat sutriko elektros tiekimas, pranešė karinė administracija.
Ukrainos karinių oro pajėgų duomenimis, Rusijos pajėgos per atakas iš viso panaudojo 180 kovinių dronų, iš kurių 152 buvo neutralizuoti. Dronų smūgiai užfiksuoti 20 vietų.
Ukraina, remiama Vakarų, nuo 2022 m. vasario priešinasi plataus masto Rusijos invazijai.
Rusija dronais ir raketa atakavo Ukrainą
Rusija sekmadienį vėl atakavo Ukrainą, šiaurės vakariniuose Volynės bei Rivnės regionuose kilo gaisrų, pranešė pareigūnai.
Apie tai rašo „Ukrainska Pravda“.
Manevyčių gyvenvietėje Volynėje rusai atakavo pramonės įmonę, ten kilo didelis gaisras.
„Rytą vėl smogta pramonės įmonei Manevyčių gyvenvietėje (...) Dega sandėliavimo ir gamybinės patalpos. Gaisras stiprus, plotas didelis, kyla daug dūmų“, – socialiniame tinkle „Telegram“ rašė Volynės srities karinės administracijos vadovas Romanas Romaniukas.
Jis pridūrė, kad įvykio vietoje dirba visos tarnybos ir likviduojami atakos padariniai.
Pirminiais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra.
Rusijos pajėgos taip pat surengė masinį smūgį Rivnei ir apylinkėms, čia taikytasi į civilinės infrastruktūros objektus.
„Eilinė masinė ataka prieš Rivnę ir apylinkes. Priešo taikiniuose – vėl civilinės infrastruktūros objektai. Tarnybos jau dirba, šalindamos padarinius“, – pareiškė regiono vadovas Oleksandras Kovalis.
Pasak jo, smūgių vietose kilo gaisrai, tačiau gelbėtojai ugnį jau lokalizavo.
„Informacijos apie sužeistuosius šiuo metu nėra“, – sakė srities vadovas.
Pasak Ukrainos kariuomenės, nuo šeštadienio vakaro rusai Ukrainą atakavo viena balistine raketa „Iskander-M“ ir 180 dronų; 152 dronus pavyko neutralizuoti, tačiau ataka tęsiasi.
Per pastarąją parą mūšio lauke Ukrainoje sunaikinta dar 2 090 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. spalio 18 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 565 060 karių, iš kurių 2 090 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 12 416 priešo tankų (+1), 25 561 šarvuotąją kovos mašiną (+7), 51 293 artilerijos sistemas (+27), 2 224 raketų paleidimo sistemas (+3), 1 711 oro gynybos sistemų (+1), 449 karo lėktuvus, 356 sraigtasparnius, 2 968 antžeminių robotų sistemas (+6), 568 358 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 372), 5 134 sparnuotąsias raketas (+4), 35 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 164 246 transporto priemones ir kuro cisternas (+363), 4 835 specialios paskirties įrangos vienetus (+5).
Duomenys apie priešo nuostolius yra nuolat tikslinami.
Rusija praneša Sankt Peterburgo apylinkėse numušusi Ukrainos dronus
Rusija netoli Sankt Peterburgo numušė dešimtis Ukrainos dronų, sekmadienį pranešė valdžios institucijos, pažymėdamos, kad per antpuolį buvo smogta naftos terminalui ir sutrikdytas skrydžių eismas viename judriausių šalies oro uostų.
Šie smūgiai surengti po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę pareiškė, kad Kyjivas atnaujins atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, ir. mažėjant Jungtinių Valstijų paramai, pabrėžė ginantis savo karo niokojamą šalį.
Sankt Peterburgą supančios Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka pranešė, kad buvo numušti 126 dronai.
„Toliau atrėminėjama didelio masto bepiločių orlaivių ataka“, – socialiniame tinkle „Telegram“ rašė A. Drozdenka.
Pasak jo, ant gyvenamųjų namų, automobilių ir elektros linijų nukrito dronų nuolaužų, todėl trumpam sutriko elektros tiekimas. Apie sužeistuosius nepranešta.
Sankt Peterburgo gubernatorius Aleksandras Beglovas pranešė, kad per Ukrainos ataką Sankt Peterburgo naftos terminale, kuriam Ukraina jau buvo smogusi birželį, kilo gaisras.
„Veikia oro gynybos sistemos“, – socialiniame tinkle „Telegram“ rašė jis.
Be to, pasak A. Beglovo, pagrindinis Sankt Peterburgo Pulkovo oro uostas „saugumo sumetimais“ apribojo savo veiklą.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS taip pat pranešė apie sutrikusius skrydžius iš šio oro uosto.
Rusijos socialinio tinklo „VK“ atstovai pareiškė, kad atakos taikiniu tapo vienas bendrovės duomenų centrų regione, tačiau jo veikla nesutriko.
V. Zelenskis šią savaitę britų laikraščiui „The Financial Times“ pareiškė, kad Kyjivo kantrybė „baigėsi“ ir Ukraina atnaujins smūgius Rusijai, atsakydama į virtinę jos surengtų atakų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, ne kartą kritikavęs Ukrainos smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir naftos saugykloms, penktadienį pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo sustabdė sankcijų ir muitų, nukreiptų prieš Maskvos pajamas iš energetikos sektoriaus, taikymą.
Šis sprendimas, priimtas tuo metu, kai Rusija, karui tęsiantis jau penktus metus, ima vis intensyviau pulti Ukrainą, sulaukė kritikos tiek Europoje, tiek Jungtinėse Valstijose.
Naujausia žinia iš JAV – štai kodėl Trumpas sustabdė sankcijas Rusijai
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio šeštadienį pareiškė, kad prezidento Donaldo Trumpo sprendimas netaikyti plataus masto sankcijų ir muitų Rusijai galios 60 dienų, per kurias bus siekiama „išanalizuoti“ jų poveikį pasaulio ekonomikai.
„Prezidentas nori pasinaudoti šiuo 60 dienų laikotarpiu, kad išanalizuotų, kokį poveikį sankcijų ir muitų įvedimas turėtų pasaulio ir net pačių JAV ekonomikai“, – sakė M. Rubio, pažymėdamas, kad ekonominiai apribojimai susiję ne tik su Rusija, bet ir su daugeliu kitų šalių.
Rubio: energijos kainoms įtakos turi įvairūs konfliktai
Pasak jo, pasaulinėms energijos išteklių kainoms įtakos turi įvairūs konfliktai, įskaitant JAV karą su Iranu ir Jemeno husių išpuolius prieš Saudo Arabiją.
„Šie konfliktai visame pasaulyje pradeda persipinti ir daro poveikį ne tik pasaulinėms naftos ir dyzelino kainoms“, bet ir ekonomikoms, sakė M. Rubio.
D. Trumpas vėlai šeštadienį pareiškė, kad jo sprendimas bus naudingas JAV, nors nebuvo aišku, ar jis jau galutinai apsisprendė šiuo klausimu.
„Mes tai išsiaiškinsime, ir jūs tai išsiaiškinsite, – sakė jis. – Tai labai geras sprendimas, kuris bus naudingas šaliai ir, manau, visam pasauliui.“
Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką
Abiejų JAV partijų įstatymų leidėjai griežtai sukritikavo D. Trumpą, kai jis penktadienį pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo sustabdė praėjusį mėnesį Kongreso patvirtintų plataus masto sankcijų ir muitų Rusijai taikymą.
Rugsėjį priimtame ir D. Trumpo pasirašytame įstatyme buvo numatytos sankcijos Rusijos pareigūnams, oligarchams ir finansų įstaigoms, juo taip pat buvo suteikti prezidentui įgaliojimai taikyti sankcijas stambiems rusiškos naftos ir dujų pirkėjams.
Šiomis priemonėmis buvo siekiama nutraukti finansavimo šaltinius Rusijos prezidento Vladimiro Putino rėmėjams ir jo vykdomam karui prieš Ukrainą.
Tačiau penktadienį vakare, likus dviem dienoms iki įstatymo įsigaliojimo, D. Trumpas nusprendė laikinai netaikyti Rusijai šių ekonominių apribojimų.
„Tai daugiau nei neatsakinga“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė respublikonų senatorius Thomas Tillisas, dažnai kritikuojantis D. Trumpą ir sausį paliksiantis savo pareigas.
„Jei prezidentas iš tiesų nori sumažinti energijos išteklių kainas, jis gali tai padaryti išspręsdamas Irano problemą, o ne darydamas paslaugą Vladimirui Putinui.“
Įtakingas respublikonų senatorius iš Teksaso Tedas Cruzas per televizijos kanalą „Fox News“ parodytame komentare šį žingsnį pavadino „klaida“.
D. Trumpas vykdomąjį įsaką pasirašė po to, kai susitarė su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu mainais į sankcijų sušvelninimą leisti eksportuoti rusišką dyzeliną.
Dėl karo su Iranu smarkiai išaugusių dyzelino kainų poveikis jau pradeda jaustis JAV ekonomikoje, o artėjant kitą mėnesį vyksiantiems svarbiems kadencijos vidurio rinkimams vienas pagrindinių rinkėjams rūpimų klausimų yra būtent pragyvenimo išlaidos.
Apklausos rodo, kad D. Trumpo respublikonams rinkimuose gresia skaudus pralaimėjimas.
„Dyzelinas, kurį Putinas ketino parduoti, vienaip ar kitaip būtų patekęs į pasaulinę rinką. Vienintelis skirtumas – kiek jo būtų gavusios Jungtinės Valstijos“, – sakė M. Rubio, pabrėždamas šių degalų svarbą JAV krovinių vežimo keliais, žemės ūkio ir statybų sektoriams.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė nuogąstaujantis, kad Jungtinės Valstijos panaikins dar daugiau sankcijų Rusijai, ir teigė, kad D. Trumpo sprendimas yra „atlygis“ V. Putinui.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Dronai Sankt Peterburge atakavo naftos objektus, „Ozon“ sandėlį ir „VKontakte“ duomenų centrą
Spalio 18-osios naktį po dronų atakos Sankt Peterburgo naftos terminale kilo gaisras, remdamasi BBC rusų kalbos tarnyba praneša „Ukrinform“.
Sankt Peterburgo gubernatorius Aleksandras Beglovas pareiškė, kad naktį miestą atakavo dronai. Pasak jo, gaisras kilo Sankt Peterburgo naftos terminale ir kituose infrastruktūros objektuose keturiuose miesto rajonuose.
Socialinio tinklo „Telegram“ kanalo „Astra“ duomenimis, Sankt Peterburgo gyventojai arba visai negavo perspėjimų apie dronų keliamą grėsmę, arba juos gavo gerokai pavėluotai.
Remiantis „Astra“ atvirųjų šaltinių žvalgybos (OSINT) analize, po dronų atakos dega didžiausias Sankt Peterburgo degalų terminalas. Be to, gaisras kilo miesto Krasnogvardeisko rajone esančioje naftos bazėje „Strumki“. Kanalo duomenimis, šio objekto bendra talpa siekia 3,9 tūkst. kubinių metrų, jame laikomas ir iš jo tiekiamas AI-92 ir AI-95 markių benzinas bei dyzelinas.
Bendrovė „Ozon“ pranešė, kad po dronų atakos kilo gaisras jos sandėlyje Sankt Peterburge. Nukentėjusiųjų nebuvo.
Be to, dronai atakavo Leningrado srityje esantį bendrovei VK („VKontakte“) priklausantį duomenų centrą. Bendrovė teigia, kad jos paslaugos vartotojams ir toliau teikiamos kaip įprasta.
Tačiau, remiantis kanalo „Astra“ atvirųjų šaltinių analize, po smūgio duomenų centrui vartotojai pranešė apie plataus masto socialinio tinklo „VKontakte“ ir su juo susijusių paslaugų sutrikimus. Kartu su duomenų centru taip pat buvo smogta elektros pastotei. Šie objektai yra Leningrado srities Vsevoložsko rajono Novosergijevkos gyvenvietėje, ties administracine riba su Sankt Peterburgu.
Be to, kanalo „Astra“ duomenimis, vienas dronas pataikė į Sankt Peterburge esantį vantinį tiltą per farvaterį Korabelnyj. Tiltas yra maždaug už 4,5 km nuo Sankt Peterburgo naftos terminalo. Padarytos žalos mastas dar vertinamas.
Šis tiltas yra pietinės Vakarų greitkelio estakados dalis. Tai mokamas greitkelis, jungiantis pietinę ir šiaurinę miesto dalis.
Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka pareiškė, kad dėl dronų atakos regione įvyko avarinis elektros tiekimo sutrikimas, be elektros liko apie 20 tūkst. žmonių.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas patvirtino, kad buvo smogta Rusijos Rostovo srityje esančiai dronų kūrimo ir gamybos įmonei „Roboavia“ ir Briansko srityje esančiam raketų brigados logistikos sandėliui.