Proteste Kyjive – provokatoriai
Kyjive protesto metu pasirodė provokatoriai, rašo UNIAN. Tai buvo nedidelė grupė kaukėtų žmonių. Jie pasirodė jau sutemus.
Jie sukėlė sumišimą ir tarp pačių protestuotojų, ir tarp įvykius stebėjusių policijos pareigūnų.
Nežinomi asmenys išskleidė profesionaliai pagamintus plakatus su neapykantos kalba prieš prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir Andrijų Jermaką.
Sutriko „Starlink“
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų palydovinio ryšio sistemos „Starlink“ nustojo veikti visame fronte. Apie tai praneša Ukrainos gynėjai, skelbia UNIAN.
Apie tai, kad kilo trikdžių su „Starlink“, rodo ir „Downdetector“ duomenys – pastarąją valadną fiksuotos dešimtys tūkstančių pranešimų.
Zalužnas perspėja: jei to nepadarysime, karas gali tęstis ir iki 2034 m.
Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas, Ukrainos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje Valerijus Zalužnas sako, kad Ukraina įžengė į naują karo etapą, kuris skiriasi nuo 2022–2023 m. karo.
Apie tai jis kalbėjo „LB Live“, rašo „Liga“.
Anot jo, jei nebus pakeista gynybos strategija ir požiūriai į išteklių mobilizavimą, Rusijos karas prieš Ukrainą gali tęstis iki 2034 m.
„Ukraina įžengė į naują karo etapą, ir jei nesirūpinsime ilgalaike gynyba, ginkluotas konfliktas gali užsitęsti dar dešimtmetį. Jei Ukraina nepakeis gynybos strategijos ir požiūrio į išteklių mobilizavimą, karas gali tęstis iki 2034 m.“ – pareiškė jis.
Pasak jo, „senojo stiliaus“ karas, prasidėjęs 2022 m. vasario 24 d., baigėsi apie 2023 m. gruodį. O nuo 2024 m. Ukrainos žemėje vyksta visiškai kitoks karas.
Zalužnas: būsimi karai bus kariaujami itin pigiomis ir itin veiksmingomis priemonėmis
Ateities karuose didžiausią reikšmę turės naujos technologijos ir greitis, kuriuo bus įvaldyta jų naudojimo taktika. Tai turi būti itin pigūs ir itin didelio efektyvumo įrankiai, interviu LB.ua sakė Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje ir buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas.
Jis paaiškino, kad pagal NATO standartus vienam taikiniui perimti reikia trijų raketų. Vidutiniškai į Ukrainą vienu metu taikosi apie 500 dronų. Tam reikėtų 1500 raketų. Vienas dronas kainuoja apie 50 tūkst. JAV dolerių, o sistemos IRIS-T raketa – 800 tūkst. JAV dolerių.
„Ne paslaptis, kad per metus pagaminama tik apie 200 sistemų „Patriot“ raketų. O mes kalbame apie 500 taikinių per dieną! Kokia šalis gali kariauti tokį karą? Ateities karas bus kariaujamas naudojant itin pigius, itin didelio efektyvumo įrankius“, – sakė buvęs vyriausiasis vadas.
Pasak V. Zalužno, Ukrainai dabar reikia ne daugiau žmonių, o „protų ir strateginio plano“, kad būtų galima greitai įvaldyti naujų ginklų dislokavimo taktiką.
Ukrainoje nurodyta evakuoti šeimas su vaikais iš pafrontės gyvenviečių
Ukrainos rytinėje Donecko srityje ketvirtadienį buvo nurodyta evakuoti šeimas su vaikais iš dešimties pafrontės gyvenviečių, įskaitant Dobropilios miestą, pranešė regiono gubernatorius.
„Pradedame priverstinę šeimų su vaikais evakuaciją“, – tvirtino gubernatorius Vadymas Filaškinas ir kartu pridūrė, kad gyvenvietėse, prie kurių artinasi Rusijos pajėgos, vis dar yra apie 928 vaikai.
Odesoje sprogo laivas, yra žuvusių
Odesos regione sprogo civilinis žemsiurbės laivas, žuvo trys žmonės, yra ir sužeistų, skelbia UNIAN.
Avarija įvyko laivui atliekant įprastus darbus trečiadienį vėlai vakare.
Ukrainos jūrų uostų administracija sako, kad laive buvo 11 įgulos narių. Laivas buvo prie Bystojės kanalo.
Sprogimo metu žuvo trys darbuotojai. Kiti įgulos nariai yra ligoninėje, jiems teikiama pagalba.
Vietoje dirba tarnybos, aiškinamos detalės.
Kanalas ties žiotimis uždarytas laivų eismui.
Neoficialiai skelbiama, kad sprogimą sukelti galėjo minosvaidžio mina.
Per Rusijos smūgius Charkive sužeista dešimtys žmonių
Per Rusijos smūgius Rytų Ukrainos Charkivo mieste, institucijų duomenimis, sužeisti mažiausiai 33 žmonės. Maskvos pajėgos priešpiet dukart atakavo miesto centrą sklendžiančiomis bombomis, tinkle „Telegram“ rašė meras Ihoris Terechovas. Viena bomba pataikė greta daugiaaukščio gyvenamojo namo, užsiliepsnojo 15 automobilių. Prieš tai I. Terechovas rašė apie dar vieną smūgį civilinei įmonei.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tinkle „X“ pabrėžė: „Tai visiškai beprasmės atakos, neturinčios jokio karinio tikslo“. Vienintelis Rusijos tikslas esą yra tęsti agresiją ir žudymą. Todėl Ukrainai esą reikia paramos ginantis, stiprių oro gynybos sistemų ir platesnės ginklų gamybos. Prezidentas paskelbė nuotraukas ir vaizdo įrašą, kuriose matyti sugriovimai ir gelbėjimo operacijos.
Ukraina daugiau nei trejus metus ginasi nuo Rusijos invazijos. Prie pat Rusijos sienos esantis Charkivas vis tampa smarkių atakų taikiniu.
Zelenskis atsitraukia: pritarė kritikuoto įstatymo pakeitimo projektui
Ukrainoje kilus pasipiktinimui ir protestams, šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pranešė, kad pritarė įstatymo projekto, garantuojančio kovos su korupcija agentūrų nepriklausomumą, tekstui.
„Ką tik pritariau įstatymo projekto, garantuojančio realų Ukrainos teisėsaugos sistemos sustiprinimą, kovos su korupcija agentūrų nepriklausomumą ir patikimą teisėsaugos apsaugą nuo bet kokios Rusijos įtakos ar kišimosi, tekstui“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Ukrainos lyderis.
„Įstatymo projektas šiandien bus pateiktas Ukrainos Aukščiausiajai Radai“, – nurodė V. Zelenskis.
ES giria Zelenskio pažadą dėl naujo įstatymo korupcijos agentūrų nepriklausomumui
Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį palankiai įvertino Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pažadą pasiūlyti naują įstatymo projektą dėl kovos su korupcija agentūrų nepriklausomumo.
Bendrija pridūrė, kad Kyjivas privalo atsižvelgti į Briuseliui susirūpinimą keliančius klausimus.
„Matome, kad Ukrainos vyriausybė ėmėsi veiksmų. Mes sveikiname šiuos veiksmus ir iš tiesų bendradarbiaujame su jais, kad užtikrintume, jog šie susirūpinimą keliantys klausimai, susiję su kova su korupcija, kuri mums ir Ukrainai yra labai svarbus prioritetas, būtų tinkamai sprendžiami“, – nurodė Europos Komisijos (EK) atstovas spaudai Stefanas de Keersmaeckeris.
Ukrainoje jau trečiadienį dieną iš eilės tęsiantis protestams dėl naujo įstatymo, kuris, pasak protestuotojų, atima Ukrainos kovos su korupcija institucijų nepriklausomybę, V. Zelenskis pažadėjo teisinių garantijų, taip bandydamas sumažinti įtampą.
Po susitikimo su pagrindinių Ukrainos kovos su korupcija ir saugumo tarnybų vadovais V. Zelenskis pažadėjo atsižvelgti į jų rekomendacijas ir pateikti parlamentui įstatymo projektą, kuriuo būtų sustiprinta teisinė valstybė.
Ukrainos parlamentas antradienį patvirtino įstatymo pataisas, prezidento skiriamam generaliniam prokurorui suteikiančias naujų įgaliojimų dėl Ukrainos nacionalinio antikorupcijos biuro (NABU) atliekamų tyrimų ir Specialiosios antikorupcinės prokuratūros (SAP) bylų, o V. Zelenskis jas pasirašė.
Kritikai teigia, kad šiuo teisės aktu valdžia sutelkiama V. Zelenskio rankose ir kad bus sudarytos sąlygos vyriausybei kištis į rezonansines korupcijos bylas.
NABU nustato ir tiria korupcijos atvejus valstybės institucijose, o SAP vykdo baudžiamąjį persekiojimą dėl korupcijos.
Syrskis: nuo metų pradžios Rusija neteko daugiau kaip 250 tūkst. karių
Nuo metų pradžios Rusijos pajėgos kare Ukrainoje neteko 255 470 karių. Tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Olekasndras Syrskis.
„Toliau naikiname priešą palei visą fronto liniją. Nuo metų pradžios rusų okupantų nuostoliai jau viršijo 250 tūkst. karių (255 470)“, – teigė O. Syrskis.
Jis padėkojo Ukrainos gynėjams už jų ištvermę, drąsą ir profesionalų darbą mūšio lauke.
„Kova tęsiasi. Šlovė Ukrainai!“, – pridūrė O. Syrskis.
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų liepos 24 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 046 270 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 050 priešo kareivių.
„Atvyks pasipuošę raudonomis kelnėmis?“ – Zalužnas apie užsienio karius Ukrainoje
Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje ir buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnis skeptiškai vertina užsienio karinių kontingentų dislokavimo Ukrainoje praktinę vertę, nors pripažino, kad toks žingsnis galėtų turėti didelę politinę reikšmę.
V. Zalužnas tai sakė interviu LB.ua.
„Apie kokį kontingentą kalbame – apie pajėgas, galinčias perimti 500 dronų virš Kyjivo, ar apie tą, kuris atvyks pasipuošęs raudonomis kelnėmis? Kokia prasmė? Tikriausiai jos nėra – toks kontingentas turi turėti realius pajėgumus garantuoti taiką šalyje. O tie pajėgumai yra itin riboti“, – sakė V. Zalužnas.
Jis pridūrė, kad vis dėlto užsienio karių dislokavimas politiškai turėtų didelę simbolinę vertę.
„Tai geras ženklas, kai šalis pareiškia apie savo teikiamą paramą ir yra pasirengusi prireikus siųsti savo karius. Tačiau tai tik politinė parama – ji turėtų būti vertinama kitaip nei bepiločių orlaivių numušimas virš Kyjivo“, – sakė buvęs Ukrainos kariuomenės vadas.
Gegužę Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad 30 dienų paliaubos Ukrainoje išlieka Kyjivo ir jo partnerių tikslas. Jis pabrėžė, kad diskusijos dėl tarptautinių pajėgų dislokavimo šiuo metu nevyksta, nes vis dar neaišku, kokių saugumo garantijų Ukrainai reikės ateityje.
Nepaisė JAV grasinimų: indų įmonė tiekė Rusijai sprogmenis
Gruodžio mėnesį Indijos bendrovė į Rusiją išsiuntė 1,4 mln. JAV dolerių vertės kariniam naudojimui skirtų sprogstamųjų medžiagų, praneša „Reuters“, remdamiesi gautais Indijos muitinės duomenimis.
Tai Indija padarė nepaisydama JAV grasinimų taikyti sankcijas bet kuriam subjektui, remiančiam Rusijos karą Ukrainoje.
Viena iš Rusijos įmonių, įtrauktų į sąrašą kaip gavusi junginį, žinomą kaip HMX arba oktogenas, yra sprogmenų gamintojas „Promsintez“, kuris, pasak Ukrainos saugumo tarnybos SBU pareigūno, turi ryšių su šalies kariuomene.
Pareigūnas teigė, kad balandžio mėnesį Ukraina surengė dronų ataką prieš „Promsintez“ priklausančią gamyklą.
„Tai – mobilizacija“: Rusija siunčia į frontą pagrobtus ukrainiečių vaikus
Rusija naudoja iš okupuotų Ukrainos teritorijų pagrobtus vaikus kovoms prieš savo tautą. Nuo 2014 m. buvo prievarta išvežta daugiau nei 35 tūkst. vaikų, daugelis iš jų, sulaukę 18 metų, patenka į Rusijos kariuomenę, rašo „The Times“.
„Putino tikslas – sunaikinti Ukrainą kaip tautą, pradedant nuo jos ateities kartos“, – pareiškė Andrijus Jermakas, Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas, tinklalaidėje „The General and The Journalist“ (liet. „Generolas ir žurnalistas“).
A. Jermakas patvirtino, kad Ukrainos vyriausybė turi dokumentinius įrodymus, įskaitant šauktinių sąrašus, taip pat informaciją apie žuvusius nepilnamečius mūšio lauke.
„Rusija nori pagrobtus Ukrainos vaikus paversti kariais – tai barbariškumas ir psichologinio karo forma“, – pabrėžė A. Jermakas.
Per naują rusų ataką Charkive nukentėjo 18 žmonių
Per naują rusų valdomų aviabombų ataką Charkivo centre ketvirtadienį nukentėjo 18 žmonių, pranešė pareigūnai.
Miesto meras Ihoris Terechovas socialiniuose tinkluose paskelbė, kad į miestą atskriejo dvi bombos KAB, kurios sugriovė pastotę bei siuvyklą.
Šiuo metu žinoma, kad sužeista 18 žmonių, įskaitant 10 metų vaiką. Visi jie šiuo metu yra ligoninėje.
I. Terechovas pridūrė, kad taip pat yra daug išdaužytų gyvenamųjų namų langų ir sugadintų stogų.
„Financial Times“ atskleidė, kas pastūmėjo Trumpą sugriežtinti požiūrį į Rusiją
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio įtikino prezidentą Donaldą Trumpą laikytis griežtesnės užsienio politikos linijos Rusijos, Kinijos ir Irano atžvilgiu. Apie tai praneša „Financial Times“, remdamasis nenurodytu M. Rubio draugu ir buvusiu padėjėju.
Eidamas senatoriaus pareigas, M. Rubio buvo nuožmus JAV pagalbos užsienyje ir JAV diplomatijos kaip gėrio jėgos pasaulyje šalininkas. Pareigūnas viešai pabrėžė būtinybę priešintis diktatoriams ir remti disidentus, kurie pasisako prieš autoritarinius režimus.
Tačiau, eidamas valstybės sekretoriaus pareigas, jis palaiko JAV prezidento Donaldo Trumpo, kuris yra nusiteikęs ir užsienio pagalbos mažinimui, požiūrį.
„Financial Times“ šaltinis teigė, kad M. Rubio neatsisakė savo vertybių, o priešingai, jas gynė. Tai paveikė D. Trumpą ir jis užėmė griežtesnę poziciją Rusijos, Kinijos ir Irano atžvilgiu.
„Kalbant apie Kiniją, Rusiją, Ukrainą ir Iraną, matome atgaivintą JAV užsienio politiką ir Amerikos vaidmens pasaulyje įtvirtinimą, – teigė pašnekovas. – Ir didžiąją dalį to lemia aukšto lygio patarimai, kuriuos sekretorius kasdien teikia prezidentui ir likusiai administracijai.“
Trumpas pakeitė poziciją Rusijos atžvilgiu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad yra „nusivylęs“ Vladimiru Putinu, ir davė Maskvai 50 dienų paskelbti ugnies nutraukimą.
Priešingu atveju JAV įves griežtas ekonomines priemones, tarp kurių –100 proc. muitai visam Rusijos importui į JAV; antrinės sankcijos šalims, kurios perka Rusijos naftą ir naftos produktus.
Nepaisant garsių pareiškimų, ekspertai abejoja tokių žingsnių veiksmingumu. Prekyba tarp Rusijos ir JAV yra minimali, o pagrindiniai Rusijos energijos išteklių importuotojai lieka Kinija ir Indija – šalys, su kuriomis Vašingtonas šiuo metu nėra pasirengęs tiesiogiai konfrontuoti.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 050 rusų karių ir penki tankai
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. liepos 24 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 046 270 karių, iš kurių 1 050 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 046 rusų tankus (+5), 23 047 šarvuotąsias kovos mašinas (+10), 30 746 artilerijos sistemas (+24), 1 446 raketų paleidimo sistemas, 1 199 oro gynybos sistemas, 421 karo lėktuvą, 340 sraigtasparnių, 47 638 nepilotuojamuosius orlaivius (+86), 3 533 kruizines raketas, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 56 137 transporto priemones ir kuro cisternas (+96), 3 935 specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Pranešama, kad liepos 23 d. fronto linijoje įvyko 124 Ukrainos gynybos pajėgų ir okupantų rusų mūšiai.
Per rusų smūgius Odesoje ir Čerkasuose nukentėjo iš viso dešimt žmonių
Ukrainos Odesos mieste naktį į ketvirtadienį per Rusijos dronų ataką smarkiai nukentėjo devynių aukštų gyvenamasis namas. Yra pavojus, kad jis sugrius. Degalinėje ir vietos turguje „Pryvos“ kilo gaisrai, tinkle „Telegram“ pranešė Valstybinė kovos su katastrofomis tarnyba.
„Odesa išgyveno dar vieną pragarišką naktį. Rusai masiškai atakavo miestą koviniais dronais. Sugriautas devynių aukštų daugiabutis. Gyventojai, gyvenę penktame–aštuntame aukštuose, tapo benamiais. Vienoje laiptinėje užsidegė penktame–šeštame aukštuose esantys butai. Kyla griūties pavojus“, – nurodoma pranešime.
Gelbėtojai evakavo 33 gyventojus ir išgelbėjo penkis, kurie buvo įstrigę savo butuose.
Gelbėtojai su šunimis ieško galimų aukų.
Gelbėtojai dirba ir kitose vietose, kur kilo gaisrai privačiame name ir degalinėje. Preliminariais duomenimis, nukentėjo trys asmenys.
Turgaus „Pryvos“ teritorijoje gelbėtojai užgesino gaisrą dviejų aukštų pastate ir parduotuvėje.
Tuo tarpu Čerkasuose ketvirtadienį per raketų smūgį buvo sužeisti septyni žmonės, pranešė policija. „Žinoma, kad nukentėjo septyni žmonės, įskaitant vaiką: policija dokumentuoja Rusijos Federacijos karo nusikaltimus“, – sakoma pranešime. Sugriovimų mastas vertinamas.
Rusai atakavo Ukrainos Čerkasų miestą, nukentėjo 7 žmonės
Rusija naktį į ketvirtadienį atakavo centrinėje Ukrainos dalyje įsikūrusį Čerkasų miestą, buvo sužeisti mažiausiai septyni žmonės, tarp jų – vaikas, pranešė pareigūnai.
Apie tai pranešė Ukrainos portalas „Ukrajinska pravda“.
Čerkasų karinės administracijos vadovas Ihoris Taburecas pranešė, kad per ataką kilo keli gaisrai.
Jis sakė, kad tarp nukentėjusiųjų yra devynerių metų vaikas.
Be to, per išpuolį buvo apgadinta keliolika daugiabučių namų: išdaužyti langai ir apgadinti stogai. Taip pat nukentėjo švietimo ir medicinos įstaigos, miškų ūkis, miesto kapinės, garažai ir automobiliai.
Į Ukrainą grįžo grupė rusų laikytų karo belaisvių
Į Ukrainą trečiadienį grįžo grupė karo belaisvių, tarp jų – paskutinysis rusų nelaisvėje laikytas Gyvačių salos gynėjas, pranešė pareigūnai.
„Ukrainos prezidento vardu Karo belaisvių koordinavimo štabas iš Rusijos nelaisvės išlaisvino grupę sužeistų ir sunkiai sergančių gynėjų“, – štabo pranešimą cituoja portalas „Ukrajinska pravda“.
Tarp paleistų asmenų yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių, įskaitant oro desanto pajėgų, karinio jūrų laivyno ir specialiųjų pajėgų karius, taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Nacionalinės gvardijos ir Ukrainos nacionalinės policijos atstovus.
Kai kurie iš paleistų karių pateko į nelaisvę Mariupolio gynybos metu ir nelaisvėje praleido daugiau kaip trejus metus.
Iš nelaisvės taip pat sugrąžintas paskutinysis iš Gyvačių salos gynėjų Vitalijus Hyrenka. Kiti gynėjai jau buvo iškeisti per ankstesnius mainus belaisviais.
Rusų invazijos pradžioje internete žaibiškai išpopuliarėjo radijo pokalbis, per kurį ukrainiečių pasieniečiai iš Gyvačių salos Juodojoje jūroje atsisako pasiduoti atakuojančio rusų laivo „Moskva“ įgulai. Jų ryžtingas atsakymas „Rusijos karini laive, eik ****" tapo vienu iš ukrainiečių pasipriešinimo Kremliaus įsiveržimui simbolių.
Ukrainos pusė nenurodo, kiek žmonių grįžo namo šiuo etapu.
Trečiadienio vakarą Turkijoje vyko naujas Ukrainos ir Rusijos tiesioginių derybų ratas, per jį, kaip pranešta, susitarta dėl naujų mainų belaisviais.
Pasak Rusijos delegacijos derybose Stambule vadovo Vladimiro Medinskio, kiekviena pusė per naujausią apsikeitimą paleido po maždaug 250 žmonių.
„Šaldytuvų schema“: atskleidė, kaip Maskva ir Pekinas mulkina Vakarus
Į Rusiją apeinant sankcijas gabenami Kinijoje pagaminti kovinių dronų varikliai, nurodant, kad tai – „pramoniniai šaldymo įrenginiai“, remdamasi savais šaltiniais Europos saugumo agentūrose bei muitinės dokumentų duomenimis pranešė „Reuters“.
EVT pirmininkas ragina Kiniją pasinaudoti savo įtaka Rusijai ir siekti karo Ukrainoje užbaigimo
Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa ketvirtadienį paragino Kiniją pasinaudoti savo įtaka Rusijai ir padėti užbaigti karą Ukrainoje.
Raginimas nuskambėjo per Pekine surengtą A. Costos ir Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen susitikimą su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.
„Raginame Kiniją, kaip nuolatinę Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narę, pasinaudoti savo įtaka Rusijai, kad būtų gerbiama Jungtinių Tautų chartija ir užbaigtas (...) agresijos karas prieš Ukrainą“, – sakė A. Costa.
Prasidėjusiame susitikime turi dominuoti trintį keliantys klausimai, nuo prekybos iki Rusijos karo prieš Ukrainą.
Šiaurės Korėjos prezidentas ragina karius ruoštis „tikram karui“
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas stebėdamas artilerijos šaudymo varžybas paragino savo kariuomenę būti pasirengus „tikram karui“, ketvirtadienį pranešė valstybinė Pchenjano žiniasklaida.
Šios Kim Jong Uno remarkos pasigirdo po to, kai Šiaurės Korėja dislokavo savo karius ir ginklus, kad padėtų Rusijai tęsti daugiau nei trejus metus trunkantį Ukrainos puolimą.
Ketvirtadienį valstybinės Korėjos centrinės televizijos transliuotame vaizdo įraše parodyta, kaip artilerijos dalinių kariai iš pabūklų šaudo į jūrą.
Reportaže matyti varžybas iš stebėjimo punkto pro žiūronus stebintis Kim Jong Unas, šalia jo – du karininkai, tačiau pati trečiadienį vykusių varžybų vieta nebuvo nurodyta.
Šiaurės Korėjos lyderis paragino karius būti pasirengusius „tikram karui“, kuris gali kilti „bet kuriuo metu“, ir sugebėti „kiekviename mūšyje sunaikinti priešą“, anglų kalba transliuotame reportaže pranešė Korėjos centrinė naujienų agentūra.
Pietų Korėjos ir Vakarų žvalgybos agentūros pranešė, kad pernai Pchenjanas į Rusijos Kursko regioną išsiuntė daugiau nei 10 000 karių, taip pat artilerijos sviedinių, raketų ir ilgojo nuotolio raketų sistemų.
Seulas pranešė, kad kovodami už Rusiją žuvo apie 600 ir buvo sužeista dar tūkstančiai Šiaurės Korėjos karių.
Per neseniai vykusias derybas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Kim Jong Unas pasisiūlė visokeriopai padėti Maskvai kariauti Ukrainoje, pirmiau pranešė valstybinė žiniasklaida.
Praėjusiais metais per neeilinį Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą į Pchenjaną abi griežtų sankcijų sulaukusios šalys pasirašė karinį susitarimą, į kurį įtraukta ir tarpusavio gynybos sąlyga.
Sėkminga ukrainiečių ataka: Sočyje užsiliepsnojo naftos saugykla
Šiąnakt kurortiniame Rusijos mieste Sočyje nugriaudėjo sprogimai. Ukraina atakavo naftos saugyklą, rašo UNIAN.
Apie tai pranešė keletas vietinių „Telegram“ kanalų. Viename iš pranešimų teigiama, kad Sočis patiria didžiausią puolimą per visą Rusijos karo su Ukraina laikotarpį.
„Telegram“ kanalas „Meduza“, remdamiesi Rusijos gynybos ministerija, pranašė, kad per naktį virš Krasnodaro krašto, Juodosios ir Azovo jūrų akvatorijų buvo numušta 39 Ukrainos dronai.
Tuo tarpu krašto administracijos vadovas Dmitrijus Pliškinas patvirtino, kad pataikyta naftos saugyklai.
„Į naftos saugyklą buvo pataikyta. Prašau vairuotojų ir pėsčiųjų nevykti pro tą vieną“, – praneš jis „Telegram“ kanale.
Tuo tarpu liudininkai rusų viešam „SHOT“ kanalui pasakojo, kad įvairiose Sočio vietose nugriaudėjo jau 15–20 sprogimų.
„Danguje toliau mirga blyksniai ir girdimas variklio garsas. Pranešama apie oro pavojaus sirenų veikimą. Turistai, atvykę pailsėti į Sočį, saugumo sumetimais yra nukreipiami į automobilių stovėjimo aikštelę arba kitą saugią vietą“, – teigiama pranešime.
Masinė Rusijos ataka: sužeisti civiliai, užsidegė istorinis Odesos centras
Naktį rusai surengė masinę dronų ir raketų ataką Ukrainoje. Smogta ne vienam miestui. Daugiausiai žalos padaryta Odesoje ir Čerkasuose. Yra sužeistųjų.
Čerkasų meras Anatolijus Bondarenko teigia, kad per naktį įvykusio raketų išpuolio metu sužeistų žmonių skaičius išaugo iki septynių, tarp jų yra ir vienas vaikas.
Jis pridūrė, kad iki ryto ugniagesiai sugebėjo užgesinti išpuolio metu kilusius gaisrus.
„Deja, turime septynis sužeistuosius, kurie kreipėsi medicininės pagalbos, tarp jų yra ir vienas vaikas“, – sakė A. Bondarenko..
Gaisrai kilo ir istoriniame Odesos centre, apgadinę keletą architektūros paminklų.
Vėliau buvo patvirtinta, kad po smūgių užsidegė Odesoje esantis garsusis „Privoz“ turgus, paviešintoje medžiagoje matyti, kad turgus patyrė didelių nuostolių.
Mykolajivo miestas taip pat patyrė „Shahed“ dronų ataką, vietos pareigūnai pranešė apie gaisrus. Informacijos apie aukas nepateikta.
Ukrainos delegacija: Putinas ir Zelenskis rugpjūtį turėtų susitikti
Kitą mėnesį turėtų įvykti asmeninis Ukrainos ir Rusijos vadovų susitikimas.
Pasak „Ukrinform“ korespondento, tokią nuomonę išsakė prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksandras Bevzas po Ukrainos ir Rusijos derybų grupių susitikimo Stambule.
„Bet kuri to mėnesio diena tinka mūsų partneriams, įskaitant JAV, ir atitinka prezidento [Donaldo] Trumpo nustatytą galutinį terminą sprendimui pasiekti“, – sakė O. Bevzas.
Pasak jo, per paskutinį derybų raundą Stambule Ukraina jau pasiūlė surengti aukščiausio lygio susitikimą. „Šį kartą taip pat pasiūlėme surengti vadovų susitikimą, nes suprantame, kad esmines problemas galima išspręsti tik šiuo lygmeniu“, – pažymėjo jis.
O. Bevzas išreiškė viltį, kad „šį kartą Rusijos pusė rimtai apsvarstys galimybę surengti lyderių susitikimą, nes tai atitinka mūsų Amerikos ir Europos partnerių nustatytus terminus“, – reziumavo jis.
Jau anksčiau buvo pranešta, kad liepos 23 d. Stambule įvyko Ukrainos ir Rusijos derybinių grupių susitikimas.
Ukrainos delegacija atvyko į Stambulą po susitikimo su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu Ankaroje.
Rusijos derybininkas: Rusija ir Ukraina susitarė iškeisti po 1 200 karo belaisvių
Rusija ir Ukraina trečiadienį per derybas Stambule susitarė iškeisti po 1 200 karo belaisvių, pareiškė Rusijos vyriausiasis derybininkas Vladimiras Medinskis ir kartu pridūrė, kad Maskva pasiūlė perduoti Kyjivui 3 000 nukautų kariškių kūnus.
„Tęsdami apsikeitimą karo belaisviais, susitarėme, kad artimiausiu metu abi pusės apsikeis dar bent 1 200 karo belaisvių“, – spaudos konferencijos metu tvirtino V. Medinskis.
Jis taip pat nurodė, kad Ukrainos ir Rusijos pozicijos dėl karo užbaigimo vis dar labai skiriasi, nors Rusijos invazija tęsiasi jau daugiau nei trejus metus. „Nuodugniai aptarėme pozicijas, kurias mūsų pusės išdėstė praeitą kartą pateiktuose memorandumuose. Pozicijos yra gana skirtingos. Susitarėme toliau palaikyti ryšį“, – žurnalistams sakė V. Medinskis.
Pasak jo, Rusija pasiūlė Kyjivui 24-48 valandų trukmės paliaubas, kad abiejų pusių kariškiai galėtų pasiimti žuvusiuosius ir sužeistuosius. „Mes Ukrainos pusei dar kartą pasiūlėme (…) skelbti trumpas 24-48 valandų paliaubas kontaktinėje linijoje, kad medikų komandos galėtų paimti sužeistuosius ir kad vadai galėtų paimti savo karių kūnus“, – per spaudos konferenciją kalbėjo V. Medinskis.
Tuo tarpu Kyjivo derybininkai pasiūlė surengti tiesioginį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimą. „Prioritetas numeris vienas yra suorganizuoti lyderių, prezidentų susitikimą, kuriame dalyvautų (JAV prezidentas Donaldas) Trumpas ir (Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas) Erdoganas“, – teigė Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas ir pridūrė, kad Kyjivas pasiūlė surengti derybas iki rugpjūčio pabaigos.
R. Umerovas po derybininkų komandų susitikimo Stambule taip pat pareiškė, kad Ukraina ir toliau reikalauja visiškų ir besąlygiškų paliaubų kaip būtino veiksmingos diplomatijos pagrindo.
„Mes esame pasirengę paliauboms jau dabar ir pradėti esmingas taikos derybas. Abi pusės turi susitarti dėl šio pagrindinio žingsnio taikos link. Mes pabrėžiame, kad paliaubos turi būti tikros. Jos turi apimti visišką smūgių į civilinę ir kritinę infrastruktūrą nutraukimą. Realūs žingsniai yra įmanomi, o kiekviena pusė turi pademonstruoti konstruktyvų ir realistišką požiūrį“, – sakė R. Umerovas.
Praėjus beveik trejiems su puse metų nuo Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios, abiejų šalių atstovai atnaujino tiesiogines derybas Stambule. Televizijos užfiksuotoje medžiagoje buvo matyti abiejų pusių delegacijos, susirinkusios Čiragano rūmuose prie Bosforo sąsiaurio. Derybos, kurių pradžia buvo numatoma 19 val. (16 val. Grinvičo laiku), startavo beveik pusantros valandos vėliau. Prieš tai abu vyriausieji derybininkai buvo susitikę trumpai atskirai diskusijai. Didesnės grupės susitikimas truko vos 40 minučių.
Signalas Kremliui: JAV siunčia ginklų Ukrainai už 322 mln. dolerių
Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė pritarusios tam, kad Ukrainai būtų parduota ginklų už 322 mln. dolerių (274,6 mln. eurų), šios šalies oro gynybos ir šarvuotųjų kovos mašinų pajėgumams pastiprinti.
Oro gynybos įrangos HAWK ir jos išlaikymo priemonės atsieis iki 172 mln. dolerių, o pėstininkų kovos mašinos „Bradley“ ir jų priežiūros paslaugos – iki 150 mln. dolerių, nurodė JAV Gynybos ir saugumo bendradarbiavimo agentūra (DSCA).
Pranešimas pasirodė po to, kai Vašingtonas šį mėnesį laikinai sustabdė kai kurių ginklų tiekimą Ukrainai, nors ji patiria intensyvias Rusijos raketų ir dronų atakas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Naujos detalės apie rusų smūgį Charkivui: pirmą kartą panaudojo tokius šaudmenis
Ketvirtadienį Rusijos pajėgos atakavo Charkivą. Rusai pirmą kartą panaudojo naujus UMPB-5 aviacinius šaudmenis, pranešė Charkivo srities prokuratūra, rašo UNIAN.
Rusai Charkivui sudavė du smūgius apie 11 val. Jie buvo suduoti iš daugiau kaip 100 kilometrų atstumo.
Buvo sužeistas 41 žmogus, tarp jų šeši vaikai, įskaitant 28 dienų kūdikį. Taip pat buvo sužeista nėščia moteris. Visiems nukentėjusiesiems suteikta medicininė pagalba.
Vienoje įmonėje kilo gaisras, užsidegė ir automobiliai.
Charkivo srities prokuratūros atstovas Spartakas Borisenka laikraščiui „Dumki“ teigė, kad rusai panaudojo naują modifikuotą aviacinę bombą UMPB-5 su 250 kg kovine galvute. Pasak jo, ši amunicija taip pat turi patobulintus planavimo ir korekcijos modulius, kurie leido rusams atakuoti miestą iš daugiau kaip 100 km atstumo.
„Rusai Charkivą naudoja kaip bandymų poligoną. Šiandien tai UMPB-5, anksčiau tai buvo D-30. Naujosios versijos kovinė galvutė sveria 250 kg kaip didelės sprogstamosios galios aviacinė bomba ir yra sudaryta iš storesnio metalo nei D-30. Naudojant modifikuotas bombas sukeliamos didesnės pasekmės ir daugiau sužalojama civilių gyventojų“, – pabrėžia jis.