Karas Ukrainoje. Rusijos Novgorode – virtinė sprogimų: taikiniu tapo karinių lėktuvų gamykla

Antradienį Abu Dabyje Ukrainos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų derybininkai pirmą kartą per daugiau kaip devynis mėnesius susitiks aptarti Europos kruviniausio konflikto nuo Antrojo pasaulinio karo užbaigimo, dar vienai karo žiemai artėjant.

Europoje nerimą sukėlė JAV prezidento Donaldo Trumpo prieš derybas iškelta mintis, kad su Maskva bus susitarta dėl Europos saugumo. Europos šalys taip pat siųs savo atstovus į Abu Dabį.

Sugrįžęs į valdžią D. Trumpas ragina užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą, tačiau ankstesnės derybos nedavė proveržio, taikos procesą nustelbė JAV ir Izraelio karas su Iranu.

Europa ir Ukraina baiminasi, kad Jungtinės Valstijos primes Kyjivui susitarimą, kuris iš esmės reikštų kapituliaciją. Šiais metais D. Trumpas, regis, vis labiau krypo Maskvos link.

Per Maskvos invaziją į Ukrainą žuvo šimtai tūkstančių žmonių, milijonai buvo priversti palikti namus. Karas tęsiasi jau 56 mėnesius ir Kremlius nerodo jokių ženklų, kad ketintų atsitraukti.

Prieš derybas D. Trumpas užsiminė, kad Ukrainai teks atsisakyti dalies teritorijos. Jis pareiškė, kad galiausiai Ukraina bus šiek tiek kitokio pavidalo.

Rusija okupavo dideles Ukrainos teritorijas, tačiau jai nepavyko užimti visos Donecko srities, nors jos kariuomenė pamažu stumiasi į vakarus.

Maskva reikalauja, kad Kyjivas atiduotų jos dar nekontroliuojamą srities dalį, kitaip grasina tęsti puolimą.

Ukraina, jau daugiau kaip ketverius su puse metų atremianti gerokai gausesnę įsiveržusią kariuomenę, nesutinka pasitraukti iš šių teritorijų.

Prieš derybas Rusija intensyviai puolė Ukrainą ir surengė vieną daugiausia aukų pareikalavusių smūgių: Kyjivo teigimu, fronto linijos kaime, žmonėms stovint eilėje humanitarinei pagalbai gauti, žuvo 55 žmonės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad sustiprėjusios atakos yra Maskvos strategija ir taip siekiama susilpninti Ukrainos poziciją per derybas.

2022 m. vasarį karą pradėjęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą atmetė pasiūlymus dėl platesnių paliaubų ir tiesiogines derybas su V. Zelenskiu.

D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris ir specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas Abu Dabyje suburs kariaujančių šalių atstovus pirmą kartą nuo vasario, kai derybos vyko Ženevoje.

Per beveik penkerius karo metus Rusija ir Ukraina surengė kelis nesėkmingus derybų ratus, todėl vilčių pasiekti taiką nedaug.

„Neturime jokių ypatingų lūkesčių“, – AFP sakė aukšto rango Ukrainos pareigūnas Kyjive.

Praėjusią savaitę D. Trumpas užsiminė apie „labai didelį susitarimą“ dėl karo, kuris „apimtų visą Europą“. Tai sustiprino nuogąstavimus, kad Vašingtonas kartu su Maskva kurs naują Europos saugumo tvarką.

Prieš pat 2022 m. invaziją Maskva paskelbė ultimatumą Vakarams, reikalaudama, kad NATO išvestų savo pajėgas iš Rytų Europos.

Pirmą kartą į Rusijos delegaciją įtrauktas šį reikalavimą pateikęs diplomatas Sergejus Riabkovas. Delegacijai vadovaus nacionalistinių pažiūrų V. Putino patarėjas Vladimiras Medinskis.

Pirmadienį J. Kushneris pareiškė, kad taikos susitarimui reikės tiesioginių Rusijos ir Europos derybų „dėl platesnių saugumo susitarimų". Jis taip pat sakė, kad JAV „supranta, jog laukia sunkūs sprendimai.

Šie pareiškimai sustiprino nerimą Europos sostinėse.

„Europai viskas aišku: mums nereikia kurti naujos Europos saugumo tvarkos“, – pirmadienį sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas.

Jis paragino Maskvą atsisakyti maksimalistinių reikalavimų ir perspėjo, kad Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje nereikia jokio „derybų spektaklio“.

V. Zelenskis perspėjo, kad neturėtų būti antrosios Jaltos,  turėdamas omenyje 1945 m. Vakarų lyderių ir Sovietų Sąjungos susitarimą dėl Europos pasidalijimo.

Pasak vyriausiojo Ukrainos derybininko Rustemo Umerovo, Abu Dabyje atskirai su Kyjivo atstovais susitiks Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos atstovai, taip pat NATO ir Europos Sąjungos pareigūnai.

Kremlius, siekęs neleisti Europai dalyvauti derybose, pareiškė, kad jos bus tik trišalės.

Kritikai kaltina J. Kushnerį ir S. Witkoffą pernelyg nuolaidžiaujant Rusijai, o JAV žiniasklaida pranešė, kad amerikiečiai siekia užkulisiuose sudaryti su Maskva didelius verslo susitarimus.

Pentagonas pranešė Ukrainai, kad artimiausiu metu ji galės gauti ginkluotės už 400 mln. dolerių pagal Ukrainos saugumo paramos iniciatyvą (USAI). Lėšos jai skirtos šiais finansiniais metais.

Apie tai interviu televizijos kanalui ICTV pranešė Ukrainos laikinasis reikalų patikėtinis Jungtinėse Amerikos Valstijose Denysas Sienikas.

Vienas svarbiausių Kyjivo prioritetų tebėra spartesnis oro gynybos sistemoms „Patriot“ skirtų perėmimo raketų PAC-3 tiekimas.

„Šiandien iš Pentagono gavome gerų žinių dėl 400 mln. dolerių, šiais finansiniais metais skirtų pagal Ukrainos saugumo paramos iniciatyvą (USAI). Dabar laukiame išsamesnės informacijos iš Pentagono, tačiau gera žinia ta, kad, tikimės, artimiausiu metu Ukrainos gynybos pajėgos sulauks papildomų ginkluotės siuntų“, – sakė D. Sienikas.

Pasak jo, JAV patvirtino, kad numatytos konkrečios ginkluotės siuntos, tačiau tai dar reikia išsamiau suderinti su Ukrainos gynybos ministerija.

Diplomatas pabrėžė, kad Kyjivas taip pat tikisi naujų karinės paramos paketų pagal PURL programą. Ypač aktualus išlieka raketų sistemoms „Patriot“ tiekimas, nes šiuo metu gaunamas jų kiekis neatitinka Ukrainos lūkesčių.

„Pentagonas ir toliau nurodo, kad raketų trūksta tiek pačioms Jungtinėms Valstijoms, tiek kitoms sąjungininkėms. Jie puikiai supranta Ukrainos prioritetus, o mes ir toliau juos pabrėžiame“, – sakė diplomatas.

Jis pridūrė, kad ginkluotės tiekimo problemą kelia abiejų partijų atstovai Kongrese. Ukrainos atstovai taip pat ketina jį aptarti su JAV valstybės departamentu.

„Kai ištekliai ir finansavimas jau yra, kyla logiškas klausimas: kodėl turime taip ilgai laukti šių perėmimo raketų?“ – klausė D. Sienikas.

Jis pabrėžė, kad JAV ginkluotės tiekimo Ukrainai sparta ir eiliškumas priklauso nuo JAV administracijos sprendimų. Tai taikoma tiek paramai pagal PURL programą, tiek dvišaliam ginkluotės tiekimui pagal anksčiau sudarytas sutartis USAI iniciatyvos pagrindu.

Tarp kitų svarbiausių Ukrainos poreikių jis paminėjo raketas naikintuvams F-16, šių orlaivių techninės priežiūros paslaugas ir atsargines dalis, taip pat raketas oro gynybos sistemoms NASAMS ir „Hawk“.

D. Sienikas sakė, kad Ukraina rengiasi kitam Ramšteino susitikimui, numatytam lapkričio 17 dieną.

Diplomatas taip pat sakė, kad abiejų partijų Kongreso nariai ir senatoriai domisi Ukrainos poreikiais ir rengia šaliai remti skirtas teisėkūros iniciatyvas bei dokumentus.

Anksčiau JAV gynybos departamentas, likus vienai dienai iki finansinių metų pabaigos, paskelbė apie 400 mln. dolerių karinę paramą Ukrainai.

Tačiau prezidento Donaldo Trumpo administracija pranešė Kongresui, kad neketina panaudoti visų paramai numatytų 400 mln. dolerių. Lėšos bus skiriamos dalimis iki 2029 metų.