Penktadienis yra 51-oji Rusijos karo Ukrainoje diena. Kviečiame svarbiausius penktadienio įvykius sekti tv3.lt:
23:37 | Ruošiasi dideliam puolimui
Ukrainos pareigūnai penktadienį pranešė apie Rusijos antskrydžius Donecko, Luhansko ir Charkivo regionuose Rytų Ukrainoje, rašo CNN.
Perspėjama, kad Rusija ruošiasi dideliam puolimui artimiausiomis dienomis.
22:55 | Kyjive – sirenų garsai
Remiantis internetiniais pranešimais, Kijivo mieste penktadienį vakare girdimos sirenos.
22:10 | Po Rusijos atakos Charkive – 7 mėnesių kūdikio mirtis
Charkive per Rusijos apšaudymą žuvo 8 žmonės, įskaitant 7 mėnesių kūdikį, pranešė regiono administracijos vadovas Olehas Synegubovas.
Pasak jo, taip pat per okupantų įvykdytą ataką buvo sužeisti 42 žmonės, įskaitant 9 vaikus.
21:53 | Evakuota beveik 3 tūkst. civilių
Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščiuk sako, kad penktadienį buvo evakuoti 2 tūkst. 864 žmonės iš Rusijos apšaudomų teritorijų.
Teigiama, kad 363 civiliai sugebėjo iš Mariupolio išvykti naudodami savo transportą.
21:25 | Kyjivas: rasta daugiau kaip 900 civilių kūnų
Ukrainos sostinės Kyjivo atstovai penktadienį pranešė, kad aplink regioną rasta daugiau kaip 900 civilių kūnų.
Aplink Kyjivo regioną po Rusijos pajėgų išvedimo buvo aptikta daugiau kaip 900 civilių kūnų, pranešė naujienų agentūra „Associated Press“, cituodama vietos policijos pranešimus.
Teigiama, kad ant didžiosios dalies civilių lavonų aptiktos šautinės žaizdos, tad teigiama, kad daugeliui jų „įvykdyta mirties bausmė“.
Kyjivo regiono policijos pajėgų vadovas Andrijus Nebytovas sakė, kad žmonių palaikai buvo palikti tiesiog gatvėse arba palaidoti.
Policijos duomenimis, 95 proc. civilių mirė nuo šautinių žaizdų. Įtariama, kad okupantai žmones žudė tiesiog gatvėse.
21:01 | ES: pasirengimas Rusijos naftos ir dujų embargui užtruks „kelis mėnesius“
ES siekia išplėsti sankcijas Rusijai papildant jas naftos ir dujų embargu, tačiau tokiai priemonei pasiruošti užtruks mažiausiai „kelis mėnesius“, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė Europos pareigūnai.
Praėjusią savaitę blokas įvedė draudimą vartoti rusiškas akmens anglis, taip žengdamas pirmąjį žingsnį prieš Rusijos energijos išteklių eksportą – pagrindinį tvirtos valiutos šaltinį Maskvai.
Tačiau sankcijos anglims pradės veikti tik rugpjūčio viduryje ir turėtų kasmet paveikti maždaug 8 mlrd. eurų apimties Rusijos pardavimus užsienyje.
Naftos ir dujų pardavimai Europos Sąjungai sudaro kur kas didesnę Rusijos pajamų dalį: skirtingais vertinimais, nuo 0,25–1 mlrd. eurų per parą.
ES viešoji ir politinė nuomonė krypsta į visišką energijos tiekimo uždraudimą, tęsiantis Maskvos karui prieš Ukrainą ir atsirandant žiaurumų požymiams.
Vienas ES pareigūnas, dalyvaujantis diskusijose dėl Rusijos energijos importo mažinimo, pareiškė, kad Europos Komisija „svarsto įvairias galimybes“. EK vadovė Ursula von der Leyen jau viešai pasisakė, kad būtų imtasi priemonių rusiškos naftos importui apriboti.
Visgi pareigūnas pabrėžė, kad „priimti su nafta susijusias priemones reiškia atšaukti galiojančias sutartis, rasti alternatyvų ir užkirsti kelią [sankcijų] apėjimui“.
„To negalima padaryti per vieną naktį. Tam reikia mažiausiai kelių mėnesių“, – pridūrė jis.
20:36 | Pentagonas: Rusijos kreiseris „Moskva“ paskendo dėl Ukrainos raketų smūgio
Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanui raketiniam kreiseriui „Moskva“ prieš nuskęstant smogė dvi Ukrainos raketos, penktadienį patvirtino vienas aukšto rango Pentagono pareigūnas, ir pareiškė, kad šis incidentas yra „didelis smūgis“ invaziją į kaimyninę šalį surengusiai Maskvai.
„Vertiname, kad jie [ukrainiečiai] smogė jam dviem [priešlaivinėmis sparnuotosiomis raketomis] „Neptun“, – žurnalistams sakė pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo.
Šis jo pareiškimas patvirtina Kyjivo pareigūnų pateikta incidento versiją. Rusija lig šiol tvirtino, kad laivo katastrofą sukėlė šaudmenų sprogimas, ir neįvardijo jo konkrečios priežasties.
20:11 | Rusijoje už pranešimą apie karą Ukrainoje uždarytas į areštinę portalo redaktorius
Rusijos teismas penktadienį skyrė kardomąjį kalinimą vieno Sibiro naujienų portalo redaktoriui už teiginį, kad 11 riaušių policijos pareigūnų atsisakė dalyvauti Maskvos karinėje kampanijoje Ukrainoje.
Vasario 24 dieną prasidėjus Maskvos įsiveržimui į provakarietišką kaimyninę šalį, Rusija pradėjo įnirtingai tildyti Kremliaus karinės kampanijos kritikus.
Svarbias bylas nagrinėjantis Tyrimų komitetas informavo, kad Sibiro Chakasijos regione veikiančios naujienų svetainės vyriausiajam redaktoriui skirtas kardomasis kalinimas už „sąmoningai melagingos informacijos“ skleidimą.
Jei žurnalistas bus pripažintas kaltu, jam grės iki 10 metų nelaisvės, nurodė tyrėjai.
Anksčiau šią savaitę pareigūnai atliko kratą įtariamojo bute, kur konfiskavo 15 tūkst. JAV dolerių ir daugiau kaip 1,2 tūkst. eurų grynųjų, pranešė Tyrimų komitetas.
Komiteto skyrius Chakasijoje žurnalisto pavardės nepaskelbė, tačiau manoma, kad tai Michailas Afanasjevas – Chakasijoje veikiančio naujienų portalo „Novyj fokus“ redaktorius.
Balandžio pradžioje M. Afanasjevas remdamasis šaltiniais pranešė, kad 11 Rusijos riaušių policijos OMON narių, atsisakiusių vykti į Ukrainą, susidūrė su valdžios spaudimu.
M. Afanasjevo pranešimas buvo plačiai cituojamas socialinėje žiniasklaidoje, o penktadienį Rusijos žiniasklaidos priežiūros institucija užblokavo nepriklausomo naujienų portalo „The Moscow Times“ tinklapį rusų kalba, leidiniui savo straipsnyje paminėjus šį pranešimą.
45 metų M. Afanasjevas anksčiau pareiškė, kad neplanuoja išvykti iš Rusijos.
„Nesiruošiu bėgti iš šalies, esu užsispyręs ir noriu stoti į kovą“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP balandžio pradžioje.
M. Afanasjevas yra pripažinimą pelnęs redaktorius, žinomas už opių Chakasijos klausimų nušvietimą. Dėl savo nepriklausomos veiklos jis ne kartą buvo apkaltintas šmeižtu ir daugelį metų bylinėjosi.
Rusijoje numatyta iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė asmenims, skelbiantiems informaciją apie šalies ginkluotąsias pajėgas, vyriausybės laikomą melaginga.
19:46 | Slovakijos gynybos ministras: V. Putinas prilygsta A. Hitleriui
Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadas, duodamas interviu „The New York Times“, teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prilygsta nacistinės Vokietijos diktatoriui Adolfui Hitleriui.
Pasak J. Nado, V. Putiną būtina sustabdyti Ukrainoje, kad nekiltų grėsmė Vakarų valstybių saugumui.
„Ukraina tikrų tikriausiai kovoja už mūsų ateitį“, – sakė jis.
⚡️ #Slovak Defense Minister Jaroslav Nad said that Vladimir Putin "is equal to Hitler" and must be stopped in #Ukraine before he can move further West. “Ukraine is literally fighting for our future,” he said in an interview with The New York Times.https://t.co/7xGOfLNuFE
— NEXTA (@nexta_tv) April 15, 2022
19:30 | V. Zelenskis: Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį CNN teigė, kad visos pasaulio valstybės turėtų būti pasiruošusius, kad Rusija galimai panaudos branduolinius, cheminius ginklus kare su Ukraina.
„Ne tik aš – visas pasaulis, visos valstybės turėtų nerimauti. Galbūt tai nebus tiesa, tačiau gali būti realu.
Cheminiai ginklai – jie turėtų ir galėtų tai padaryti, jiems [Rusijai] žmonių gyvybės nieko nereiškia. Štai kodėl. Mes neturėtumėme bijoti, bet reikia pasiruošti“, – kalbėjo V. Zelenskis.
19:21 | Kyjivas: Maskva keršys už nuskandintą kreiserį
Ukraina penktadienį pareiškė, kad Rusija keršys už nuskandintą jos raketinį kreiserį „Moskva“, į kurį, Kijevo teigimu, buvo pataikyta raketomis „Neptun“.
„Smūgis kreiseriui „Moskva“ pataikė ne tik į patį laivą: jis pataikė į priešo imperines ambicijas. Visi suprantame, kad už tai mums nebus atleista“, – per spaudos konferenciją sakė Ukrainos pietinių karinių pajėgų atstovė Natalia Humeniuk.
„Suvokiame, kad atakos prieš mus suintensyvės ir kad priešas keršys. Mes tai suprantame“, – pridūrė ji, paminėdama besitęsiančius smūgius Ukrainos pietiniams Odesos ir Mykolajivo miestams.
„Moskva“ vadovavo Rusijos jūrų pajėgų operacijoms Juodojoje jūroje nuo invazijos pradžios prieš septynias savaites, o kreiserio nuskendimo aplinkybės ir įgulos likimas tebėra migloti.
„Matėme, kad kiti laivai bandė jam padėti, tačiau net gamtos jėgos buvo Ukrainos pusėje, nes dėl audros tiek gelbėjimo operacija, tiek įgulos evakuacija tapo neįmanoma“, – teigė ginkluotųjų pajėgų atstovė.
Kyjivo apylinkėse esanti gamykla, kur buvo gaminamos raketos, kuriomis, kaip įtariama, buvo smogta kreiseriui „Moskva“, buvo iš dalies sunaikinta per naktinius Rusijos smūgius, prieš pat A. Humeniuk spaudos konferenciją.
19:02 | Atsikratoma sąsajų su okupantais
Ukrainos sostinėje „Draugystės tarp Kyjivo ir Maskvos“ aikštė bus pervadinta į „Mariupolio didvyrių aikštę“, pranešė Kyjivo miesto meras Vitalijus Klyčko.
Skelbiama, kad bus pervadinta ir dalis gatvių bei metro stočių.
In #Kyiv, the Square of "Friendship between Kyiv and #Moscow" will be renamed into the Square of Heroes of #Mariupol. It is also announced that some streets and subway stations will be renamed.
18:57 | ES: pasirengimas Rusijos naftos ir dujų embargui užtruks „kelis mėnesius“
ES siekia išplėsti sankcijas Rusijai papildant jas naftos ir dujų embargu, tačiau tokiai priemonei pasiruošti užtruks mažiausiai „kelis mėnesius“, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė Europos pareigūnai.
Praėjusią savaitę blokas įvedė draudimą vartoti rusiškas akmens anglis, taip žengdamas pirmąjį žingsnį prieš Rusijos energijos išteklių eksportą – pagrindinį tvirtos valiutos šaltinį Maskvai.
Tačiau sankcijos anglims pradės veikti tik rugpjūčio viduryje ir turėtų kasmet paveikti maždaug 8 mlrd. eurų apimties Rusijos pardavimus užsienyje.
Naftos ir dujų pardavimai Europos Sąjungai sudaro kur kas didesnę Rusijos pajamų dalį: skirtingais vertinimais, nuo 0,25–1 mlrd. eurų per parą.
ES viešoji ir politinė nuomonė krypsta į visišką energijos tiekimo uždraudimą, tęsiantis Maskvos karui prieš Ukrainą ir atsirandant žiaurumų požymiams.
Vienas ES pareigūnas, dalyvaujantis diskusijose dėl Rusijos energijos importo mažinimo, pareiškė, kad Europos Komisija „svarsto įvairias galimybes“. EK vadovė Ursula von der Leyen jau viešai pasisakė, kad būtų imtasi priemonių rusiškos naftos importui apriboti.
Visgi pareigūnas pabrėžė, kad „priimti su nafta susijusias priemones reiškia atšaukti galiojančias sutartis, rasti alternatyvų ir užkirsti kelią [sankcijų] apėjimui“.
„To negalima padaryti per vieną naktį. Tam reikia mažiausiai kelių mėnesių“, – pridūrė jis.
18:39 | Vakarai teikia paramą Ukrainai
JAV ir kitos Vakarų valstybės Ukrainai jau perdavė 60 tūkst. prieštankinių raketų, taip pat 25 tūkst. mobilių priešlėktuviių raketų sistemų.
18:27 | Rumunija stabdo sovietinių naikintuvų MiG-21 naudojimą
Rumunija stabdo visų savo sovietinių laikų naikintuvų „MiG-21 LanceR“ naudojimą dėl virtinės techninių problemų ir praėjusį mėnesį įvykusios aukų pareikalavusios avarijos, penktadienį informavo Gynybos ministerija.
Tokia žinia nuskambėjo rumunų kariuomenei išvakarėse pranešus, kad vienam naikintuvui MiG-21 sugedo važiuoklė.
„Priemonės imtasi dėl to, kad naudojant „MiG-21 LanceR“ pranešta apie daugybę incidentų ir aviacijos avarijų“, – nurodė ministerija.
Kovo 2 dieną MiG-21 dingo iš radarų ekranų, patruliuodamas prie Juodosios jūros. Vėliau orlaivis buvo rastas sudužęs, taip pat paaiškėjo, kad jo pilotas žuvo.
Naikintuvo ieškojęs sraigtasparnis „IAR 330 Puma“ sudužo esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms. Visi septyni jame buvę įgulos nariai taip pat žuvo.
Gynybos ministerija atlikusi preliminarų tyrimą nurodė, kad incidentus sukėlė „žmogiškųjų ir aplinkos veiksnių derinys“.
Tikslus naikintuvų MiG-21 skaičius yra įslaptintas. Neoficialiais skaičiavimais, šiuo metu Rumunijoje jų yra maždaug 25. Komunistinio režimo laikais šalis turėjo apie 400 MiG-21.
Atsižvelgiant į penktadienio pranešimą, ši NATO narė dabar yra priklausoma nuo neseniai iš Portugalijos įsigytos F-16 naikintuvų eskadrilės, taip pat nuo sąjungininkų oro policijos misijų.
Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą NATO sustiprino savo rytinį flangą, be kita ko, siųsdama papildomus karius ir įrangą į Rumuniją, besiribojančią su Ukraina.
Bukareštas taip pat teigia „paspartinęs“ pastangas iš Norvegijos įsigyti dar 32 naikintuvus F-16 ir tokiu būdu šalies oro pajėgas papildyti dar dviem eskadrilėmis.
18:16 | Rusija išsiunčia 18 ES misijos darbuotojų
Maskva penktadienį pranešė, kad Europos Sąjungos atstovybės Rusijoje 18 darbuotojų buvo paskelbti nepageidaujamais asmenimis ir privalo palikti šalį.
„ES delegacijos prie Rusijos 18 darbuotojų buvo paskelbti personae non gratae ir turės artimiausiu metu palikti Rusijos Federacijos teritoriją“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
17:58 | Šiaurės Makedonija išsiunčia dar šešis Rusijos diplomatus
Šiaurės Makedonija išsiunčia dar šešis Rusijos diplomatus, nuo ankstesnio panašaus žingsnio nepraėjus nė mėnesiui, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.
Diplomatai „užsiėmė Vienos konvencijai prieštaraujančia veikla“, sakoma ministerijos pranešime, turint omenyje tarptautinę sutartį, reglamentuojančią diplomatinio darbo protokolus.
Ministerija neatskleidė jokių detalių, bet sakė, kad Rusijos ambasadorius Sergejus Bazdnikinas buvo informuotas, jog diplomatai turės „palikti šalį per penkias dienas“.
Rusijos ambasada pareiškė, kad jos diplomatams mesti kaltinimai yra „visiškai nepagrįsti“, ir perspėjo „rimtomis pasekmėmis“.
„Rusijos pusė imsis priemonių – nebūtinai simetruškų, bet reikšmingų, atsakydama į šį žingsnį“, – sakoma per „Twitter“ paskelbtame atstovybės pranešime.
Mažytė Balkanų valstybė pastaraisiais metais jau keturis kartus anksčiau išsiuntė Rusijos diplomatų.
Vėliausias toks atvejis buvo kovo pabaigoje, kai buvo liepta išvykti penkiems rusų pasiuntiniams.
2020 metų kovą Šiaurės Makedonija, buvusi Jugoslavijos respublika, tapo naujausia NATO nare. Skopjė taip pat siekia įstoti į Europos Sąjungą.
Vasario pabaigoje Rusijos pajėgoms įsiveržus į Ukrainą Šiaurės Makedonija pasekė ES pavyzdžiu ir įvedė sankcijų Maskvai. Skopjės pareigūnai taip pat pavadino Rusiją „priešiška valstybe“.
17:37 | Suomijos ministrė: „labai tikėtina“, kad Helsinkis pateiks paraišką stoti į NATO
iena Suomijos ministrė penktadienį pareiškė, kad „labai tikėtina“, jog jos šalis pateiks prašymą įstoti į NATO, nors keliomis valandomis anksčiau Rusija perspėjo, kad Helsinkis ir Stokholmas sulauks neįvardytų „pasekmių“, jeigu prisijungs prie karinio aljanso.
Suomijos premjerė trečiadienį sakė, kad jos šalis gali „per kelias savaites“ apsispręsti dėl NATO narystės, o Švedijoje taip pat vyksta atitinkamos diskusijos.
„Šiuo metu galiu pasakyti, kad tai labai tikėtina, bet sprendimas dar nepriimtas“, – penktadienį sakė suomių Europos reikalų ministrė Tytti Tuppurainen.
Vasario 24-ąją Maskvos pradėta invazija į Ukrainą iš pagrindų pakeitė Suomijos ir Švedijos visuomenės ir politikų požiūrį į karinio neutralumo politiką, kurios buvo laikomasi ilgą laiką.
„Suomijos žmonės atrodo jau apsisprendę, ir didžiulė dauguma palaiko NATO narystę“, – britų televizijai „Sky News“ sakė T. Tuppurainen.
Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau penktadienį sakė, kad Suomija ir Švedija turi teisę rinktis
Tačiau jos turėtų suprasti tokio žingsnio pasekmes mūsų dvišaliams santykiams ir visai Europos saugumo architektūrai“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos pareiškime.
Suomijos istorija glaudžiai persipynusi su Rusijos; abi šalys turi 1,3 tūkst. km ilgio bendrą sieną.
1917 metais Suomija paskelbė nepriklausomybę po 150 metų trukusio carinės Rusijos valdymo.
Per Antrąjį pasaulinį karą daug mažesnė suomių kariuomenė atrėmė Sovietų Sąjungos invaziją, bet pagal taikos sutartį perdavė Maskvai kai kurias pasienio teritorijas.
Per Šaltąjį karą Suomija išliko neutrali mainais į Maskvos garantijas, kad nebus užpulta.
Suomijos vyriausybė tikisi artimiausiomis savaitėmis pasiekti bendrą poziciją parlamente NATO narystės klausimu. Įstatymų leidėjai dar ketina išklausyti saugumo ekspertų vertinimų.
Daugelis analitikų prognozuoja, kad Suomija paraišką dėl stojimo į NATO gali pateikti per Aljanso viršūnių susitikimą birželį.
Bet kurios naujos narės priėmimui turi pritarti visos 30 dabartinių NATO šalių. Šis procesas gali trukti nuo keturių mėnesių iki metų.
17:15 | Kyjive žmonės siekia gauti garsiųjų pašto ženklų
Ukrainos sostinėje Kyjive žmonės susirinko prie pagrindinio siuntų pastato, norėdami garsiųjų pašto ženklų, kuriame pavaizduotas Rusijos karo laivas.
In #Kyiv, a lot of people lining up in front of the Main Post Office for the famous postage stamps with the #Russian warship. pic.twitter.com/3F7f6pNtO4
— NEXTA (@nexta_tv) April 15, 2022
16:43 | Vokietijos ministras ragina tautiečius „nervinti Putiną“ taupant dujas
Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas penktadienį paskelbtame interviu paragino tautiečius taupyti energiją ir tokiu būdu „nervinti [Rusijos prezidentą Vladimirą] Putiną“, šaliai siekiant sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų dėl karo Ukrainoje.
Duodamas interviu žiniasklaidos grupei „Funke“ ministras sakė, kad žmonės gali imtis „labai paprastų“ priemonių vartojimui sumažinti.
„Sakyčiau, kad paprastai visada galime sutaupyti 10 proc. [energijos]“, – teigė ministras.
Pasak jo, žmonės gali sutaupyti užtraukdami užuolaidas, kad naktį neprarastų šilumos, taip pat vienu laipsniu sumažindami temperatūros nustatymus.
„Raginu visus ir kiekvieną taupyti energiją jau dabar“, – kalbėjo Žaliųjų partijos narys R. Habeckas, taip pat turintis kovos su klimato kaita portfelį Vokietijos vyriausybėje.
„Taip pat būtų gerai, kad per Velykas galėtume važiuoti dviračiu ar traukiniu. Taip tausotume savo kišenę ir nervintume Putiną“, – pareiškė ministras.
Vokietija priešinasi kitų ES šalių raginimams uždrausti rusiškas dujas, o pirmaujantys ekonomikos institutai perspėja, kad tokiu atveju šalies ekonomiką ištiktų didžiulis nuosmukis.
Prasidėjus karui Vokietija sumažino rusiškų dujų importo dalį nuo 55 iki 40 procentų.
R. Habeckas praėjusią savaitę pareiškė, kad Europos didžiausia ekonomika galėtų visiškai atsisakyti rusiškų dujų importo ne anksčiau kaip 2024 metų vidurį.
Vokietijos pareigūnai taip pat pradėjo įgyvendinti atsarginį planą, ruošdamiesi potencialiam gamtinių dujų stygiui, galinčiam nuvesti iki dujų normavimo namų ūkiams ir įmonėms.
16:07 | Rusijoje užblokuotas Prancūzijos radijo RFI tinklalapis
Rusijos ryšių ir žiniasklaidos priežiūros agentūra „Roskomnadzor“ penktadienį užblokavo prieigą prie Prancūzijos radijo RFI tinklalapio, pareiškusi, kad šiame puslapyje buvo pažeidinėjamas įstatymas, draudžiantis platinti melagingą ar ekstremistinę informaciją.
RFI tinklalapis penktadienį buvo įtrauktas į „Roskomnadzor“ blokuojamų tinklalapių sąrašą. Naujienų agentūros AFP žurnalistai Maskvoje sakė nebegalėję prieiti prie šio radijo svetainės versijų anglų, prancūzų ar rusų kalbomis.
15:55 | Mykolajivo mieste – 2 žmonių mirtys
Mažiausiai du žmonės žuvo per Rusijos kariuomenės įvykdytą išpuolį Mykolajivo mieste, CNN sakė regiono kariuomenės pareigūnas.
Mykolajivo karinės administracijos atstovas spaudai Dmitrijus Pletenčukas taip pat pastebėjo, kad per apšaudymą buvo sužeisti ir kiti civiliai.
CNN komanda teigė, kad sprogimai mieste pasigirdo ryte. Okupantų atakos metu 2 žmonės buvo nužudyti šalia Ortodoksų bažnyčios, mieste girdėjosi sirenos garsas.
Mykolajivo regiono tarybos vadovė Hanna Zamazeeva per „Telegram“ tinkle teigė, kad Rusijos pajėgos smogė Mykolajivo gyvenamiesiems kvartalams.
15:20 | Žuvo „Moskva“ kreiserio kapitonas
Rusijos karinių pajėgų kreiserio „Moskva“ kapitonas Antonas Kuprinas po Ukrainos paleistos raketos į šį laivą žuvo sprogimo metu, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenka.
Teigiama, kad žuvęs rusų kapitonas pirmąją karo dieną davė įsakymą subombarduoti Gyvačių salą.
The commander of cruiser "Moskva", Anton Kuprin, died during explosion and fire on board. This was reported by the adviser to Minister of Internal Affairs of #Ukraine Anton Gerashchenko.
— NEXTA (@nexta_tv) April 15, 2022
Captain Anton Kuprin gave the order to bombard #Snake Island on the first day of the war. pic.twitter.com/Fu9nJGvL08
15:01 | JT: pabėgėlių iš Ukrainos skaičius viršijo 5 milijonus
Jau daugiau kaip 5 mln. žmonių pasitraukė iš Ukrainos nuo Rusijos karinės invazijos pradžios vasario 24 dieną, penktadienį parodė Jungtinių Tautų duomenys.
JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR nurodė, kad per minėtą laikotarpį iš Ukrainos pasitraukė 4 796 245 mln. šios šalies piliečių. Tuo metu JT Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) sako, kad į kaimynines šalis pabėgo dar beveik 215 tūkst. trečiųjų šalių piliečių.
14:36 | Rusijos pajėgos smogė raketų gamybos įmonei Ukrainoje
Rusijos pajėgos praeitą naktį smogė Ukrainos gynybos pramonės įmonei netoli Kyjivo, kurioje esą buvo pagamintos raketos, panaudotos nuskandinti rusų Juodosios jūros laivyno flagmanui, pranešė penktadienį įvykio vietoje apsilankęs naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Netoli Kyjivo tarptautinio Žulianų oro uosto esančios įmonės „Vizar“ vienas cechas ir administracinis pastatas buvo smarkiai apgadinti.
Rusija anksčiau pranešė smogusi šiai gamyklai.
Smūgis įvyko kitą dieną po Ukrainos pranešime, kad ji sunaikino Juodojoje jūroje plaukiojusi Rusijos raketinį kreiserį „Moskva“. Maskva vėliau pripažino, kad laivas nuskendo.
Kaip nurodoma Ukrainos valstybinio ginkluotės gamybos susivienijimo „Ukroboronprom“ tinklalapyje, fabrike „Vizar“ Vyšnevėje buvo gaminamos raketos „Neptun“.
47 metų Andrijus Sizovas, netoliese esančių medžio dirbtuvių savininkas, pasakojo, kad ginkluotės fabrikui buvo smogta naktį.
„Apie 1 val. 30 min. (vietos ir Lietuvos laiku) mano sargas man paskambino, nes įvyko smūgis iš oro“, – vyras sakė AFP.
„Buvo penki pataikymai. Mano darbuotojas buvo biure ir buvo parblokštas sprogimo bangos“, – pridūrė A. Sizovas.
Jis pridūrė manąs, kad Rusija tokiu būdu keršijo už „Moskva“ nuskandinimą.
Pietinės Odesos srities gubernatorius Maksymas Marčenka ketvirtadienį sakė, kad Ukrainos kariuomenė paleido į „Moskva“ dvi Ukrainoje sukurtas priešlaivines raketas „Neptun“.
14:21 | Į Lenkiją iš viso atvyko 2,75 mln. pabėgėlių
Į Lenkiją iš Ukrainos atvyko daugiau nei 2,75 mln. žmonių, praneša BBC. Ketvirtadienį į Lenkiją atvyko 26,8 tūkst. pabėgėlių, o tai yra 8 proc. daugiau nei trečiadienį. Bendrai pastarosiomis dienomis į Lenkiją atvykstančių ukrainiečių skaičius smunka.
14:11 | Ukraina: prie Charkivo numuštas Rusijos sraigtasparnis Ka-52 ir sunaikinta pilotų gelbėti ėjusi rusų karių grupė
Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad Charkivo srityje Ukrainos kariuomenės 93-ioji brigada sunaikino rusų sraigtasparnį Ka-52.
Maža to, skelbiama, kad gelbėti nukritusio orlaivio pilotų patraukusi grupė rusų karių įsitraukė į mūšį ir taip pat buvo sunaikinta.
Sraigtasparnis Ka-52 „Aligator“ yra naujos kartos Rusijos orlaivis, pirmą sykį kariuomenės reikmėms pradėtas naudoti 2011-aisiais. Vieno tokio sraigtasparnio kaina gali siekti 15 mln. dolerių.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos pajėgų nuostolius. Kaip rašoma įraše „Facebook“, rusai nuo karo pradžios iki penktadienio neteko šių pejėgumų:
- apie 20 tūkst. žmonių,
- 756 tankų,
- 1 976 kovinių šarvuotų automobilių,
- 366 artilerijos sistemų,
- 122 daugkartinių raketų paleidimo sistemų,
- 66 priešlėktuvinių sistemų,
- 163 lėktuvų,
- 144 sraigtasparnių,
- 1 443 transporto priemonių,
- 8 laivų,
- 76 kuro bakų,
- 135 bepiločių orlaivių,
- kitos įrangos.
14:01 | Žmonės geria vandenį iš telkinių
UNIAN Telegram kanale praneša, kad Mykolajivo gyventojai geriamąjį vandenį semia iš vandens telkinių. Mieste jau tris dienas nėra centralizuoto vandens tiekimo, o miestiečių atsargos sparčiai senka.
Parduotuvėse atvežtas vanduo buvo sparčiai išgraibstytas. Liko nedaug gazuoto vandens nedidelėse talpose. Prie vandens šaltinių rikiuojasi žmonių eilės.
13:51 | Rusija kalba apie pažangą Mariupolyje
Rusija penktadienį pareiškė, pasistūmėjusi Mariupolyje, nors dar anksčiau šią savaitę Ukraina teigė, jog susijungė dvi Mariupolį ginančių pajėgų grupės.
„Rusijos kariuomenės grupuotė ir Donecko liaudies milicijos daliniai visiškai išlaisvino Iljičiaus plieno gamyklą nuo Ukrainos nacionalistų dėl puolimo Mariupolio mieste“, – sakoma Rusijos kariuomenės atstovo Igorio Konashenkovo pranešime.
13:37 | Ketvirtadienį apšaudyti autobusai, žuvo 7 žmonės
Ukrainos prokuratūra praneša, kad Rusija ketvirtadienį apšaudė evakuacinius autobusus. Apšaudymo metu žuvo 7 žmonės, dar 27 buvo sužeisti.
Charkivo apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl karo įstatymų pažeidimo. Tyrimo duomenimis, balandžio 14 d. Rusijos kariai apšaudė evakuacinius autobusus Borovo Izzyumskio rajono kaime.
13:19 | Iš rusų kreiserio galėjo būti išgelbėti 58 žmonės iš 510
Rusų kreiserio „Moskva“ išgelbėtų įgulos narių skaičius siekia 58 žmones, socialiniuose tinkluose praneša žinomas Rusijos opozicionierius ir buvęs Dūmos deputats Ilja Ponomariovas. Įraše teigiama, kad įgulą sudarė 510 žmonės.
13:08 | Apšaudytas Mykolajivas
Mykolajive penktadienį įvyko apšaudymas, yra žuvusiųjų. UNIAN Telegram kanale dalijamasi kūnų nuotraukomis, tačiau kiek žuvusiųjų galėtų būti, nepranešama. Pranešime teigiama, kad galėjo būti panaudotos kasetinės bombos.
13:03 | Apšaudytas Doneckas
Ukraina skelbia, kad Donecko srityje penktadienį įvyko stiprus apšaudymas, rašo CNN. Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kirylenko sakė, kad „beveik visos Donecko srities gyvenvietės palei fronto liniją yra puolamos“.
P. Kyrylenko pabrėžia, kad padėtis Maryinkos mieste yra sunki. Pasak jo, nuo Rusijos invazijos pradžios čia žuvo 11 civilių. Miestas buvo smarkiai apgadintas – sugriauta beveik 100 namų, nukentėjo 13 daugiaaukščių pastatų ir trys mokyklos.
„Nepaisant nuolatinių apšaudymų, civiliai gyventojai yra kasdien evakuojami. Šiandien iš Maryinkos buvo perkelti mažiausiai 350 žmonių“, – sakė P. Kyrilenko.
Anksčiau penktadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas sakė, kad Rusijos pajėgų rytuose dėmesys buvo sutelktas į Popasnos ir Rubižnės gyvenviečių užėmimą, tačiau jiems nepavyko. Anksčiau šią savaitę Rusijos pajėgos užėmė dalį Popasnos.
12:50 | Prancūzija areštavo rusų oligarchų turtą
Prancūzija areštavo Rusijos oligarchų turtą, Telegram praneša NEXTA. Taikant sankcijas buvo įšaldyta artimo V. Putino draugo vila Saint-Jean-Cap-Ferrat kyšulyje, vertinama 35 mln. Taip pat areštuota tame pačiame kyšulyje esanti Aleksandro Ponomarenkos vila.
Žydrajame krante areštuota Andrejaus Melničenko vila, Kanuose – Dmitrijaus Konovo namas. Taip pat areštuoti du viešbučiai, priklausantys milijardieriaus Genadijaus Timčenko žmonai.
#French authorities have seized real estate of #Russian oligarchs as part of sanctions
— NEXTA (@nexta_tv) April 15, 2022
📍 The villa of Arkady Rotenberg on the Saint-Jean-Cap-Ferrat, worth 35 million dollars.
📍 2 hotels belonging to Elena Ermakova, wife of billionaire Gennady Timchenko, were also seized.
1/2 pic.twitter.com/v5JIyuIzr1
12:42 | Rusija sako smogusi kariniams objektams Kyjive
Rusija skelbia penktadienį smogusi kariniam objektui Kyjivo pakraštyje, rašo CNN.
„Šiąnakt karinis objektas Kyjivo pakraštyje nukentėjo nuo smūgio didelio tikslumo, didelio nuotolio jūra paleidžiamomis raketomis „Kalibr“, – cituojamas Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.
„Dėl smūgio Zhuliany Vizar mašinų gamybos gamyklai buvo sunaikintos ilgojo ir vidutinio nuotolio priešlėktuvinių raketų sistemos, taip pat priešlaivinės raketos“, – pridūrė jis.
Rusijos kariuomenė trečiadienį perspėjo, kad smogs Ukrainos „sprendimų priėmimo centrams“, įskaitant esančius Ukrainos sostinėje, reaguodama į „sabotažo ir smūgių bandymus“ Rusijos teritorijoje.
Ketvirtadienį Rusijos pareigūnai apkaltino ukrainiečius vykdant atakas Rusijos teritorijoje. Skelbta, kad naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Kyjive ir Charkive griaudėjo sprogimai.
12:33 | „Labai tikėtina“, kad Suomija prisijungs prie NATO
Suomijos Europos reikalų ministrė Tytti Tuppurainen „Sky News“ teigė, kad šiuo metu santykiuose tarp Rusijos ir Suomijos įvyko esminiai liūdinantys pokyčiai.
„Suomijos žmonės, panašu, jau apsisprendė – dauguma nori narystės NATO. Žinoma, tai dar ne viskas. Esame parlamentinė demokratija, todėl šį klausimą turime svarstyti savo parlamente. Šiuo metu sakyčiau, kad tai labai tikėtina, tačiau sprendimas dar nepriimtas“, – the Guardian cituoja ministrę.
Rusijos veiksmus Ukrainoje ji vadina žiauriais ir verčiančiais atsibusti.
„Kiekviena šalis turi teisę imtis savo saugumo priemonių. Taigi turime būti labai, labai atsargūs, kad neapribotume savo laisvės dėl išorinių veiksnių.
Taigi, kad ir ką Rusija besakytų, mes, žinoma, tai girdime, tačiau sprendimus priimame atsižvelgdami į savo interesus ir sąlygas, atsižvelgdami į bendrą situaciją“, – tvirtino T. Tuppurainen.
12:15 | Rusija apšaudė pasieniečius
Rusijos kariai apšaudė Ukrainos pasieniečius Černihivo srityje. The Kyiv Independent skelbia, kad netoli Rusijos sienos esantis Senkivkos kaimas buvo apšaudytas minosvaidžiais, esančiais Rusijos teritorijoje.
Informacijos apie aukas nepateikiama.
⚡️Russian troops shell Ukrainian border guards in Chernihiv Oblast.
— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) April 15, 2022
The village of Senkivka near the Russian border was shelled by mortars based in Russian territory on April 15, Ukraine’s Border Guard Service reported.
There are no reported casualties.
12:11 | Atnaujinti rusų nuostoliai
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos pajėgų nuostolius. Kaip rašoma įraše „Facebook“, rusai nuo karo pradžios iki penktadienio neteko šių pejėgumų:
- apie 20 tūkst. žmonių,
- 756 tankų,
- 1 976 kovinių šarvuotų automobilių,
- 366 artilerijos sistemų,
- 122 daugkartinių raketų paleidimo sistemų,
- 66 priešlėktuvinių sistemų,
- 163 lėktuvų,
- 144 sraigtasparnių,
- 1 443 transporto priemonių,
- 8 laivų,
- 76 kuro bakų,
- 135 bepiločių orlaivių,
- kitos įrangos.
11:45 | Duda įvedė rusiškos anglies embargą
Dėl plataus masto karinės Rusijos invazijos į nepriklausomos Ukrainos teritoriją Lenkija įvedė embargą Rusijos anglies supirkimui.
Tai pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, rašo UNIAN.
„Ekonominis karas su Rusija tęsiasi. Lenkija įvedė embargą Rusijos anglims. Taip pat Lenkijos prezidento pasirašytas specialiųjų sprendimų aktas numato galimybę įšaldyti Rusijos agresiją prieš Ukrainą remiančių subjektų ir asmenų turtą“, – sakė jis.
A. Jermakas pabrėžė, kad Lenkija ir Baltijos šalys yra pavyzdys kitoms ES valstybėms sparčiai priimant reikalingus sprendimus, norint konfrontuoti su Rusija ekonomikos fronte.
„Baltijos šalių atsisakymas pirkti rusiškas dujas ir Lenkijos pranešimas apie artėjantį naftos ir dujų pirkimų atšaukimą su aiškiais terminais yra sprendimai, kurių Ukraina tikisi iš Vakarų“, – pabrėžė prezidentas.
11:40 | Rusija išsiuntė notą JAV: ginkluotės Ukrainai tiekimas gali turėti nenuspėjamų pasekmių
Rusija šią savaitę atsiuntė JAV formalią diplomatinę notą, kurioje yra perspėjama dėl JAV ir NATO šalių „itin jautrių“ ginkluotės sistemų tiekimo Ukrainai. Rusų teigimu, tokie veiksmai „pila žibalo į ugnį“ konflikte ir gali „turėti nenuspėjamų pasekmių“, rašoma „The Washington Post“.
„Raginame Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes sustabdyti neatsakingą Ukrainos militarizaciją, kuri provokuoja nenuspėjamas pasekmes regioniniam ir tarptautiniam saugumui“, – sakoma notoje.
„Tai, ką rusai mums sako privačiai, yra tas pats, ką mes viešai sakėme pasauliui – kad didžiulė pagalba, kurią teikiame savo partneriams Ukrainoje, pasirodė esanti itin veiksminga“, – leidinyje cituojamas anoniminis aukštas JAV administracijos pareigūnas.
11:35 | Rusija susidūrė su priverstine pauze
Donecko srities vadas Pavel Kirilenko sako, kad kova dėl Donbaso dar neprasidėjo. Pasak jo, rusai susidūrė su priverstine pauze, P. Kirilenko žodžius cituoja UNIAN.
Pranešime teigiama, kad rusų kariai persigrupuoja ir bando sustiprinti savo pajėgas.
„Jie telkia pajėgas. Matome, kad jie persigrupavo ir vienu metu pasiruošę masinėms atakoms, panaudodami visus savo dalinius, kurie yra susieti šia kryptimi. Jų yra daug“, – sakė jis.
11:18 | Nauji Rusijos grasinimai Ukrainai
Rusijos gynybos ministerijas pareiškė, kad atsakys į Ukrainos pajėgų veiksmus Rusijos teritorijoje, padidindama atakas Kyjivui, ministerijos pranešimą cituoja the Guardian.
„Raketų smūgių į taikinius Kijeve skaičius ir mastas padidės atsakant į tai, jei Kijevo nacionalistinis režimas įvykdys teroristinio pobūdžio išpuolius ar sabotažinius išpuolius Rusijos teritorijoje“, – rašoma pranešime.
Rusai tvirtina, kad per naktį smogė 13 karinių objektų skirtingose vietose, o Rusijos oro gynybos sistema S-400 netoli Černigovo numušė ukrainietišką sraigtasparnį Mi-8. Pasak Rusijos kariuomenės, tai buvo sraigtasparnis, kuris vakar surengė ataką Klimovo kaime, Rusijos Briansko srityje.
Gynybos ministerijos atstovas spaudai Igoris Konašenkovas taip pat sakė, kad „grupė Rusijos karių ir Donecko Respublikos liaudies milicijos daliniai visiškai išlaisvino Ilicho geležies ir plieno gamyklą nuo Ukrainos nacionalistų“.
11:01 | Armėnija pradėjo Rusijai už dujas mokėti rubliais
Armėnija pradėjo Rusijai už dujas mokėti rubliais, RBC informavo šalies ekonomikos ministras Vagan Kerobyan.
„Reikia judėti link nacionalinių valiutų. Kiek žinau, paskutiniai mokėjimai buvo įvykdyti rubliais, bet atitinkamu kursu“, – teigė jis.
Ministras patikslino, kad kainodara bus nurodyta doleriais, tačiau atsiskaitoma bus rubliais.
10:57 | Penktadienį veiks 9 humanitariniai koridoriai
Penktadienį sutarta dėl 9 humanitarinių horidorių, pranešė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereshchuk. Evakuacija vyks iš Mariupolio, Berdiansko, Tokmako, Enerhodaro, Zaporižės. Humanitariniai koridoriai Luhansko srityje veiks, jei Rusijos pajėgos baigs apšaudymą, skelbia the Guardian.
10:39 | Ragina išlaisvinti Mariuplį
Jau daugiau nei mėnesį apgulto Mariupolio gynėjai ragina Ukrianos valdžią imtis veiksmų, kad Mariupolis būtų išlaisvintas.
Ukrainos 36-osios jūrų pėstininkų brigados vadas Serhijus Volyna sakė, kad padėtis Mariupolyje yra kritinė. Miestas apgultas yra nuo vasario pabaigos.
⚡️Encircled marines urge Ukrainian authorities to break siege of Mariupol.
— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) April 15, 2022
Serhiy Volyna, commander of Ukraine’s 36th Marine Brigade, said that the situation in Mariupol is critical. The city has been besieged by Russian troops since late February.
10:24 | Pranešta apie sprogimus Belogrode
Belogrode, Rusijoje, pranešta apie sprogimo garsus ir įtartinus pėdsakus danguje, rašoma UNIAN kanale Telegram. Pirminiais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra.
#Belgorod is again unsettled: local residents heard the sounds of explosions. Presumably, the air defense system is in action. pic.twitter.com/R9kAVQylWy
— NEXTA (@nexta_tv) April 15, 2022
10:19 | Pranešama, kad iškasami palaidoti kūnai
Rusų kariai Mariupolyje pradėjo žudynių aukų ekshumavimo procesą, rašoma UNIAN Telegram kanale. Pranešime cituojama Mariupolio miesto taryba.
Teigiama, kad rusų pajėgos draudžia laidoti nužudytus žmones, mieste yra paskirti prižiūrėtojai, kurie neleidžia laidoti žuvusiųjų. Kodėl yra iškasami palaidoti kūnai ir kur jie yra gabenami, neaišku.
Spėjama, kad Rusų pajėgos tokiu būdu stengiasi nuslėpti savo nusikaltimus. Kiek anksčiau pranešta, kad Mariupolyje pasirodė sunkvežimiai-krematoriumai.
10:01 | Ekspertas: rusų kreiseryje galėjo būti dvi branduolinės galvutės
Rusija ketvirtadienį pripažino, kad Juodojoje jūroje nuskendo jos jūrų laivyno pasididžiavimu laikytas kreiseris „Moskva“. Juodosios jūros strateginių studijų instituto projektų vadovas Andrii Klymenko sako, kad nuskendusiame laive galėjo būti dvi branduolinės galvutės.
Apie tai ekspertas parašė savo „Facebook“ paskyroje.
„Draugai, ekspertai sako, kad Rusijos Federacijos „Moskva“ laive galėjo būti dvi branduolinės galvutės į sparnuotąsias raketas. Gal daugeliui tai naujiena, bet tiesa, kad laivas – branduolinio ginklo nešėjas“, – socialiniuose tinkluose rašo A. Klymenko.
Pasak jo, kur yra šios branduolinės galvutės ir kur jos buvo laivo apšaudymo metu, turės išsiaiškinti atsakingos institucijos.
09:43 | Joe Bidenas yra pasiruošęs vykti į Kyjivą
JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad yra pasiruošęs artimoje ateityje vykti į Kyjivą.
U.S. President Joe #Biden said he is ready to visit #Kyiv in the near future. pic.twitter.com/gNXZYThJAp
— NEXTA (@nexta_tv) April 15, 2022
09:34 | Per apšaudymus Luhanske žuvo du žmonės
Pastarąją parą Rusijos kariai bent 24 kartus apšaudė namus ir Ukrainos infrastruktūrą, skelbiama UNIAN Telegram kanale. Pranešama, kad Luhansko srityje žuvo du žmonės, dar du buvo sužeisti.
09:25 | Analizė: rusų kreiserio nuskendimas suduos jiems moralinį smūgį
Vis dar nėra galutinai aišku, ar už Rusijos pasididžiavimu laikyto kreiserio „Moskva“ nuskendimą yra atsakingi ukrainiečiai. Jie teigia apšaudę rusų laivą, tačiau Rusija teigia, kad „Moskva“ nuskendo po to, kai jame kilo gaisras užsidegus artilerijai viduje.
The Guardian rašo, kad kreiserio „Moskva“ nuskendimas ir galimybė, kad laisvas nuskendo dėl ukrainiečių veiksmų, gali priversti Rusiją keisti savo veiksmus.
Rusija gali dislokuoti papildomą artileriją prie Juodosios jūros ar joje. Taip pat gali būti pasitelkti papildomi laivai, pranešime cituojamas Karo tyrimų institutas.
Kreiserio „Moskva“ netektis, nesvarbu, ar laivą sunaikino Ukraina, ar ne, gali turėti Ukrainai naudos. Pasak analitikų, šis faktas gali būti „svarbi propagandinė pergalė Ukrainai“ ir „palaima ukrainiečių moralei“.
Tačiau visiškai skirtingo efekto dėl laivo nuskendimo sulauks Rusija.
„Kremliui bus sunku paaiškinti, kodėl Rusijos laivynas prarado vieną svarbiausių Rusijos laivų. Dabartinė Kremliaus istorija apie Juodosios jūros laivyno flagmano praradimą dėl atsitiktinio gaisro ir amunicijos sprogimo pakenks Rusijos moralei. Tai negali būti paslėpta nuo Rusijos vidaus auditorijos“, – rašoma analizėje.
Plačiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
08:59 | Dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje trūksta maisto
Ukrainoje vis labiau trūksta maisto. Ukraina dėl to kaltina Rusiją, nes jos kariai blokuoja Ukrainos uostus, pareiškė Ukrainos ekonomikos ministro pavaduotojas Taras Kachka.
Pasak BBC, T. Kachka skaičiuoja, jog penktadalis pasaulio populiacijos dėl karo Ukrainoje susidurs su badu. Pasak jo, rusai šaudo į komercinius laivus, o tai užkerta kelią maistui pasiekti Ukrainą.
08:51 | Iš Ukrainos išvyko beveik 5 mln. žmonių
JT skelbia, kad per 50 karo dienų beveik 5 mln. Ukrainos gyventojų paliko šalį. Daugiau nei 7 mln. žmonių turėjo palikti savo namus šalies viduje.
⚡️UN: Nearly 5 million Ukrainians have fled the country in 50 days of war.
— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) April 14, 2022
According to the United Nations High Commissioner for Refugees, over 7.1 million people have been internally displaced.
08:45 | Sunaikintas kaimas Kyjivo srityje
Rusijos kariuomenė sunaikino 77 proc. Kyjivo srityje esančio Gorenka kaimo, pranešama UNIAN Telegram kanale.
08:33 | Ukrainos vėliava ant Rusijos ambasados Vašingtone
Ant Rusijos ambasados Vašingtone pastato naktį atsirado Ukrainos vėliava. „Twitter“ publikuotame vaizdo įraše matyti, kad Ukrainos vėliavos atspindį yra bandoma uždengti prožektoriumi.
In #Washington, a projection of the #Ukrainian flag appeared on the wall of the #Russian embassy. The embassy staff tried to cover the flag with a spotlight, but failed to catch up with it. pic.twitter.com/w2z4EXm1RI
— NEXTA (@nexta_tv) April 15, 2022
08:27 | Iš viso žuvo 198 vaikai
Nuo karo pradžios Rusijos pajėgos nužudė 198 vaikus, dar 355 vaikai sužeisti, pranešama UNIAN Telegram kanale.
08:11 | Pranešta apie sprogimus Kyjive ir Chersone
Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį pranešta apie sprogimus Kyjive ir Chersone, rašo BBC.
„Prašome stebėti pranešimus ir grįžti į slėptuvę, jei sirenos vėl suskambės“, – cituojama Kijevo valdžios žinutė Telegram.
Komentarų apie sprogimus iš Chersono valdžios kol kas nesulaukta.
08:06 | Humanitariniais koridoriais ketvirtadienį evakuoti 2 557 žmonės
Ketvirtadienį humanitarinių koridorių pagalba iš Ukrainos miestų evakuoti 2 557 žmonės, rašo the Guardian. Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereshchuk sakė, kad 289 iš jų buvo Mariupolio gyventojai.
JT įspėja, kad rusų apgultame Mariupolyje yra tokia tragiška, jog žmonės miršta nuo bado.
07:59 | Įvyko apsikeitimas kaliniais
Chersono srityje apsikeista kaliniais, „Twitter“ skelbia NEXTA. Penki ukrainiečių kariai buvo išmainyti į keturis okupantus.
An exchange of prisoners took place in the #Kherson region
— NEXTA (@nexta_tv) April 15, 2022
Five #Ukrainian soldiers were released and exchanged for four occupiers. pic.twitter.com/6Asq32Rf9L
07:52 | JAV apkaltino Rusijos parlamentarą dėl antiukrainietiškos propagandos kampanijos
JAV Teisingumo departamentas ketvirtadienį apkaltino vieną Rusijos parlamentarą ir du darbuotojus daug metų prieš Rusijos invaziją į Ukrainą vykdžius Jungtinėse Valstijose antiukrainietišką propagandos kampaniją.
Parlamentaras Aleksandras Babakovas, kuriam jau buvo taikomos JAV sankcijos, apkaltintas drauge su dviem padėjėjais Aleksandru Vorobjovu ir Michailu Plisiuku. Visi trys gyvena Maskvoje, yra laisvėje, nurodė Teisingumo departamentas.
A. Babakovas, Rusijos Valstybės Dūmos narys, ir kiti du įtariamieji kaltinami tuo, kad viena rusų nevyriausybine organizacija naudojosi kaip priedanga nelegalioms operacijoms vykdyti nuo 2012 metų.
Šie trys asmenys, kaip įtariama, „režisavo slaptą rusų propagandos kampaniją JAV, kad stumtų Rusijos piktavališkus politinius planus prieš Ukrainą ir kitas šalis, įskaitant JAV“, sakė federalinis prokuroras Damianas Williamsas.
„Šiandienos kaltinamasis aktas parodo, kad Rusijos neteisėti veiksmai prieš Ukrainą neapsiriboja mūšio lauku, nes Rusijos kontroliuojami politiniai nuomonės formuotojai, kaip įtariama, rezgė sąmokslą slaptomis ir neteisėtomis priemonėmis JAV ir kitur Vakaruose siekti geopolitinio pasikeitimo Rusijos naudai“, – pridūrė D. Williamsas.
Trys minimi rusai taip pat kaltinami bandymu užverbuoti mažiausiai vieną JAV pilietį padėti jiems įtraukti JAV ir Europos politikus į jų įtakos ir propagandos kampaniją siekiant Rusijos užsienio politikos tikslų.
Konkrečiai A. Babakovas ir jo padėjėjai kaltinami susimokymu priversti JAV piliečius veikti Jungtinėse Valstijoje kaip neįregistruotus Rusijos agentus, susimokymu pažeisi JAV sankcijas ir jų išvengti, susimokymu sukčiauti dėl vizų.
07:50 | Pentagonas: Rusija vis dar gali smogti Kyjivui
Rusija vis dar gali smogti Kyjivui, sako Pentagonas. Apie tai Telegram praneša ukrainiečių naujienų agentūra UNIAN. Pranešime teigiama, kad Kyjivui ir kitiems Ukrainos miestams vis dar gresia stiprūs apšaudymai.
„Rusija turi pajėgumų smogti Kyjivui“, – pranešime cituojamas Pentagono atstovas John Kirby.
Jis pabrėžė, kad net tada, kai Rusija ėmė atitraukti savo karius nuo Kyjivo, Černihivo ir kitų miestų, JAV nesitikėjo, kad pavojus Kyjivui nuslūgo.
07:43 | Ukrainiečiai sunaikino rusų tanką
Ukrainos generalinis štabas skelbia, kad ukrainiečiai sunaikino rusų tanką.
07:41 | Rusija pildo atsargas
Rusijos kariai ir toliau bombarduoja Ukrainos infrastruktūrą, skelbia Ukrainos generalinis štabas. Pasak penktadienį ryte paskelbto pranešimo, atskiri Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų daliniai Voluinės ir Polisijos grupuojasi ties Ukrainos ir Baltarusijos sienos Bresto ir Gomelio srityse.
Rusai bando įsitvirtinti pietų Buho srityje, pildo ginklų, technikos, amunicijos ir degalų atsargas. Ukrainos generalinis štabas sako, kad Rusija vykdo žvalgybą nepilotuojamais orlaiviais.
07:30 | Zelenskis paaiškino, kodėl nepalieka Kyjivo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paaiškino, kodėl nepaisant prasidėjusio karo, pavojaus gyvybei ir raginimų išvykti, nepaliko Kyjivo.
Apie tai V. Zelenskis kalbėjo BBC eteryje.
„Man tiesiog rūpi, kas vyksta su mano šalimi, ukrainiečiais. Aš esu vienas iš jų. Kaip galiu išvykti? Tai paprasčiausiai neįmanoma. Net jei nebūčiau prezidentas, neturėčiau tokios minties, likčiau Ukrainoje. Kaip aš tai galiu palikti? Ypač dabar, kai man tenka dar didesnė atsakomybė, to padaryti negalėčiau“, – V. Zelenskį cituoja UNIAN.
Ukrainos prezidentas mano, kad jo išvykimas iš šalies pasitarnautų Rusijai.
„Antra, tai yra vienas pagrindinių rodiklių, apie ką kalbėjome. Tai buvo didelė operacija. Esu tikras, kad tai būtų vienas iš žingsnių destabilizuojant mūsų šalį. Tai tikrai būtų skilimas. tokia vieninga ginkluotųjų pajėgų, prezidento ir Ukrainos žmonių pozicija“, – aiškino Zelenskis.
07:22 | JAV neketina grąžinti įšaldyto oligarchų turto
JAV neketina grąžinti įšaldyto turto Rusijos oligarchams, Telegram praneša UNIAN. Pasak Baltųjų rūmų patarėjo Džeiko Salivano, kalbama apie jachtas bei kitą turtą, susijusį su V. Putino aplinka.
06:55 | Zelenskis: Rusija nesitikėjo, kad atsilaikysime 50 dienų
50-ąją karo Ukrainoje dieną, ketvirtadienį, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į ukrainiečius. Nors tai jis daro kiekvieną dieną, šįkart savo kalboje išskirtinai pabrėžė ukrainiečių drąsą ir stiprybę.
„Mes jau atlaikėme 50 dienų. 50 dienų Rusijos invazijos, nors okupantai mums davė daugiausiai penkias“, – vaizdo įraše „Facebook“ kalbėjo jis.
Prezidentas prisiminė pirmąją karo Ukrainoje dieną.
„Prisimenu, kas buvo pasakyta vasario 24-ąją. Švelniai tariant, niekas nebuvo tikras, kad atlaikysime. Visi užjautė. Daugelis jų man patarė bėgti iš šalies. Patarė iš tikrųjų pasiduoti tironijai“, – V. Zelenskio kalbą cituoja the Guardian.
„Bet jie mūsų taip pat nepažinojo. Ir jie nežinojo, kokie drąsūs yra ukrainiečiai, kaip mes vertiname laisvę, mūsų galimybę gyventi taip, kaip norime.
Ne taip, kaip tie žmonės, kurie valdo taip, kad okupuotose teritorijose jų kariuomenė pirmą kartą gyvenime pamato tualetus ir vagia net įprastą buitinę techniką“, – sakė V. Zelenskis.
V. Zelenskis pareiškė, kad Rusijos kariai „jau kartoja tai, ką Europa matė tik per Antrąjį pasaulinį karą“.
„50 gynybos dienų yra pasiekimas. Milijonų ukrainiečių pasiekimas“, – pridūrė jis.
„Per 50 karo dienų Ukraina tapo viso laisvojo pasaulio heroje tiems, kurie nėra nuodijami propaganda. Mes visi tapome herojais. Visi ukrainiečiai vyrai ir moterys, kurie atsistojo ir nepasidavė. Tie, kurie laimės, sugrąžins taiką Ukrainai. Esu tuo tikras“, – kalbėjo prezidentas.
06:33 | Pentagonas: karo laivo nuskendimas – „didelis smūgis“ rusų karinėms jūrų pajėgoms
Pentagonas ketvirtadienį pareiškė, kad karinio laivo „Moskva“ nuskendimas po to, kai jį apėmė liepsnos, yra „didelis smūgis“ Rusijos karinėms jūrų pajėgoms Juodojoje jūroje, Maskvai pripažinus, kad laivas nuskendo.
„Tai didelis smūgis Juodosios jūros laivynui, tai... pagrindinė jų pastangų užtikrinti tam tikrą dominavimą Juodojoje jūroje dalis“, – CNN sakė Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby.
„Tai turės įtakos jų galimybėms“, – pridūrė jis.
Rusijos gynybos ministerija kiek anksčiau teigė, kad Juodosios jūros laivyno flagmane kreiseryje „Moskva“, dalyvavusiame Maskvos kare prieš Ukrainą, sprogo šaudmenys, ir pridūrė, kad dėl padarytos žalos laivas „prarado pusiausvyrą“, kai buvo velkamas į uostą.
„Dėl neramios jūros laivas nuskendo“, – Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS citavo ministeriją.
Tuo metu Ukrainos Odesos uostamiesčio karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas sakė, kad į laivą pataikė ukrainietiškos priešlaivinės raketos „Neptun“. J. Kirby teigė negalįs patvirtinti nė vienos versijos.
06:21 | Zelenskis įvardijo pagrindinį rusų tikslą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad pirmiausia Rusija siekia sunaikinti Donbasą.
„Per 50 dienų pilno masto invazijos, Rusų Federacija parodė, kad Donbasas yra pagrindinis jų taikinys. Donbasas yra tai, ką Rusija pirmiausia nori sunaikinti. Būtent Luhansko ir Donecko sritis Rusijos kariuomenė naikina taip, lyg norėtų, kad iš jų liktų tik akmenys. Ir taip pat, kad žmonių visai neliktų“, – V. Zelenskį cituoja UNIAN.
06:17 | Rusai užėmė miestą miestą Chersono srityje
Chersono srityje rusai užėmė Oleškių miestą, rašo ukrainiečių naujienų agentūra UNIAN. Miesto meras Evgeny Ryshchuk Telegram kanale patvirtino miesto okupaciją.
„Rusijos vėliava jau kabo ant miesto administracijos, deja, jie visiškai įžengė į miestą“, – kalbėjo meras.
06:11 | 85 proc. Bučos aukų – su šautinėmis žaizdomis
85 proc. iš Bučoje nužudytų žmonių kūnų turi šautines žaizdas, Telegram skelbia miesto meras Anatolijus Fedorukas.
„Tai yra tyčinė žmogžudystė“, – pabrėžė jis.
Kaip rašoma pranešime, palaikai dabar yra išvežami iš atskirų laidojimo vietų, tokių kaip sodai, masinės kapavietės, parkai.
06:05 | Oras gali pasitarnauti ukrainiečiams
Lietingas oras Donbase gali pasitarnauti ukrainiečių naudai, rašo the Guardian. Pasak Pentagono atstovo, pastarosiomis dienomis Donbasą merkia lietus, jis turėtų tęstis.
„Faktas, kad žemė tapo minkštesnė, reiškia, kad jiems bus sunkiau eiti bet kur nuo asfaltuotų greitkelių“, – aiškino jis.
Oras jau pakoregavo situaciją Ukrainos šiaurėje invazijos pradžioje. Nepakankamai įšalusi žemė privertė rusus ilgomis vilkstinėmis judėti asfaltuotais keliais, todėl dalis jų buvo sunaikinta Ukrainos pajėgų „Javelin“ raketomis.
06:01 | Charkive nuo karo pradžios nužudyti 24 vaikai
Nuo karo pradžios Charkive buvo nužudyti bent 503 civiliai, rašo the Guardian. Charkivo srities vadas Olehas Synegubovas pabrėžė, kad tai yra nekaltų civilių gyvybės.
„Tai nekaltų civilių populiacija, mes neatleisime jiems niekada gyvenime“, – Telegram rašė jis.
Pasak O. Synegubovo, Charkive nuo karo pradžios žuvo 24 vaikai.
Prieš karą Charkivo populiacija siekė 1,5 mln. gyventojų.
05:56 | Apšaudytas Charkivas
Antrojo pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo rajonai ketvirtadienį buvo apšaudomi, rašo CNN. Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas sakė, kad apšaudyti civiliniai objektai.
„Tai yra išskirtinai taikios sritys, kuriose nėra karinės infrastruktūros“, – sakė jis.
Anot jo, prasčiausia situacija yra Iziume. Pasak Ukrainos pareigūnų, rusai iš Iziumo bando veržtis link Donbaso.
„Vyksta aktyvūs karo veiksmai, o mūsų ginkluotosios pajėgos sulaiko priešą ir neleidžia gabenti savo technikos į Luhansko ir Donecko sritis“, – sakė jis.
Pasak O. Syniehubovo, valdžia bando organizuoti evakuaciją iš Barvinkovės ir Lozovos.
Svarbiausios ketvirtadienio naujienos:
Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ ketvirtadienį pranešė, kad kreiseris „Moskva“, į kurį smogė Ukrainos karinos pajėgos, nuskendo, nors Kremlius ilgą laiką tai neigė. Kaip rašo BBC, Rusijos gynybos ministerijateigia, kad kreiseris nuskendo jį buksyruojant į paskyrimo uostą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą pasmerkė dalies Europos valstybių sprendimą neatsisakyti rusiškos energijos, skelbia „The Guardian“. V. Zelenskis teigė, kad Rusija gauna pinigus, pralietus nekaltų žmonių krauju. Interviu BBC, Ukrainos lyderis teigė, kad vien Vokietija ir Vengrija, neatsisakydama rusiškos energijos, V. Putino režimui šiais metais sumokės 250 mlrd. svarų sterlingų (apie 300 mlrd. eurų).
Jungtinė Karalystė ketvirtadienį paskelbė įšaldanti dar dviejų Rusijos oligarchų, kurie yra ilgamečiai futbolo klubo „Chelsea“ savininko Romano Abramovičiaus verslo partneriai, turtą už maždaug 10 mlrd. svarų sterlingų (12 mlrd. eurų). Dėl sankcijų „Chelsea“ direktoriui Jevgenijui Tenenbaumui ir Davidui Davidovičiui bendras oligarchų, jų šeimos narių ir su jais susijusių asmenų, atsidūrusių Londono „juodajame“ sąraše dėl vasarį prasidėjusio Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, padaugėjo iki 106.
Ukrainos Aukščiausioji Rada ketvirtadienį pripažino Rusijos ir jos kariuomenės veiksmus Ukrainoje ukrainiečių tautos genocidu. 450 vietų Ukrainos parlamente atitinkama rezoliucija buvo priimta visų posėdyje dalyvavusių 363 deputatų balsais, naujienų agentūra „Unian“ citavo įstatymų leidėjo Volodymyro Viatrovyčiaus „Facebook“ pranešimą.
Rusijos povandeniniai laivai per pratybas Japonijos jūroje paleido sparnuotųjų raketų, ketvirtadienį pranešė Gynybos ministerija, tvyrant įtampai su Tokiju dėl pastarojo paramos Ukrainai. Ministerija pranešė, kad prie Rusijos Tolimųjų Rytų krantų du povandeniniai laivai, „Petropavlovsk-Kamčiatskij“ ir „Volkov“, iš po vandens į taikinį paleido kelias sparnuotąsias raketas „Kalibr“.
