Svarbiausi įvykiai:
23:40 | NYT: Ukraina galės naudoti naujus ginklus smūgiams Kryme
Ukrainos pajėgos galės naudoti neseniai pristatytą tolimojo nuotolio raketų sistemą ATACMS, kad įveiktų Rusijos pajėgas okupuotame Kryme, „The News York Times“ ketvirtadienį pranešė aukšto rango Pentagono pareigūnai, rašo UNIAN.
JAV nacionalinio saugumo pareigūnai teigė, jog didžioji dalis ilgai atidėliotų ginkluotės tiekimų iš pradžių turėtų būti skirta Ukrainos gynybai stiprinti. Naujoji sistema padės prasiskverbti giliau į Rusijos okupuotas Ukrainos dalis ir bus nukreipta į Rusijos pajėgų aprūpinimo centrus pietryčiuose.
Naujųjų ilgesnio nuotolio sistemų tikslas – daryti didesnį spaudimą Krymui, Rusijos oro ir sausumos pajėgų centrui, „kur dabar Rusija turėjo palyginti saugų prieglobstį“.
23:06 | Ukrainoje nuteisti sutuoktiniai, šnipinėję Rusijai
Ukrainoje sutuoktinių pora dėl tėvynės išdavimo nuteista 15 metų laisvės atėmimo bausme. Vyrui ir moteriai buvo pateikti kaltinimai teikus informaciją Rusijai apie Ukrainos kariuomenės pozicijas, įskaitant „sužeistų ukrainiečių karių stacionaraus gydymo vietas“, ketvirtadienį pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU). Pagal jų nurodytą informaciją okupantai esą bombardavo vietos ligoninę Pietų Ukrainos Chersono mieste.
Spėjama, kad sutuoktinius užverbavo Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB), kai jie atsiliepė į skelbimą rusų „Telegram“ kanale. Jame suinteresuotiems asmenims buvo siūlomas apmokėjimas už informaciją apie ukrainiečių pozicijas.
22:36 | Zelenskis: tikiuosi, kad Trumpas nebus nusistatęs prieš Ukrainą
JAV išlieka strategine Ukrainos partnere, ir šalis bendradarbiaus su bet kuriuo amerikiečių išrinktu prezidentu, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis davė interviu „Fox News“, kur jo buvo paklausta apie tolimesnį bendradarbiavimą, jei naujuoju JAV prezidentu taptų Donaldas Trumpas, rašo „Ukrinform“.
V. Zelenskis pabrėžė, kad dirbtų su bet kuriuo JAV prezidentu.
„Tikiuosi, kad jis nebus nusistatęs prieš Ukrainą. <...> Žinoma, gali būti skirtingų nuomonių dėl kai kurių detalių, bet jei bendras požiūris ir bendros vertybės sutampa, galime dirbti“, – sako V. Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad naujojo JAV prezidento išrinkimas yra tik amerikiečių sprendimas.
„Žinoma, bet kuriuo atveju turime suprasti, kad tai yra amerikiečių sprendimas. Ir mes dirbsime su bet kokiu jų išrinktu prezidentu. <...> Ir, žinoma, bet kuriuo atveju dirbsime su Jungtinėmis Valstijomis, nes jos yra mūsų strateginės partnerės ir lyderės visame pasaulyje“, – sako jis.
D. Trumpas ne kartą yra skandalingai pasisakęs dėl karo Ukrainoje. Jis pažadėjo „labai greitai“ sustabdyti karą, jei laimės prezidento rinkimus.
V. Zelenskis tada pakvietė D. Trumpą apsilankyti Kyjive.
21:51 | Naujausia informacija apie rusų sugriautą Charkivo televizijos bokštą
Charkivo televizijos bokšto, į kurį pataikė Rusijos raketa Ch-59, funkcionalumas buvo iš esmės atkurtas, rašo UNIAN.
Anot Charkivo srities karinės administracijos vadovo Olego Syniehubovo, televizijos signalas jau atkurtas.
21:33 | Danija didina karinę pagalbą Ukrainai
Danijos vyriausybė ketvirtadienį pareiškė, kad į pagalbos Ukrainai fondą įtraukia 4,4 mlrd. kronų (587,8 mln. eurų), Kyjivui prašant Vakarų sąjungininkų didesnės paramos kovoje su Rusijos invazija.
Fondas buvo įsteigtas siekiant paskirstyti pagalbą Ukrainai 2023–2028 metais, o naujausiu įsipareigojimu Danija iš viso pažadėjo skirti 64,8 mlrd. kronų karinės pagalbos.
„Nuo pat karo pradžios Danija buvo viena iš aktyviausių paramos teikėjų“, – pareiškime teigė gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas.
„Mes ir toliau tai darysime, todėl džiaugiuosi, kad didžioji dauguma Folketingo [Danijos parlamento] partijų pritaria tam, kad 2024 metais į Ukrainos fondą būtų įtraukta dar 4,4 mlrd. kronų karinei pagalbai“, – teigė jis.
Vyriausybė išvardijo anksčiau Ukrainai suteiktą pagalbą, pavyzdžiui, artilerijos pabūklus ir šaudmenis, raketas, tankus, dronus ir priešlėktuvines sistemas.
Ji teigė, kad fondo tikslas – toliau teikti „tiesioginę karinę paramą Ukrainai, be kita ko, ginklų, kitos karinės įrangos ir mokymo programų pavidalu“.
Danija, viena iš ištikimiausių Ukrainos rėmėjų, vasario pabaigoje pasirašė 10 metų saugumo susitarimą su Ukraina po panašių Kyjivo ir Berlyno, Londono bei Paryžiaus susitarimų.
Vokietijoje įsikūrusio Kylio pasaulio ekonomikos instituto (IfW) duomenimis, tai ketvirta pagal dydį karinės pagalbos Ukrainai teikėja nuo 2022 metų vasarį prasidėjusios neišprovokuotos ir nepateisinamos Rusijos invazijos į Ukrainą.
Pranešimas paskelbtas po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pasirašė įstatymo projektą dėl 61 mlrd. JAV dolerių (57,3 mlrd. eurų) karinės ir ekonominės pagalbos Kyjivui paketo, kurį po kelis mėnesius trukusių derybų patvirtino Kongresas.
20:43 | NATO vadovas: Ukrainai dar ne per vėlu įveikti Rusiją
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainai „dar ne per vėlu nugalėti“ Rusiją, jei jos sąjungininkai vykdys pažadus tiekti daugiau ginklų.
„Pastaraisiais mėnesiais NATO sąjungininkai nesuteikė paramos, kurią buvome pažadėję“, – sakė jis savo kalboje lankydamasis Berlyne.
20:21 | Rusai smogė Donecko sričiai: žuvo trys geležinkelio darbininkai, yra sužeistų
Rusija ketvirtadienio popietę smogė Donecko srities Udachnės kaimui, yra aukų, praneša „Kanal 24“.
Žuvo trys žmonės, visi jie – Ukrainos geležinkelių („Ukrzaliznycia“) darbuotojai, jiems nuo 26-erių iki 37-erių. Visi trys vyrai buvo geležinkelio elektrikai. Dar keturi darbininkai buvo sužeisti.
„Tai neįsivaizduojamas sielvartas ir nepataisoma tragedija geležinkelio šeimai. Reiškiame gilią užuojautą žuvusiųjų šeimoms“, – sakoma bendrovės pranešime.
Kalbant apie sužeistus darbuotojus, jie buvo paguldyti į ligoninę.
19:49 | Žiniasklaida: jei Bidenas grįš su dar vienu pagalbos Ukrainai prašymu, jis išeis tuščiomis rankomis
Paramos Ukrainai skeptikai JAV prognozuoja, kad šią savaitę pasirašytas įstatymas dėl paramos Ukrainai siuntimo bus paskutinis priimtas didelis JAV pagalbos Kyjivui paketas, rašo „The Hill“.
Kritikai pripažįsta, kad Senato respublikonų lyderis Mitchas McConnellis laimėjo šį debatų etapą, prastumdamas 61 mlrd. dolerių paramą Ukrainai.
Tačiau kritikai taip pat teigia, kad jei prezidentas Joe Bidenas grįš su dar vienu prašymu, jis išeis tuščiomis rankomis.
19:00 | Putinas sako, kad gegužę planuoja apsilankyti Kinijoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad gegužę planuoja apsilankyti Kinijoje, šioms dviem šalims, susidūrusioms su Vakarų spaudimu, mezgant glaudesnius ryšius.
„Vizitas planuojamas gegužę“, – sakė V. Putinas verslo forume Maskvoje, nepateikdamas išsamesnės informacijos.
18:13 | Rusai smogė Charkivo sričiai
Rusijos okupantai smogė Charkivo srities Balaklijos miestui, yra nukentėjusiųjų.
„Okupantai smogė Balaklijos Iziumo rajonui. Netoli geležinkelio stoties yra smūgių“, – sako Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Syniegybovas.
Anot jo, sužeistųjų – mažiausiai septyni.
Balaklajos miesto karinė administracija paprašė vietos gyventojų nesiartinti prie geležinkelio stoties.
17:40 | Lenkija teigia iki šiol suteikusi Ukrainai karinės pagalbos už 8,4 mlrd. eurų
Lenkija, vyriausybės duomenimis, per pirmuosius dvejus metus nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kaimyninei šaliai suteikė karinės paramos už 8,4 mlrd. eurų. Iš viso Kyjivui perduoti 44 ginkluotės paketai, ketvirtadienį Lenkijos parlamente sakė užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Anot karinių ekspertų, Lenkija, be kita ko, pristatė Ukrainai 300 tankų ir kovos mašinų, 14 lėktuvų, taip pat sraigtasparnių, oro gynybos sistemų ir amunicijos.
R. Sikorskis taip pat sakė, kad nuo karo pradžios Varšuva 16 mlrd. eurų skyrė humanitarinei pagalbai pačioje Ukrainoje bei Ukrainos pabėgėlių paramai Lenkijoje. Jo duomenimis, 950 000 ukrainiečių Lenkijoje gavo laikiną asmeninį identifikacijos numerį (PESEL). Jis palengvina kreipimąsi į institucijas bei naudojimąsi valstybinės sveikatos sistemos paslaugomis. Todėl lenkų institucijoms ši statistika yra pagrindas nustatant apsaugos prašančių žmonių skaičių. Tačiau gali būti, kad ukrainiečių, kuriuos priėmė Lenkija, skaičius yra keliskart didesnis, sakė R. Sikorskis.
Lenkijos diplomatijos vadovas ragino Vakarus ryžtingai toliau remti Ukrainą ir pareiškė įsitikinimą, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bendrų Vakarų pastangų dėka karą pralaimės.
16:58 | Kas būtų, jei Ukraina pralaimėtų: apžvalgininkas įvardijo kitą galimą Rusijos taikinį
„The Washington Post“ apžvalgininkas Joshas Roginas įvardijo, kas būtų kitas Rusijos taikinys, jei Ukraina pralaimėtų, rašo UNIAN.
Anot jo, tai būtų Moldova.
Jis skelbia, kad Moldovos užsienio reikalų ministras Mihai Popsoi pokalbyje su juo teigė, jog nuo to laiko, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, 3 mln. Moldovos gyventojų susidūrė su precedento neturinčiu nestabilumu ir nerimu.
„Klausimas ne tas, ar rusai nori įsiveržti, klausimas tik tas, ar jie gali įsiveržti. Neduok Dieve, kad rusai išdrįstų. Akivaizdu, kad Moldova būtų kita. O po to galima tik spėlioti“, – cituojamas diplomatas.
Anot J. Rogino, Rusija prieš Moldovą jau vykdo hibridinį karą.
„Putino ambicijos yra imperinės; jis jų neneigia. Jis nori atkurti Sovietų Sąjungą. Jei Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje, tada visos demokratijos pateks į bėdą“, – cituojamas M. Popsoi.
16:23 | Lukašenka kalba apie branduolinės apokalipsės pavojų, jei Vakarai didins spaudimą Rusijai
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pabrėžė naikinančio branduolinio karo pavojų, jei Vakarai didins spaudimą Rusijai dėl Ukrainos. „Vienas neatsargus žodis, vienas judesys gali sukelti ginkluotą konfrontaciją ir net atominio ginklo panaudojimą, – ketvirtadienį Minske kalbėjo artimiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra „Belta“. – Jei padėtis Rusijos viduje grėsmingai paaštrės, Rusija panaudos visą turimą arsenalą. Tai bus apokalipsė“.
A. Lukašenka, kurio daugelis šalių nepripažįsta dėl suklastoto jo perrinkimo 2020 m. rinkimuose, kalbėjo Visos Baltarusijos liaudies asamblėjoje. Aukščiausias buvusios sovietinės respublikos konstitucinis organas turi priimti naują saugumo doktriną. Šiame dokumente, panašiai kaip tai mato Rusija, NATO pajėgų didinimas Rytų Europoje vertinamas kaip pavojus.
Baltarusijai Ukraina, kaip konflikto zona, yra didžiausia grėsmė nacionaliniam saugumui, sakė A. Lukašenka. Anot jo, Vakarai mėgina įtraukti Minską į šį konfliktą. Baltarusija nuo 2022 m. tiesiogiai nesikišo į Rusijos karą Ukrainoje, tačiau A. Lukašenka leido savo šalimi naudotis rusų daliniams. Maskvoje kaimyninėje valstybėje yra dislokavusi taktinių atominių ginklų.
A. Lukašenka sakė, kad karinė padėtis Ukrainoje, nepaisant Vakarų paramos, yra aklavietėje. „Rusai šiandien nedings nei iš Krymo, nei iš rytinių regionų“, – kalbėjo jis. Todėl esą atėjo metas deryboms. Jei norima kad Ukraina išliktų kaip valstybė, reikia, kad Maskva ir Vakarai susitartų dėl lygiųjų, sakė A. Lukašenka. Ukraina tuo tarpu tikisi išlaisvinti visas rusų užimtas teritorijas.
15:11 | Ukraina skelbia sulaikiusi vyrą, prisidėjusį prie Rusijos smūgių Charkive
Ukraina ketvirtadienį pranešė sulaikiusi buvusį kariškį, kaltinamą padėjus Rusijos pajėgoms vykdyti išpuolius rytinėje Charkivo srityje.
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusijos pajėgos įsiveržė į šalį, Ukrainos prokurorai pradėjo tūkstančius bylų dėl įtariamo bendradarbiavimo su rusais.
Ukrainos saugumo tarnyba SBU pranešė, kad sulaikė vyrą, kaltinamą koordinavus išpuolius su Rusija besiribojančioje Charkivo srityje.
Tarnyba teigė, kad įtariamasis bandė pabėgti į Rusijos kontroliuojamą teritoriją netoli fronto linijoje esančio Kupjansko miesto.
14:56 | Ukrainiečiai per klaidą prarado Očeretynę: tai greičiausias rusų prasiveržimas per kelis mėnesius
„Forbes“ skelbia, kad Ukrainos pajėgos neteko Očeretynės gyvenvietės Donecko srityje. Leidinio teigimu, tai buvo greičiausias per kelis mėnesius užfiksuotas rusų prasiveržimas.
Anot „Forbes“, šia kryptimi buvo pasiųsti Ukrainos 100-osios atskirosios mechanizuotosios brigados, kuri yra „viena naujausių ir mažiausiai aprūpintų brigadų“, kariai. Očeretynės rytiniame pakraštyje buvo dislokuota ukrainiečių 47-oji brigada, kuri įvykdė įsakymą pasitraukti iš gyvenvietės, kad būtų perdislokuota į užnugarį poilsiui. Jos vietą turėjo užimti 115-oji motorizuotoji šaulių brigada. Tačiau „kažkas nutiko ne taip“.
Leidinys cituoja Ukrainos buvusį 47-osios brigados 4-osios kuopos 4-ojo būrio vadą, kuris sakė, kad „atskiri padaliniai paprasčiausiai suklydo“.
„115-osios mechanizuotosios brigados nesugebėjimas išlaikyti liniją iš tikrųjų pakvietė Rusijos 30-ąją motorizuotąją šaulių brigadą į Očeretynę ir sukėlė panišką reakciją Ukrainos štabe“, – rašo „Forbes“.
Leidinys pažymi, kad 47-ajai brigadai buvo įsakyta apsisukti ir grįžti į frontą, o 100-ajai brigadai – kontratakuoti. Ukrainos gynybos strategijų centras pabrėžė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos laiko pozicijas vakarinėje Očeretynės dalyje ir kontroliuoja pietinę gyvenvietės dalį.
14:13 | D. Tuskas perspėja dėl Rusijos išpuolių prieš Europos saugumą
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas trečiadienį, kalbėdamas Pilietinės platformos, didžiausios koalicinės vyriausybės partijos, nacionalinėje taryboje, perspėjo dėl Rusijos išpuolių prieš Europos šalių saugumą.
„Rusijos ir Baltarusijos žvalgyba bando paveikti įvykių eigą visoje Europoje, įskaitant Lenkiją, – sakė jis. – Tai žinome iš to, ką girdime iš visų Europos sostinių.“
D. Tuskas nurodė, kad visų Europos valstybių prezidentai ir ministrai pirmininkai teigia gaunantys vis daugiau įrodymų apie Rusijos planus bandyti kištis į balsavimo procesą, pavyzdžiui, į artėjančius Europos Parlamento (EP) rinkimus.
Jis teigė saugumo ir tyrimo sumetimais negalįs apie tai kalbėti atvirai, nes didžioji dalis informacijos yra įslaptinta.
13:49 | Rusijos karinių aerodromų laukia pragaras: analitikai pasakė, ką pakeis ATACMS raketos
Naudodamos tolimojo nuotolio raketas ATACMS, Ukrainos ginkluotosios pajėgos galės pabloginti Rusijos logistiką ir sukelti pavojų rusų aerodromams užnugaryje, naujausioje savo ataskaitoje rašo JAV Karo studijų (ISW) instituto analitikai.
13:29 | Baltarusijos KGB apkaltino „radikalus“ iš Lietuvos teritorijos ruošus dronų smūgį Minskui
Baltarusijos saugumo (KGB) vadas Ivanas Tertelis pareiškė, jog šalies spec. tarnybos užkirto kelią bepiločių smūgiui iš Lietuvos teritorijos objektams Minske.
12:48 | Rusijos atstovas: šalys, kurios dabar su JAV, netrukus klūpėdamos ant kelių prašysis pas mus
Rusija planuoja kariauti su Ukraina iki 2029-2030 m., tikisi nugalėti, o baigsis šis puolimas „NATO sunaikinimu“, pareiškė vienas iš pagrindinių Rusijos gynybos ministerijos ideologų, Rusijos gynybos ministerijos Vyriausiosios karinio ir politinio darbo valdybos viršininko pavaduotojas Apti Alaudinovas.
12:23 | Pistorius įspėja: Rusija gamina daugiau ginklų nei jai reikia, „Putinas gali turėti planų“
Rusija jau gamina daugiau ginklų nei jai reikia ir yra pajėgi pildyti savo sandėlius, įspėja Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, rašo „Ukrainska Pravda“.
B. Pistorius teigė, kad padidėjus išlaidoms ginklams ir racionalizavus karo ekonomiką, „didelė dalis ar dalis to, kas pagaminama, nebepatenka į frontą, o atsiduria sandėliuose“.
„Dabar galite būti naivūs ir sakyti, kad jis (Vladimiras Putinas–- red.) tai daro tik iš atsargumo. Aš, kaip skeptiškai nusiteikęs žmogus, šiuo atveju sakyčiau, kad jis tai daro, nes turi arba gali turėti planų“, – įspėjo B. Pistorius.
11:54 | Rusija taikysis į potencialius NATO branduolinius ginklus Lenkijoje
Jei Lenkijoje bus dislokuoti NATO branduoliniai ginklai, jie taps svarbiausiais Rusijos taikiniais, sakė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas.
Ketvirtadienį naujienų agentūrai TASS užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pavaduotojas sakė, kad „bet kokie žingsniai šia kryptimi nepadidins Lenkijos saugumo ir atitinkami objektai (...) bus svarbiausi mūsų kariniame planavime“.
S. Riabkovas perspėjo, kad NATO bendros branduolinės misijos netoli Rusijos sienos destabilizuoja Rusijos saugumą. Jis pridūrė, kad Maskva atidžiai stebi, kaip „įvairios Lenkijos vykdomosios valdžios institucijos aptaria šią temą savo vidaus politikos diskurse“.
11:23 | R. Sikorskis: Rusijos ataka prieš bet kurią NATO šalį neišvengiamai baigtųsi jos pralaimėjimu
Rusijos ataka prieš bet kurią NATO šalį neišvengiamai baigtųsi jos pralaimėjimu. Tai ketvirtadienį pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis, pristatydamas Seime informaciją apie šalies užsienio politikos kryptis 2024 metais.
„Ne mes – Vakarai – turėtume bijoti susirėmimo su Putinu, o atvirkščiai. Verta tai priminti, bet ne tam, kad keltume rusams didesnės grėsmės jausmą, nes NATO yra gynybos paktas, o tam, kad parodytume, jog Rusijos ataka prieš bet kurią Aljanso narę baigtųsi neišvengiamu jos pralaimėjimu“, – sakė jis.
R. Sikorskis pažymėjo, kad „Rusijos karinis ir ekonominis potencialas nublanksta prieš Vakarų potencialą“. Pasak URM vadovo, „jei mums nepritrūks valios, Rusija pralaimės“. „Vienintelė Putino viltis yra mūsų ryžto stygius“, – perspėjo jis.
Pasak R. Sikorskio, „Rusija po pirmosios mobilizacijos bangos turėjo kiek daugiau nei 1 milijoną 300 tūkstančių kareivių“. „NATO karinis personalas – be papildomos mobilizacijos – viršija tris su puse milijono žmonių ir yra beveik tris kartus didesnis“, – pridūrė jis.
11:11 | Omske liepsnoja naftos saugyklos: liudininkai praneša apie sprogimus
Omske (Rusija) kilo didžiulis gaisras – dega trys degalų saugyklos. Gaisro priežastys neskelbiamos, liudininkai praneša apie sprogimus.
10:39 | Paaiškėjo, kiek kainuos Lietuvoje įkurdinti vokiečių brigadą: kyla finansinių sunkumų
Praėjo maždaug devyni mėnesiai nuo tada, kai Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pažadėjo Lietuvai, kad čia bus nuolat dislokuota Vokietijos kovinė brigada. Nuo to laiko daugelis Bundesvero ir Bundestago narių svarstė, kiek kainuos nuolatinis maždaug 5 000 Bundesvero karių ir jų šeimų įsikūrimas.
Trečiadienį Bundestago gynybos komitete Gynybos ministerijos atstovas atskleidė šią paslaptį – bent jau iš dalies, rašo vokiečių leidinys „Spiegel“.
10:18 | Rusų nuostoliai
krainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 040 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų balandžio 25 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 462 980 kareivių.
Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 7 255 tankų (+13), 13 942 šarvuotųjų kovos mašinų (+14), 11 836 artilerijos sistemų (+28), 1 049 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+1), 772 oro gynybos priemonių (+1), 348 lėktuvų (+0), 325 sraigtasparnių (+0), 9 449 dronų (+10), 2 118 sparnuotųjų raketų (+1), 26 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 15 949 automobilių (+57), 1 946 specialiosios technikos vienetų (+2).
09:56 | Rusai praėjusią parą sužeidė keturis Donecko srities gyventojus
Rusijos kariškiai praėjusią parą Donecko srityje sužeidė keturis civilius.
Tai ketvirtadienį feisbuke pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Balandžio 24-ąją rusai sužeidė 4 Donecko srities gyventojus: 2 Dobropilioje, po 1 Solovjovėje ir Krasnohorivkoje“, – parašė pareigūnas.
09:03 | „Politico“: net ir su parama JAV pareigūnai nėra įsitikinę Ukrainos pergale
Per pastaruosius kelis mėnesius smarkiai pasikeitė kovų dinamika, nes Ukrainos gynybos pajėgoms trūksta ginklų ir amunicijos, o pagalbos klausimas buvo ištisus mėnesius įstrigęs JAV Kongrese, rašo „Politico“.
Ir nors į naująjį JAV paramos Ukrainai paketą įtrauktos tolimojo nuotolio raketos ir atsiunčiama paramos už didžiulę sumą, Rusija vis dar išlaiko gyvosios jėgos ir ginkluotės pranašumą. Ukrainai prireiks daug laiko, kad kompensuotų teritorinius nuostolius, rašo leidinys.
„Artimiausias tikslas – sustabdyti Ukrainos nuostolius ir padėti Ukrainai įgauti pagreitį bei pakeisti situaciją mūšio lauke. Po to tikslas – padėti Ukrainai pradėti atgauti savo teritoriją“, – leidinio žurnalistams sakė vienas JAV pareigūnas, laikydamasis anonimiškumo sąlygos.
Pasak jo, karinės operacijos yra labai sudėtingos, todėl net ir visos įrangos ir ginklų turėjimas negarantuoja pergalės. Ukraina ne kartą kėlė sąlygą, kad pergalė prieš Rusiją jai bus didžiosios dalies arba visos okupuotos teritorijos grąžinimas Kyjivo kontrolėn.
Ir nors Joe Bideno administracija ilgą laiką tvirtino, kad Kyjivas pats nuspręs, kaip baigsis karas, tokia pozicija įpareigoja Jungtines Valstijas dalyvauti daug ilgesniame konflikte be jokių garantijų, kad Volodymyras Zelenskis pasieks savo tikslus atgauti okupuotas teritorijas.
„Šiuo metu vyksta daug diskusijų apie tai, kaip galėtų atrodyti pergalė Ukrainai“, – leidiniui sakė vienas vyresnysis demokratų darbuotojas Senate.
Be to, pasak leidinio, JAV įstatymų leidėjai taip pat nerimauja, ar Ukrainai pakaks 60 mlrd. dolerių atlaikyti Rusijos karinę invaziją.
08:32 | Rytą per Rusijos ataką Čerkasų srityje buvo sužeisti šeši žmonės
Rytą Rusijos kariuomenė puolė Čerkasų sritį, pažeistas ypatingos svarbos infrastruktūros objektas.
Medikų pagalbos prireikė šešiems asmenims, per „Telegram“ pranešė Čerkasų regiono karinės administracijos vadovas Ihoris Taburecas.
„Buvo suaktyvinta oro gynyba perimti greitaeigį oro taikinį. Pirminiais duomenimis, apgadintas ypatingos svarbos infrastruktūros objektas Čerkasų srityje. Įvykio vietoje dirba visos tarnybos“, – sakė jis.
„Ukrinform“ pranešė, kad rytą keliuose šiauriniuose ir centriniuose regionuose dėl raketų grėsmės buvo paskelbtas oro antskrydžio pavojus. Čerkasų srityje buvo girdėti sprogimai.
08:05 | Ukraina nutraukia pasų išdavimą užsienyje gyvenantiems šaukiamojo amžiaus vyrams
Ukraina nustojo išdavinėti naujus pasus kai kuriems užsienyje gyvenantiems šaukiamojo amžiaus vyrams, siekdama paskatinti juos grįžti į tėvynę, kol kariuomenė susiduria su sunkumais fronto linijoje, iš dalies dėl didėjančio karių trūkumo, teigiama trečiadienį paskelbtuose teisės aktuose.
Ukrainos vyriausybės paskelbtuose iš dalies pakeistuose teisės aktuose teigiama, kad vyrai, kuriems taikoma ši priemonė, negalės gauti naujų pasų Ukrainos diplomatinėse atstovybėse užsienyje.
07:30 | Lenkija sako pasiruošusi padėti Ukrainai susigrąžinti pabėgusius 18–60 metų vyrus
Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas patikino, kad Lenkija pasirengusi padėti Ukrainai susigrąžinti karinio amžiaus vyrus, kad jie „atliktų savo pilietinę pareigą“.
07:00 | Vašingtonas: kovo mėnesį JAV slapta išsiuntė Kyjivui ilgojo nuotolio raketas ATACMS
Jungtinės Valstijos kovo mėnesį slapta Ukrainai išsiuntė ilgojo nuotolio raketas ATACMS, trečiadienį pranešė JAV valstybės departamentas.
„Galiu patvirtinti, kad Jungtinės Valstijos tiesioginiu prezidento nurodymu aprūpino Ukrainą tolimojo nuotolio raketomis ATACMS“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.
Priduriama, kad ATACMS buvo įtrauktos į kovo mėnesį paskelbtą pagalbos Ukrainai paketą, tačiau tai nėra susiję su JAV Kongreso antradienį patvirtinta beveik 61 mlrd. JAV dolerių (57,3 mlrd. eurų) karinės pagalbos Kyjivui parama.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Ant kiek reikia išprotėti Kasciunams , Armonaitems , kad džiaugtųsi karo gamykla Lietuvoje. Stabdykit sita zydu kara kur zudomi ne zydai .
