
Putinas: po smūgių Krymo tiltui su Ukraina nesiderėsime
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė su Rusijos Saugumo Taryba, kuri konsultuoja prezidentą nacionalinio saugumo klausimais, aptaręs galimas paliaubas su Ukraina keliuose rajonuose, tačiau šios idėjos atsisakęs po pastarosiomis dienomis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų surengtų atakų prieš Krymo tiltą, ketvirtadienį rašė nepriklausomas naujienų portalas „Meduza“.
„Po smūgių Krymo tiltui mes nesiderėsime“, – žurnalistams po trišalio susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir Kinijos prezidentu Xi Jinpingu pareiškė V. Putinas.
Rusijos prezidentas pridūrė, kad Maskvos atsakas į Krymo tilto atakas bus „gerokai skaudesnis“ ir žadėjo, kad Krymo tiltas bus atstatytas.
ELTA primena, kad per pastarąją savaitę Ukraina Krymo tiltą atakavo tris kartus. Per vieną iš smūgių buvo apgadinta tilto arka ir sugriauta automobilių kelio atkarpa, todėl nutrūko automobilių eismas.
Per Kerčės sąsiaurį nutiestas tiltas, jungiantis Krymą su Rusija, yra itin svarbus karinio ir civilinio aprūpinimo kelias į pusiasalį, kurį Rusija 2014 m. aneksavo pažeisdama tarptautinę teisę.
Devyniolikos kilometrų ilgio Krymo tiltas buvo užbaigtas 2018 m. ir tuomet tapo ilgiausiu Europos tiltu.
Tiltas laikomas vienu svarbiausių V. Putino prestižinių projektų, o ukrainiečiams jis yra Rusijos okupacijos simbolis.
Putinas pakvietė europiečius į Maskvą aptarti derybų dėl Ukrainos
Rusija pakvietė Europos pareigūnus į Maskvą aptarti galimo jų dalyvavimo JAV vadovaujamose derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo, ketvirtadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Amerikiečiai ragina mus sutikti, kad derybose dalyvautų europiečiai (...) Diplomatiniais kanalais pasiūlėme europiečiams atvykti į Maskvą. Po to nuspręsime, kokiu formatu galėtų tęstis derybos“, – per spaudos konferenciją Kinijoje sakė V. Putinas.
„Suprantame, kad be europiečių nėra prasmės aptarinėti su Europos saugumu susijusių klausimų“, – pridūrė jis.
Po Ukrainos smūgių Krymo tiltui Vladimiras Putinas žada „daug skausmingesnį“ atsaką
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva į Ukrainos smūgius Krymo tiltui atsakys „daug skausmingesnėmis“ atakomis.
„Mes atsakysime į šias atakas. Mūsų atsakas bus daug skausmingesnis nei Kyjivo smūgis tiltui“, – sakė V. Putinas.
Pastarosiomis dienomis Ukrainos smūgiai padarė didelės žalos tiltui, jungiančiam aneksuotą Krymą su Rusija.
Eismas juo laikinai sustabdytas.
Tiltas tapo svarbiu Ukrainos taikiniu nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją.
Tiltas laikomas V. Putino valdymo bei Krymo aneksijos simboliu ir yra itin svarbus aprūpinimo kelias regionui.
Į jį taikytasi jau keletą kartų, įskaitant 2022-ųjų spalį nugriaudėjusį sprogimą, kai ant tilto buvo detonuotas sprogmenų prikrautas sunkvežimis, sukėlęs eismo sutrikimų keliems mėnesiams.
Rusija Krymą aneksavo 2014 metais – tai buvo vienas pirmųjų veiksmų kruviname kare tarp Kyjivo ir Rusijos remiamų separatistų šalies rytuose.
Berlyne – svarbus Ukrainos sąjungininkų susitikimas: Zelenskis įvardijo svarbiausius prioritetus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį atvyko į Berlyną dalyvauti Ukrainos sąjungininkų susitikime, kuriame Europos vyriausybių vadovai turėtų patvirtinti tvirtą paramą Kyjivui.
Atvykęs į Berlyną, V. Zelenskis socialiniame tinkle „X“ parašė, kad jo prioritetai šiame susitikime bus „oro gynybos stiprinimas, energetinė ir finansinė parama“, taip pat diplomatinės pastangos užbaigti karą.
Kaip jau rašė ELTA, Vokietija ketvirtadienį rengia Ukrainos sąjungininkų susibūrimą – vadinamąjį „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimą. Europa remia Kyjivą kare su Rusija ir siekia dalyvauti visose būsimose taikos derybose.
Susitikimą Berlyne kartu rengia Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės lyderiai. Jis prasidės praėjus vos kelioms valandoms po istorinio trišalio JAV prezidento Donaldo Trumpo, Rusijos vadovo Vladimiro Putino ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimo Šendžene.
Vokietijos sostinėje vyksiančiose derybose dalyvaus daugiau kaip 30 Europos šalių vadovų ir JAV pasiuntiniai Jaredas Kushneris bei Steve‘as Witkoffas.
Susitikimo tikslas – sustiprinti Europos vaidmenį siekiant užbaigti beveik penkerius metus trunkantį karą Ukrainoje – didžiausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Iki šiol pastangos jį užbaigti daugiausia priklausė nuo Vašingtono, Maskvos ir Kyjivo.
Pagrindinė susitikimo žinia – tvirta Europos parama Ukrainai siekiant teisingos taikos ir būtinybė suteikti jai Vakarų saugumo garantijas pokario laikotarpiu, siekiant užkirsti kelią bet kokiai būsimai agresijai.
Tačiau baiminamasi, kad D. Trumpas, V. Putinas ir Xi Jinpingas gali priimti sprendimus dėl Ukrainos neatsiklausę Kyjivo ir Europos, o plačiau žvelgiant – mėginti padalyti pasaulį į XXI amžiaus įtakos sferas.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas paragino D. Trumpą išlaikyti bendrą poziciją su Europos NATO sąjungininkėmis, nors JAV prezidentas dažnai reiškia susižavėjimą V. Putinu ir griežtai kritikuoja V. Zelenskį.
„Dar kartą noriu labai aiškiai perduoti mūsų žinią Jungtinėms Valstijoms: prašome, jokių staigmenų“, – praėjusią savaitę Dubline vykusiame ES viršūnių susitikime sakė F. Merzas.
„Likite Europos ir Ukrainos komandos pusėje ir dirbkime kartu, kad Ukrainoje būtų pasiekta tikra taika“, – pridūrė jis.
Putinas pokalbį su Xi Jinpingu ir Donaldu Trumpu pavadino atviru ir labai naudingu
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė turėjęs atvirą ir labai naudingą diskusiją su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu bei JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir pavadino tai nauju „diplomatijos istorijos puslapiu“.
„Diskusija vyko visiškai atviroje atmosferoje, o tai leido mums geriau suprasti vieniems kitus. Apskritai ji buvo labai naudinga“, – po trišalių derybų žiniasklaidos atstovams sakė V. Putinas.
Okupacinės institucijos: Krymo tiltu netrukus vėl važiuos traukiniai
Po dar vienos Ukrainos atakos prieš Krymo tiltą traukinių eismą, anot Rusijos okupacinių institucijų, ketinama atnaujinti popietę. Maskvos paskirtas Krymo vadovas Sergejus Aksionovas nurodė, kad traukiniai vėl turėtų pradėti kursuoti maždaug nuo 16 val. vietos laiku (14 val. Vidurio Europos laiku). Jis kalbėjo apie „didvyriškas pastangas“, geležinkelininkams šalinant atakos padarinius, rašo agentūra „dpa“.
Ukraina naktį vėl atakavo tiltą, jungiantį Rusijos žemyninę dalį su Krymo pusiasaliu, kurį Rusija 2014 metais neteisėtai aneksavo. Po atakos, okupacinės valdžios duomenimis, traukinių eismas buvo sustabdytas.
Anksti ryte Ukrainos kariuomenės generalinis štabas pareiškė įsitikinimą, kad smūgis buvo sėkmingas. Socialiniame tinkle „Telegram“ jis rašė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos sveikina Portugalijoje esantį Vasco da Gamos tiltą tapus ilgiausiu Europos tiltu. Vasco da Gamos tilto ilgis yra kiek daugiau nei 17 kilometrų.
19 kilometrų ilgio Krymo tiltas buvo užbaigtas 2018 metais ir tuomet tapo ilgiausiu Europos tiltu. Jis laikomas Kremliaus vadovo Vladimiro Putino prestižiniu projektu.
Trumpas Putinui negailėjo gražių žodžių: užsiminė apie karo pabaigą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas per trišalį susitikimą su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir Rusijos vadovu Vladimiru Putinu vėl prabilo apie karą Ukrainoje.
Kaip praneša CNN, D. Trumpas teigiamai įvertino derybas su Xi Jinpingu ir V. Putinu. Jis taip pat pareiškė, kad jam yra garbė būti šalia Rusijos vadovo, kreipdamasis į jį vardu.
„Man yra garbė būti kartu su Vladimiru“, – sakė D. Trumpas, kreipdamasis į V. Putiną.
JAV prezidentas taip pat pareiškė, kad šiandien lyderiai aptars „visas pasaulio problemas“, įskaitant karą Ukrainoje. Jis paminėjo, kad šią temą su V. Putinu aptarė „labai ilgai“.
Be to, D. Trumpas išreiškė optimizmą, kad karas Ukrainoje gali būti netrukus užbaigtas.
„Manau, procesas vyksta. Tikiu, kad jis (V. Putinas), taip pat, tikiuosi, ir kita pusė, norėtų užbaigti šį karą“, – pareiškė jis.
Trišalis susitikimas Kinijoje
Anksčiau D. Trumpas taip pat pareiškė besitikintis Kinijos pagalbos užbaigiant Rusijos ir Ukrainos karą.
Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas viršūnių susitikimą, pažymėjo, kad JAV ir Kinija turi pakankamai įtakos, kad priverstų Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną nutraukti karą prieš Ukrainą.
„Jeigu Kinija ir JAV įvestų sankcijas arba pareikštų, kad jas įves, sustabdytų eksportą ir importą tarp Rusijos ir šių šalių, tai būtų karo pabaiga“, – paaiškino prezidentas.
Susitikime su Trumpu ir Putinu – Xi Jinpingo pareiškimas apie branduolinį karą
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pareiškė, kad „būtina dėti visas pastangas užkirsti kelią branduoliniam karui“, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
Tokius komentarus jis išsakė susitikęs su Jungtinių Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu ir Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Dėl Ukrainos dronų atakų smarkiai sumažėjo Rusijos naftos perdirbimo apimtys
Dėl Ukrainos dronų atakų naftos perdirbimo apimtys Rusijoje, šaltinių teigimu, nuo spalio pabaigos sumažėjo 45 proc. Dėl atakų sutriko arba buvo sustabdyta 15 iš 35 didžiųjų Rusijos naftos perdirbimo gamyklų veikla, naujienų agentūrai „Reuters“ sakė du su situacija susipažinę šaltiniai. Praėjusios savaitės viduryje tokių gamyklų dar buvo devynios.
Per pastarąsias 20 dienų, beveik kasdien vykstant atakoms, perdirbamos naftos kiekis sumažėjo iki maždaug 400 tūkst. tonų arba 3 mln. barelių per dieną. Spalio pabaigoje šis kiekis dar viršijo 700 tūkst. tonų. Rusijos energetikos ministerija kol kas neatsakė į prašymą pakomentuoti situaciją.
Pasak šaltinių, tarp paveiktų objektų yra naftos perdirbimo gamyklos Riazanėje, Jaroslavlyje, Kirišiuose ir Volgos regione.
Pastaruoju metu Ukraina ir Rusija vėl suintensyvino tarpusavio atakas prieš energetikos infrastruktūrą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas spalio 11 dieną buvo paskelbęs apie paliaubas energetikos sektoriuje. Nors nei Maskva, nei Kyjivas su jomis nesutiko, Ukrainos atakos maždaug dviem savaitėms buvo aprimusios. Tačiau dabar konfliktas vėl paaštrėjo.
Kerčės tiltas patiria vieną smūgį po kito: Rusija stabdo traukinių eismą
Kerčės sąsiaurio tiltu laikinai sustabdytas traukinių eismas, remdamasis Rusijos transporto ministerija socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė kanalas ASTRA.
„Po naktinės dronų atakos geležinkelio ruože ant Krymo tilto laikinai sustabdytas traukinių eismas. Nukentėjusiųjų nėra. Specialistai vertina padarytą žalą“, – pranešė ministerija.
Anksčiau apie tilto ataką taip pat pranešė vadinamasis laikinai okupuoto Krymo „vadovas“ Sergejus Aksionovas.
Savo komentarą apie tiltui suduotą smūgį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos sveikina Vasko da Gamos tiltą (Lisabona) tapus ilgiausiu tiltu Europoje“, – rašė jis.
Kaip pranešė „Ukrinform“, lapkričio 16 d. buvo atakuotas Kerčės sąsiaurio tiltas, todėl buvo apribotas kelių transporto eismas, tačiau traukiniai ir autobusai toliau kursavo, nors ir vėluodami.
Kelių stebėsenos kanalų duomenimis, naktį į lapkričio 17 d. tiltas vėl buvo atakuotas.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė operacijos prieš Kerčės tiltą detales. Pasak jo, operaciją sudarė septyni etapai, vykdyti kelias savaites.
Lapkričio 18 d. vakare Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad transporto priemonių eismas Kerčės sąsiaurio tiltu sustabdytas, o tilto konstrukcijų nuolaužos užtvėrė laivybos kanalą. Ministerijos teigimu, tiltas nebeatlieka Rusijos transporto arterijos funkcijų.
Muskas: reikėtų jausti empatiją ir rusų kariams
Technologijų milijardieriaus Elono Musko nuomone, Rusijos kariai, dalyvaujantys agresijos kare Ukrainoje, nusipelno daugiau užuojautos, nei jiems rodoma.
„Reikėtų jausti empatiją ne tik ukrainiečių vaikinams, kurie žūsta, bet ir rusams – nes jie pašaukiami į karinę tarnybą ir verčiami vykti į frontą“, – sakė E. Muskas interviu leidinio „The New York Times“ renginyje, kuriuo remiasi agentūra „dpa“.
Jis taip pat teigė, kad pernelyg laikomasi požiūrio „Ukraina gera, Rusija bloga“.
„Viskas, kas daroma rusams, yra pateisinama“ – toks požiūris esą yra „siaubingas“. E. Muskas sakė pats svarstantis, koks elgesys šioje situacijoje būtų teisingas.
E. Muskas jau anksčiau karą yra vadinęs beprasmiu kraujo liejimu, tačiau neužsiminė, kad tai Rusijos kariuomenė įsiveržė į Ukrainą, okupavo dideles jos teritorijas ir nužudė daug civilių gyventojų.
Dabar E. Muskas išreiškė supratimą dėl Rusijos argumentų, kuriais ji grindė 2022 metų vasarį pradėtą Ukrainos puolimą.
„Tiesa, kad kalbant apie invaziją Rusija yra agresorė, – sakė E. Muskas. – Tačiau taip pat tiesa, kad mes, amerikiečiai, inscenizavome perversmą, kad nušalintume demokratiškai išrinktą prorusišką Ukrainos prezidentą.“ Pasak jo, tai akivaizdžiai buvo puolamasis veiksmas.
E. Muskas omenyje galėjo turėti Viktoro Janukovyčiaus nuvertimą. 2014 metų vasarį, po ilgų protestų prieš jo politiką ir susirėmimų tarp demonstrantų bei policijos, V. Janukovyčius pabėgo į Rusiją.
„Atrodo, kad ieškau Rusijai pasiteisinimų, bet taip nėra“, – vienu metu pareiškė E. Muskas.
Kartu E. Muskas pabrėžė, kad per savo bendrovės „SpaceX“ palydovinio interneto sistemą „Starlink“ karo metu padėjo Ukrainai „kaip joks kitas privatus asmuo“.
Kai Rusijos kariuomenė paralyžiavo telekomunikacijų infrastruktūrą, „buvo sistema, kurios jie negalėjo išjungti, ir tai buvo „Starlink“, sakė jis.
„Jei Ukraina nebūtų turėjusi „Starlink“, jos fronto linija būtų subyrėjusi“, – pabrėžė E. Muskas.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 69 rusų dronus
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 69 dronus iš 98, kuriais Rusija nuo trečiadienio vakaro atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo trečiadienio 18.00 val. okupantai atakavo Ukrainą priešlaivinėmis raketomis „Oniks“, taip pat 98 dronais, įskaitant „Shahed“ (61 jų buvo reaktyvinis), „Gerbera“, bei „Parodija“ tipo imitaciniais bepiločius.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, iki 8.00 val. numušti/neutralizuoti 69 dronai. Keli bepiločiai tuo metu dar buvo ore.
18 vietų registruoti dronų ir raketų smūgiai.
Norvegų užsienio reikalų ministras: Europos saugumo sistema veikė gerai, kol Rusija ją pažeidė
Dabartinės Europos saugumo sistemos nereikia keisti, nes ji veikė tinkamai tol, kol Rusija ją pažeidė, duodamas interviu televizijos kanalui „Euronews“ pareiškė Norvegijos užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eide.
Transliuotojo teigimu, Maskva taip pat esą nori, kad Suomija atsisakytų narystės NATO, į kurią įstojo 2023 m., prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, ir kad NATO negalėtų naudotis savo bazėmis Baltijos šalyse. Baltijos šalių ir Suomijos vadovai abu šiuos siūlymus atmetė.
Interviu metu ministras pabrėžė, kad dėl dabartinės Europos saugumo sistemos nereikia iš naujo derėtis, o suverenios valstybės turi išsaugoti laisvę pačios pasirinkti savo sąjungininkes.
„Mums nepatinka tokios kalbos apie saugumo sistemos pertvarkymą. Manome, kad turime Europos saugumo sistemą. Su ja viskas buvo gerai, kol Rusija ją pažeidė“, – sakė jis.
E. Barthas Eide pridūrė, kad Kyjivui neturi būti primetamas joks susitarimas be Ukrainos sutikimo.
„Dėl Ukrainos negali būti sprendžiama be Ukrainos“, – teigė jis.
Jis sakė, kad po paliaubų prasidėjusiose diskusijose su Maskva būtų galima aptarti ginkluotės kontrolę, patikrinimo mechanizmus ir pasitikėjimą stiprinančias priemones, remiantis Šaltojo karo metais sukurtais precedentais.
Interviu su Norvegijos užsienio reikalų ministru vyko prieš trišalį Xi Jinpingo, Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių lyderių viršūnių susitikimo kuluaruose.
Šis susitikimas lyginamas su 1945 m. Jaltos konferencija, kurioje JAV, Didžiosios Britanijos ir Sovietų Sąjungos lyderiai derėjosi dėl pokario pasaulio tvarkos.
Komentuodamas šį palyginimą, E. Barthas Eide sakė, kad neteigia, jog pasaulis bus dalijamas į įtakos sferas, tačiau pabrėžė, jog „nenorėtume, kad taip nutiktų“.
„Paskutinis dalykas, kurio norėtume, – tai didžiųjų valstybių lyderių susitarimas pasidalyti pasaulį. Tokios įtakos sferos turėtų likti praeityje“, – sakė jis.
Trumpas: JAV ir Kinija nori padėti užbaigti karą Ukrainoje
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir Kinija nori padėti užbaigti karą Ukrainoje.
Tai jis sakė Šendžene susitikęs su Kinijos vadovu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu).
„Mes ieškome būdų padėti dėl Rusijos ir Ukrainos karo. Norėčiau, kad jis baigtųsi, manau, tikrai galiu kalbėti už mus abu“, – sakė D. Trumpas.
Zelenskis dėkoja ES už iniciatyvą dėl 45 mlrd. eurų paramos Ukrainai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniame tinkle „Facebook“ padėkojo Europos Komisijai ir jos pirmininkei Ursulai von der Leyen už pasiūlymą sukurti koordinuotos paramos Ukrainai priemonę, pagal kurią ES galėtų skirti šaliai iki 45 mlrd. eurų finansinės paramos.
„Tai, ką anksčiau aptarėme su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, dabar gali tapti realybe ir labai padėti Ukrainai, jos atsparumui bei diplomatijai. Dėkoju jai ir Europos Komisijai už pasiūlymą sukurti koordinuotos paramos Ukrainai priemonę, pagal kurią ES galėtų skirti Ukrainai iki 45 mlrd. eurų finansinės paramos“, – rašė V. Zelenskis.
Pasak V. Zelenskio, tai papildytų jau prisiimtus ES įsipareigojimus pagal Ukrainos paramos paskolą („Ukraine Support Loan“) ir padengtų didelę dalį 2027 metų biudžeto bei gynybos poreikių.
„Labai tikimės, kad Europos Parlamentas ir ES Taryba kuo greičiau priims šį sprendimą, ir tikimės visų ES valstybių narių paramos“, – teigė V. Zelenskis.
Jis taip pat padėkojo U. von der Leyen už iniciatyvą pritraukti kitų partnerių paramą, pasitelkiant naujus mechanizmus, kurie padėtų teikti ir koordinuoti papildomą pagalbą.
V. Zelenskis priminė, kad Jungtinė Karalystė, Kanada, Japonija ir Norvegija itin daug padeda Ukrainai saugoti žmonių gyvybes. Pasak jo, aiškių taisyklių, pagal kurias šios šalys kartu su ES galėtų teikti tolesnę pagalbą, nustatymas dar labiau sustiprintų paramą.
„Rytoj per Norinčiųjų koalicijos susitikimą viską išsamiai aptarsime, kad šį darbą kuo greičiau pradėtume“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Ukrainos ministras pirmininkas Serhijus Koreckis pranešė, kad pagal naująjį paramos paketą numatoma skirti iki 20 mlrd. eurų biudžetinei paramai ir iki 25 mlrd. eurų Ukrainos gynybiniams pajėgumams stiprinti.
„Šios lėšos papildys jau numatytą 90 mlrd. eurų paramą pagal Ukrainos paramos paskolą 2026–2027 metais“, – teigė S. Koreckis.
Jis pabrėžė, kad tai yra svarbus Europos lyderystės ir solidarumo su Ukraina ženklas. Pasak jo, per neseniai vykusį vizitą Briuselyje Ukrainos delegacija su Europos partneriais aptarė papildomą Ukrainos finansavimo poreikį 2027 metais, siekiantį apie 70 mlrd. eurų.
„Šiandienos Europos Komisijos iniciatyva siekiama padengti beveik du trečdalius šio poreikio“, – sakė Ukrainos ministras pirmininkas.
Svarbu tai, kad pagal siūlomą mechanizmą paskolą reikėtų grąžinti tik tada, kai Ukraina iš Rusijos gaus reparacijų išmokas.
„Nuoširdžiai dėkoju Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, Europos Komisijai ir mūsų Europos partneriams už lyderystę, ryžtą ir nuolatinę paramą Ukrainai. Kartu aktyviai bendradarbiaujame su G7 partneriais ir kitais tarptautiniais sąjungininkais, kad užsitikrintume dar reikalingas finansavimo lėšas. Bendra partnerių atsakomybė ir koordinuotos pastangos yra Ukrainos finansinio stabilumo ir Europos saugumo stiprinimo pagrindas“, – pabrėžė S. Koreckis.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 970 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. lapkričio 19 d. d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 630 tūkst. 980 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 970 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 484 (+2) priešo tankus, 25 828 (+13) šarvuotas kovos mašinas, 52 557 (+7) artilerijos sistemas, 2 284 (+1) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 764 (+0) oro gynybos sistemas, 452 (+0) karo lėktuvus, 356 (+0) sraigtasparnius, 3 200 (+7) antžeminių robotizuotų sistemų, 613 608 (+ 515) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 5 196 sparnuotąsias raketas, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 177 167 (+341) automobilius ir degalų cisternas, 4 916 (+2) specialiosios įrangos vienetų.
Po Trumpo, Putino ir Xi Jinpingo derybų Berlyne įvyks Ukrainos sąjungininkų susitikimas
Vokietija ketvirtadienį rengia Ukrainos sąjungininkų susitikimą – vadinamąjį „Norinčiųjų koalicijos“ viršūnių susitikimą. Europa remia Kyjivą kare su Rusija ir siekia dalyvauti visose būsimose taikos derybose.
Susitikimą Berlyne kartu rengia Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės lyderiai. Jis prasidės praėjus vos kelioms valandoms po istorinio trišalio JAV prezidento Donaldo Trumpo, Rusijos vadovo Vladimiro Putino ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimo Šendžene.
Vokietijos sostinėje vyksiančiose derybose dalyvaus daugiau kaip 30 Europos šalių vadovų, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV pasiuntiniai Jaredas Kushneris bei Steve'as Witkoffas.
Susitikimo tikslas – sustiprinti Europos vaidmenį siekiant užbaigti beveik penkerius metus trunkantį karą Ukrainoje – didžiausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Iki šiol pastangos jį užbaigti daugiausia priklausė nuo Vašingtono, Maskvos ir Kyjivo.
Pagrindinė susitikimo žinia – tvirta Europos parama Ukrainai siekiant teisingos taikos ir būtinybė suteikti jai Vakarų saugumo garantijas pokario laikotarpiu, siekiant užkirsti kelią bet kokiai būsimai agresijai.
Tačiau baiminamasi, kad D. Trumpas, V. Putinas ir Xi Jinpingas gali priimti sprendimus dėl Ukrainos neatsiklausę Kyjivo ir Europos, o plačiau žvelgiant – mėginti padalyti pasaulį į XXI amžiaus įtakos sferas.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas paragino D. Trumpą išlaikyti bendrą poziciją su Europos NATO sąjungininkėmis, nors JAV prezidentas dažnai reiškia susižavėjimą V. Putinu ir griežtai kritikuoja V. Zelenskį.
„Dar kartą noriu labai aiškiai perduoti mūsų žinią Jungtinėms Valstijoms: prašome, jokių staigmenų“, – praėjusią savaitę Dubline vykusiame ES viršūnių susitikime sakė F. Merzas.
„Likite Europos ir Ukrainos komandos pusėje ir dirbkime kartu, kad Ukrainoje būtų pasiekta tikra taika“, – pridūrė jis.
Smūgis Rusijai: Krymo tiltas vėl atakuotas
Tiltas, jungiantis aneksuotą Krymą su Rusija, trečiadienį vėl buvo atakuotas, pranešė vietos Rusijos pareigūnas.
Tai įvyko praėjus dviem dienoms po to, kai Ukrainos smūgiai padarė didelės žalos šiai infrastruktūrai.
„Po naujos Krymo tilto atakos eismas laikinai sustabdytas. Visos atitinkamos tarnybos dirba vietoje. Žala vertinama“, – savo „Telegram“ kanale parašė Maskvos paskirtas Krymo vadovas Sergejus Aksionovas.
Išpuolis įvykdytas likus vos kelioms valandoms iki beprecedenčio Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) ir JAV vadovu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) Kinijoje.
Tiltas tapo pagrindiniu Ukrainos taikiniu nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją.
Antradienį Ukraina surengė didelę ataką prieš šį tiltą, panaudodama raketas ir dronus.
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė, kad viena iš tilto metalinių arkų „ir po ja esanti važiuojamosios kelio dalies atkarpa buvo visiškai sunaikintos“.
Rusijos transporto ministerija pareiškė, kad traukinių eismas tiltu atnaujintas „viena vėže“, o „antrojoje atkarpoje“ vyksta remonto darbai.
Tiltas laikomas V. Putino valdymo bei Krymo aneksijos simboliu ir yra itin svarbus aprūpinimo kelias regionui.
Į jį taikytasi jau keletą kartų, įskaitant 2022-ųjų spalį nugriaudėjusį sprogimą, kai ant tilto buvo detonuotas sprogmenų prikrautas sunkvežimis, sukėlęs eismo sutrikimų keliems mėnesiams.
Rusija Krymą aneksavo 2014 metais – tai buvo vienas pirmųjų veiksmų kruviname kare tarp Kyjivo ir Rusijos remiamų separatistų šalies rytuose.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.





Putinas Europos pagalbą Ukrainai pavadino „problema“ ir pažadėjo „skaudesnį atsaką“
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad, sudarant susitarimą dėl karo užbaigimo, Maskva negalėtų sutikti su jokio pobūdžio Ukrainos ir Europos kariniais ryšiais. Maža to, jis pagrasino „atsaku“ Ukrainos surengtai karinei operacijai prieš Krymo (Kerčės) tiltą.
„Bet kokios formos karinis bendradarbiavimas, žinoma, yra problema“, – sakė V. Putinas žurnalistams po susitikimo su Kinijos ir JAV prezidentais Xi Jinpingu ir Donaldu Trumpu Kinijoje surengtoje spaudos konferencijoje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį taip pat pareiškė, kad Maskva į Ukrainos ataką prieš Krymo tiltą atsakys „kur kas skaudesniais“ smūgiais.
„Mes atsakysime į šias atakas. Mūsų atsakas bus kur kas skaudesnis nei Kyjivo ataka prieš tiltą“, – sakė V. Putinas.
Rusijos vadovas Ukrainos smūgį Krymo tiltui vadina „atsaku“, tačiau pati Rusija jau eilę mėnesių intensyviai atakuoja ukrainiečių, įskaitant sostinės Kyjivo, tiltus. Pats V. Putinas anksčiau kalbėjo, kad bus atakuojama ukrainiečių infrastruktūra „siekiant priversti juos sėsti prie derybų stalo“.
Smūgis Krymo tiltui
Kaip jau rašė ELTA, Rusijos pareigūnas trečiadienį pranešė, kad buvo užpultas aneksuotą Krymą su Rusija jungiantis tiltas. Tai įvyko praėjus dviem dienoms po to, kai Ukrainos smūgiai smarkiai apgadino šį infrastruktūros objektą.
„Po naujos atakos prieš Krymo tiltą laikinai sustabdytas eismas. Visos atsakingos tarnybos yra įvykio vietoje ir dirba. Nustatinėjama padaryta žala“, – savo paskyroje socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Maskvos paskirtas Krymo vadovas Sergejus Aksionovas.
Nuo tada, kai 2022 m. vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, šis tiltas yra vienas svarbiausių Ukrainos taikinių.
Antradienį Ukraina surengė didelio masto ataką prieš šį tiltą, panaudodama raketas ir dronus.
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė, kad viena tilto metalinių arkų „ir po ja esanti kelio perdanga visiškai sunaikintos“.
Rusijos transporto ministerija pranešė, kad geležinkelių eismas tiltu atnaujintas „vienu keliu“, o „antrajame ruože“ vyksta remonto darbai.
Šis tiltas laikomas V. Putino valdymo ir Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos simboliu. Jis taip pat yra svarbus šio regiono aprūpinimo maršrutas.
Tiltas buvo atakuotas keletą kartų. 2022 m. spalį ant jo susprogdintas sprogmenų prikrautas sunkvežimis, todėl kelis mėnesius buvo sutrikęs eismas.
Rusija Krymą aneksavo 2014 m. – tai buvo vienas pirmųjų įvykių, po kurių kilo kruvinas Kyjivo ir Rusijos remiamų separatistų karas rytinėje Ukrainos dalyje.