Hudsono instituto vadovas: kol Putinas valdžioje, derybomis taikos pasiekti neįmanoma
Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdžios išlikimas priklauso nuo karo tęsimo, todėl Vakarams reikia strategijos, kuria būtų siekiama stiprinti Ukrainą, atgrasyti Rusiją ir pasirengti pokyčiams V. Putinui pasitraukus iš valdžios, teigia Hudsono instituto prezidentas ir generalinis direktorius Johnas P. Waltersas. Pasak jo, kol V. Putinas yra valdžioje, derybomis pasiekti taikos neįmanoma.
„Strategijoje taip pat turi būti pripažinta, kad klaidinga manyti, jog Putinas sutiks pripažinti pralaimėjimą. Jo valdžios išlikimas priklauso nuo to, ar Rusija toliau kariaus. Nepasiekęs pergalės, jis negali nutraukti atakų, grąžinti visų pagrobtų Ukrainos vaikų ir sutikti su patikimai prižiūrimu pajėgų išvedimu bei saugumo garantijomis. Trumpai tariant, kol Putinas yra valdžioje, derybomis pasiekti taikos neįmanoma“, – JAV analitinio centro interneto svetainėje paskelbtame analitiniame straipsnyje teigė J. P. Waltersas, kurį cituoja „Ukrinform“.
Jo nuomone, JAV politika Rusijos atžvilgiu grindžiama pavojingu V. Putino gebėjimo griauti tapatinimu su strategine galia.
Kartu J. P. Waltersas pabrėžia, kad karas susilpnino Rusiją ir sužlugdė jos lyderio užmojus: užuot pavergusi Ukrainą, susilpninusi NATO ir suskaldžiusi Europą, Rusija sustiprino ukrainiečių nacionalinę tapatybę, paskatino Suomiją ir Švediją įstoti į Aljansą bei paspartino Europos persiginklavimą.
Straipsnio autorius atkreipia dėmesį į išskirtinį Ukrainos atsparumą, karines inovacijas, dronus ir ilgojo nuotolio smūgių pajėgumus, dėl kurių Rusijos pajėgos patyrė milžiniškų nuostolių. Jo vertinimu, Ukrainos greičiausiai neprivers pasiduoti nei papildomų teritorijų užėmimas, nei suintensyvinti teroristiniai bombardavimai.
„Net ir pakeitus prezidentą Volodymyrą Zelenskį, strateginė padėtis iš esmės nepasikeistų. Ukrainos kariuomenė ir galimi jo įpėdiniai, įskaitant generolą Valerijų Zalužną, nesutiks kapituliuoti, kaip su tuo nesutinka ir Zelenskis“, – pabrėžė J. P. Waltersas.
Hudsono instituto vadovas pažymi, kad dėl didėjančios V. Putino priklausomybės nuo komunistinės Kinijos Rusija rizikuoja tapti Kinijos prezidentui Xi Jinpingui paklusnia jaunesniąja partnere.
„Būtent Putino išlikimas valdžioje, o ne jo žlugimas didina Xi Jinpingo keliamą grėsmę Amerikai“, – pridūrė J. P. Waltersas.
Straipsnio autorius perspėjo, kad nesugebėjimas užkariauti Ukrainos gali paskatinti V. Putiną suintensyvinti išpuolius prieš Ukrainą ir Europą.
Su Rusija siejamas diversijas, kibernetines atakas, bauginimą ir dezinformaciją jis laiko sistemingais išpuoliais prieš Vakarų valstybių suverenitetą, ypatingos svarbos infrastruktūrą ir nacionalinį saugumą, sudarančiais prielaidas tolesnei eskalacijai.
„Vakarams reikia strategijos, kurioje būtų atsižvelgta ir į Putino strateginio silpnumo keliamus pavojus, ir į šio silpnumo atveriamas galimybes“, – pabrėžė jis.
Pasak autoriaus, šios strategijos pagrindas turėtų būti Ukrainos stiprinimas teikiant karinę, ekonominę ir diplomatinę paramą. Tai, jo teigimu, turėtų įtikinamai parodyti, kad tolesnė Rusijos agresija nebus sėkminga. Atgrasymui sustiprinti jis taip pat siūlo perdislokuoti pajėgas, galinčias vykdyti smūgius branduoliniais ginklais.
Kartu instituto prezidentas paragino plėsti ryšius su prie pokyčių galinčiais prisidėti rusais, įskaitant dabartinio ekonominio elito atstovus, kurie nenori sieti savo ateities su V. Putinu.
Jo nuomone, Vakarų politikoje turėtų būti atsižvelgiama į Rusijos ateitį po dabartinio jos vadovo valdymo ir remiami tie, kurie pasirengę padėti šaliai įveikti jo sukeltos strateginės nesėkmės padarinius.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos, JAV ir Rusijos derybininkų komandos palaikys ryšius, siekdamos suderinti galimo trišalio susitikimo, kuris galėtų įvykti lapkričio pradžioje, darbotvarkę. Tikslios susitikimo datos kol kas nenustatytos.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 830 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. spalio 23 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 574 tūkst. 620 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 830 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 439 (+0) priešo tankus, 25 597 (+3) šarvuotas kovos mašinas, 51 501 (+54) artilerijos sistemą, 2 230 (+1) daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, 1 720 (+1) oro gynybos sistemų, 449 karo lėktuvus, 356 sraigtasparnius, 3 003 (+6) antžemines robotizuotas sistemas, 577 209 (+ 2 067) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 5 138 sparnuotąsias raketas, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 166 088 (+447) automobilius ir degalų cisternas, 4 851 (+5) specialiosios įrangos vienetą.
Clintonas pratrūko: man atsibodo, kad Trumpas su mūsų sąjungininkais elgiasi tarsi su šiukšlėmis
Kadenciją baigęs JAV prezidentas Billas Clintonas pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas iš esmės išdavė savo sąjungininkę Ukrainą, rašo „RBC Ukraina“.
Okupuotame Luhanske – triukšmas: griaudėjo sprogimai, nutrūko ryšys
Okupuotas Luhanskas paryčiais naktį iš ketvirtadienio į penktadienį patyrė masinę dronų ataką, skelbia kanalas „Exilenova+“. Po sprogimų fiksuojami ryšio ir elektros tiekimo sutrikimai.
Trumpas asmeniškai kreipėsi į Muską: grąžino Ukrainai gyvybiškai svarbų ryšį
Ukrainoje vėl veikia karinio ryšio sistema „Starshield“, ketvirtadienį pareiškė Donaldas Trumpas.
Apie tai skelbiama prieš tai dienraščiui „The Wall Street Journal“ (WSJ) pranešus, kad JAV prezidentas paprašė technologijų milijardieriaus Elono Musko atkurti Kyjivo pajėgoms šią gyvybiškai svarbią paslaugą.
„Nenoriu to komentuoti, žinote, ar aš skambinau, ar kas kitas skambino – jokio skirtumo“, – paklaustas apie šį pranešimą žurnalistams sakė D. Trumpas.
„Manau, svarbiausia, kad jis ją sugrąžino“, – kalbėdamas apie E. Muską sakė D. Trumpas.
WSJ anksčiau šią savaitę pranešė, kad E. Muskas buvo apribojęs greitį, kuriuo Ukrainos įranga galėjo prisijungti prie sistemos, todėl dalis Kyjivo dronų tapo beverčiai.
E. Muskas anksčiau teigė, kad dėl „bet kokių „Starshield“ sistemų greičio ar naudojimo apribojimų“ sprendimus priima „JAV kariuomenė ir, galiausiai, JAV prezidentas“.
Tačiau gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas antradienį pareiškė, kad Pentagonas nenurodė atlikti jokių pakeitimų dėl „Starshield“, o D. Trumpas praėjusią savaitę sakė, jog to taip pat nedarė.
Ukraina karinės paskirties palydovinę paslaugą „Starshield“ naudoja ryšiui mūšio lauke, vidutinio nuotolio smūgiams Rusijos okupuotoje teritorijoje ir dronams perėmėjams. Šalis taip pat naudojasi lygiagrečia „SpaceX“ civiline palydovine sistema „Starlink“.
Pastarosiomis dienomis Vašingtono ir Kyjivo santykiai tapo itin įtempti: D. Trumpas paragino pakeisti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį po to, kai šis sukritikavo JAV susitarimą, leidžiantį į pasaulines rinkas tiekti daugiau rusiško dyzelino.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Po Trumpo pareiškimo – kita versija: skelbiama, kad „Starshield“ apribojimai niekur nedingo
JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus, kad Ukrainoje vėl veikia ryšio sistema „Starshield“, pasirodė pranešimų, jog tai gali būti netiesa.
Ukrainos prezidento komunikacijos patarėjas Dmytro Lytvynas platformoje „X“ parašė, kad niekas nepasikeitė: „Matome tą pačią ribą“.
Agentūrai AP aukšto rango Europos pareigūnas ketvirtadienį taip pat nurodė, kad padėtis su „Starshield“ nepasikeitė – greičio riba tebėra nustatyta maždaug 160 km/h. Pasak pareigūno, Ukraina negavo aiškaus oficialaus paaiškinimo, kas nurodė taikyti šiuos apribojimus ir kodėl.
WSJ anksčiau šią savaitę pranešė, kad E. Muskas buvo apribojęs greitį, kuriuo Ukrainos įranga galėjo prisijungti prie sistemos, todėl dalis Kyjivo dronų tapo beverčiai.