Fedorovas siūlo rengti rinkimus: „Demokratija negali būti Rusijos įkaitė“
Buvęs Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas rugpjūčio 18 d. paskelbė kreipimąsi ir paragino Ukrainą rengti rinkimus, rašo „Ukrainska Pravda“.
Lavrovas pagrasino Jungtinei Karalystei
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pagrasino Jungtinei Karalystei, rašo „Reuters“.
Šaštadienį „The Times“ pranešė, kad pirmą kartą prieš Rusiją buvo panaudoti Didžiojoje Britanijoje pagaminti dronai.
Po šio pranešimo Rusijos ambasada Londone įspėjo Didžiąją Britaniją dėl „pasekmių“, jei ji tieks dronus Kyjivui. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Andy Burnham antradienį pareiškė, kad Didžioji Britanija „100 proc.“ rems Ukrainą kovoje ir palaikys Kyjivą „sunkią valandą“.
Maskva anksčiau yra apkaltinusi britų specialistus dalyvavimu išpuoliuose prieš Rusijos teritoriją, teigdama, kad atsakydama į tai „atsižvelgs“ į Didžiosios Britanijos vaidmenį.
S. Lavrovas pagrasino, kad Rusija turi teisę palaikyti tokį Didžiosios Britanijos vaidmenį kaip dalyvavimą kare.
Rusų pajėgos atakavo Kramatorską, sužeisti trys žmonės, įskaitant vaiką
Rusijos kariuomenė antradienį surengė keturis antskrydžius prieš Kramatorsko miestą Donecko srityje. Per juos buvo sužeisti trys žmonės, įskaitant vaiką, tinkle „Telegram“ pranešė regiono prokuratūra.
Rusai panaudojo 250 kg svorio sklendžiančias bombas. Viena jų pataikė į gyvenamąjį namą.
Per ataką sužeisti 71 metų moteris ir 84-erių vyras bei 11-metis berniukas.
Taip pat apgadinti keturi gyvenamieji namai ir trys automobiliai.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo nusikaltimų.
Charkivo regione per Rusijos smūgį žuvo 10 žmonių
Per Rusijos ataką Charkivo srityje, esančioje šiaurės rytų Ukrainoje, žuvo 10 žmonių, antradienį pranešė vietos valdžios atstovai.
Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas socialiniuose tinkluose nurodė, kad Rusijos pajėgos surengė raketų smūgį apie 40 km nuo sienos su Rusija esančioje Pečenihų gyvenvietėje ir, remiantis pirminiais duomenimis, žuvo 10 asmenų.
Dar 18 žmonių buvo sužeisti.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniuose tinkluose teigė, kad buvo smogta judriai sankryžai, „vietai, kurioje yra paštas ir parduotuvės, apsuptai tik gyvenamųjų namų“.
Ukrainos gelbėjimo tarnybų paskelbtose nuotraukose iš atakos vietos matyti įvykio vietoje dirbantys gelbėtojai, nešantys žmones į saugią vietą tarp sugriautų pastatų, smilkstančių griuvėsių ir degančių ar sudegusių automobilių.
„Mes tikrai atsakysime į šį Rusijos smūgį. Taip pat vienodai svarbu, kad mūsų partneriai papildytų mūsų (...) atsakus savais veiksmais, siekdami daryti spaudimą Rusijai ir remti Ukrainą“, – sakė V. Zelenskis.
Per ataką nukentėjo gyvenamieji namai ir parduotuvės, sakė O. Synjehubovas.
Jana Čelombytko, vietos gyventoja ir kavinės, kuri per smūgį buvo sunaikinta, savininkė, pasakojo, kad prieš pat smūgį išgirdo švilpimą, o po to „išlėkė langai“.
„Nieko nebeliko. Tai siaubinga. Nemaniau, kad jie galėtų (...) padaryti tokią žalą. Baisu“, – sakė ji.
Charkivo sritis, kurios dalis yra okupuota Rusijos pajėgų, smarkiai nukentėjo per rusų plataus masto invaziją, kurią Maskva pradėjo 2022 metų vasarį.
Pasak Jungtinių Tautų (JT), pastaraisiais mėnesiais kare žuvo daugiau civilių nei per bet kurį kitą laikotarpį nuo invazijos pradžios.
Lenkijoje užpulti 2 ukrainiečiai vaikai, sureagavo Tuskas: „Turiu jiems žinią“
Du suaugę žmonės Lenkijos Bydgoščiaus mieste esančioje žaidimų aikštelėje užpuolė du vaikus iš Ukrainos, skelbia „Onet“. Į išpuolį jau sureagavo ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.
Ukrainos ir Belgijos ministrams reikėjo skubėti į slėptuvę: susitikimas įvyko po žeme
Ukrainiečių užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ir jo kolega iš Belgijos Maxime‘as Prevotas antradienį buvo priversti savo Kyjive susitikimą surengti požeminėje bombų slėptuvėje – Ukrainos sostinėje kaukė oro pavojaus sirenos.
„Rusijos dronams atakuojant mūsų sostinę, susitikimą surengėme po žeme, Ukrainos URM bombų slėptuvėje; milijonams ukrainiečių tai – kasdienybė, o šiandien ją patyrė ir mūsų svečiai iš Belgijos“, – socialiniuose tinkluose rašė A. Sybiha.
Jis paskelbė nuotrauką, kurioje matyti du aukščiausio rango diplomatai, sėdintys prie stalo belangiame kambaryje, ir vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotos požeminiais koridoriais einančios abiejų šalių delegacijos.
Karo nuniokotoje Ukrainoje oro pavojaus sirenos aidi kasdien – Rusija savo kaimynę talžo spiečiais dronų ir raketų, versdama žmones slėptis slėptuvėse ir žudydama civilius tiek sostinėje, tiek visoje šalyje.
Dėl Kyjive paskelbto oro pavojaus ir dronų grėsmės trumpam pasislėpti turėjo ir miestą liepos mėnesį aplankiusi Europos Sąjungos vadovė Ursula von der Leyen.
Rusai Zaporižios srityje smogė kombainui, žuvo žmogus, dar vienas buvo sužeistas
Rusijos pajėgos Komyšuvachos kaime Zaporižios srityje smogė kombainui. Žuvo vienas žmogus ir dar vienas buvo sužeistas, tinkle „Telegram“ pranešė policija.
Rusai esą kombainą atakavo tikslingai, kai jį remontavo du žemės ūkio įmonės darbuotojai. 32-ejų vyras žuvo. Dar vienas 30-metis vyras buvo sužalotas. Kombainas užsiliepsnojo.
Tai ne pirmas kartas, kai derliaus ėmimo metu atakuojama žemės ūkio technika. Rugpjūčio 15 d. taip pat Zaporižios srityje per rusų dronų smūgį žuvo kombainininkas ir vienas asmuo buvo sužeistas.
Į Maskvos grasinimus sureagavo ir Burnhamas: toliau šimtu procentų remsime Ukrainą
Rusijai pagrasinus Jungtinei Karalystei pasekmėmis po pranešimų, kad britų gamybos dronai pirmą kartą panaudoti smūgiams į taikinius žemyninėje Rusijos dalyje, ministras pirmininkas Andy Burnhamas antradienį pareiškė, kad jo šalis ir toliau šimtu procentų rems Ukrainą kovoje su Rusijos invazija.
„Jungtinė Karalystė daro tai, ką jau seniai žadėjo daryti, – šimtu procentų remti Ukrainą kovoje su šiuo neteisėtu Vladimiro Putino pradėtu karu“, – žurnalistams sakė A. Burnhamas, kurį cituoja naujienų agentūra „Reuters“.
„Teikiame paramą, kad Ukraina galėtų apsiginti. Tokios pozicijos Jungtinė Karalystė laikėsi per visą šį konfliktą, vadovaujant ankstesniems ministrams pirmininkams, ir jos laikysis vadovaujant man. Nesame draugai tik gerais laikais. Būsime su Ukraina sunkiausią jai valandą, ir tai nesikeis“, – pridūrė Jungtinės Karalystės premjeras.
Kaip skelbta, laikraštis „The Sunday Times“ pranešė, kad Ukraina per vadinamąją giluminių smūgių kampaniją naudojo dviejų Jungtinės Karalystės bendrovių pagamintus dronus.
Rusijos ambasada Jungtinėje Karalystėje pirmadienį pareiškė, kad šie pranešimai „patvirtina, jog Londonas sąmoningai renkasi Ukrainos krizės eskalavimą“, ir apkaltino Jungtinę Karalystę „siekiu suvaržyti Rusiją ir per tarpininkus padaryti jai kuo didesnę žalą“.
„Londono veiksmai neišvengiamai turės pasekmių, už kurias jam teks atsakyti. Kuo labiau jis įsitrauks į konfliktą ir kuo daugiau rems Kyjivo teroristinę mašiną, tuo didesnę kainą turės sumokėti“, – pridūrė ambasada.
Į šiuos pareiškimus vėliau sureagavo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
„Jungtinė Karalystė stovi petys į petį su Ukraina, ir esame įsipareigoję suteikti jai įrangą, kurios reikia apsiginti nuo neteisėtos Putino invazijos. Rusijai neturėtų kilti jokių abejonių dėl šios vyriausybės ryžto priešintis Rusijos agresijai tiek Ukrainoje, tiek prieš Jungtinę Karalystę ir mūsų sąjungininkus“, – sakė ministerijos atstovas spaudai.
Ukrainos atakos Rusijos gilumoje
Šiais metais ukrainiečiai suintensyvino atakas prieš Rusiją – ilgojo nuotolio raketomis ir dronų spiečiais vis dažniau smogiama karinės pramonės ir energetikos objektams.
Ukraina taip pat atakuoja milžiniškus didžiausios Rusijos internetinės prekybos bendrovės „Wildberries“ sandėlius, kuriuose jau sudegė prekių už milijardus eurų. Praėjus daugiau kaip ketveriems metams nuo Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, tokiais smūgiais karo padariniai vis labiau juntami ir pačioje Rusijoje.
Manoma, kad Ukrainos ilgojo nuotolių dronų smūgių strategija siekiama mažinti Maskvos pajamas, kuriomis finansuojamas karas, ir priversti Rusijos gyventojus pajusti invazijos padarinius.
Nepriklausomos konfliktų stebėsenos organizacijos ACLED duomenimis, liepą Ukraina surengė tris kartus daugiau tokių smūgių nei sausį.
Nuolatiniai smūgiai Rusijos teritorijos gilumoje privertė jos kariuomenę išsklaidyti oro gynybos pajėgumus didesnėje teritorijoje.
Antradienį Rusijos pareigūnai pareiškė, kad per naktį link Maskvos srities skrido iš viso 620 dronų, o šalies oro gynyba virš sostinės regiono sunaikino daugiau kaip 180 bepiločių orlaivių.
Į rytus nuo Maskvos dronas taip pat smogė į sandėlį, priklausantį elektroninės prekybos milžinei „Wildberries“.
Ukraina dėl Rusijos grėsmės nurodė evakuoti vidurio rytų regioną
Rusijos smūgiams stiprėjant ir artėjant rusų kariams, antradienį Ukrainos valdžios institucijos nurodė beveik 2,2 tūkst. vaikų kartu su globėjais palikti gyvenvietes šalies vidurio rytinėje Dnipropetrovsko srityje.
Regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Ganža socialiniuose tinkluose pranešė, kad apie privalomąją evakuaciją buvo paskelbta 16 gyvenviečių, esančių į rytus nuo regiono sostinės Dnipro.
„Per mėnesį šeimos su vaikais privalo palikti šias vietoves. Tėvai, globėjai ar teisėti atstovai privalo išvežti 2 177 berniukus ir mergaites į saugesnes teritorijas“, – teigė O. Ganža.
Jis paaiškino, kad evakuotieji bus nuvežti į laikino apgyvendinimo centrus ir jiems bus padėta susirasti naują būstą.
Dnipropetrovsko sritį dažnai talžo Rusijos dronai ir raketos.
Regiono rytuose tebevyksta kovos, tačiau, remiantis naujienų agentūros AFP atlikta Karo tyrimų instituto (ISW) duomenų analize, praėjusį mėnesį Ukrainos kariuomenė šioje teritorijoje pasiekė nedidelę pažangą.
2026 m. Rusijos pažanga toli besidriekiančioje fronto linijoje sulėtėjo, nors, Rusijos invazijai tęsiantis jau penktus metus, Ukrainos kariuomenė vis dar susiduria su personalo trūkumu ir nuovargiu.
Jungtinės Tautos pranešė, kad liepos mėnesį Ukrainoje žuvusių civilių skaičius pasiekė aukščiausią lygį nuo pat pirmųjų Rusijos invazijos mėnesių.
Po kruvino Rusijos smūgio – Zelenskio žinutė: „Mes tikrai atsakysime“
Antradienį per kruviną Rusijos ataką Charkivo srityje, esančioje šiaurės rytų Ukrainoje, žuvo 10 žmonių, pranešė vietos valdžios atstovai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo „atsakyti“ į šį Rusijos smūgį.
Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas socialiniuose tinkluose nurodė, kad Rusijos pajėgos surengė raketų smūgį apie 40 km nuo sienos su Rusija esančioje Pečenihų gyvenvietėje ir, remiantis pirminiais duomenimis, žuvo 10 asmenų.
Dar 17 žmonių buvo sužeisti.
Zelenskis: „Mes tikrai atsakysime“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniuose tinkluose teigė, kad smūgis teko judriai sankryžai, „vietai, kurioje yra paštas ir parduotuvės, apsuptai tik gyvenamųjų namų“.
Ukrainos gelbėjimo tarnybų paskelbtose nuotraukose iš atakos vietos matyti įvykio vietoje dirbantys gelbėtojai, nešantys žmones į saugią vietą tarp sugriautų pastatų, smilkstančių griuvėsių ir degančių ar sudegusių automobilių.
„Mes tikrai atsakysime į šį Rusijos smūgį. Taip pat vienodai svarbu, kad mūsų partneriai papildytų mūsų (...) atsakus savais veiksmais, siekdami daryti spaudimą Rusijai ir remti Ukrainą“, – sakė V. Zelenskis.
Per ataką nukentėjo gyvenamieji namai ir parduotuvės, sakė O. Synjehubovas.
Charkivo regionas, kurio dalis yra okupuota Rusijos pajėgų, smarkiai nukentėjo nuo Maskvos plataus masto invazijos 2022 metų vasarį.
Pasak Jungtinių Tautų (JT), pastaraisiais mėnesiais kare žuvo daugiau civilių nei per bet kurį kitą laikotarpį nuo invazijos pradžios.
Vokietijoje nuteistas ukrainietis, padėjęs Rusijai rengti sabotažo aktus
Antradienį Vokietijos teismas ukrainiečiui, kaltinamam šnipinėjimu Rusijos naudai ir pagalba rengiant galimus sabotažo aktus, skyrė vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Dar du ukrainiečius, kurie buvo teisiami dėl to paties sąmokslo, susijusio su bandomųjų siuntinių, kuriuose buvo GPS sekimo įrenginiai, siuntimu į Ukrainą, Štutgarto teismas išteisino. Teismo teigimu, minėtojo plano tikslas buvo „sutrikdyti transportą ir infrastruktūrą“.
Teismas nurodė, kad 30-metis ukrainietis „pastaruoju metu gyveno Šveicarijoje“ ir buvo pripažintas kaltu dėl „šnipinėjimo sabotažo tikslais“.
Tačiau į bausmės trukmę buvo įskaičiuotas laikas, kurį jis jau praleido kardomajame kalinime, todėl dabar jis bus paleistas į laisvę.
Vokietija yra svarbiausia Ukrainos rėmėja kovoje su plataus masto Rusijos invazija ir yra pasirengusi reaguoti į įtariamus sabotažo bei šnipinėjimo veiksmus, kurių imasi Maskva.
Šį mėnesį netoli Ukrainos krovininio lėktuvo Leipcigo-Halės oro uoste, kuris yra svarbus karinės įrangos transportavimo centras, buvo aptiktas sprogmenimis užtaisytas dronas.
Vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas šį incidentą pavadino „hibridinio išpuolio scenarijumi“, su kuriuo gali būti susijusi „užsienio valstybė“, tačiau Rusijos konkrečiai neminėjo.
„Financial Times“: JAV pareigūnas surengė slaptą vizitą Rusijoje
JAV Vaizduojamojo meno komisijos pirmininkas Rodney Mimsas Cookas šią vasarą surengė slaptą vizitą į Rusiją, kur vedė derybas su Kremliaus atstovais, praneša „Financial Times“, remdamasis šaltiniais.
Teigiama, kad jo vizitas įvyko prieš Rusijos ekonominį forumą Sankt Peterburge šių metų birželį. R. M. Cookas, žinomas kaip „rusų kultūros entuziastas“, šią kelionę pristatė kaip „kultūrinį vizitą“ į Rusiją. Vis dėlto, kaip rašo leidinys, JAV tikimasi, kad tokie vizitai galės padėti išbristi iš diplomatinės aklavietės dėl Rusijos karo Ukrainoje.
Daugiau skaitykite čia.
Kyjivas: Šiaurės Korėja pasirengusi nusiųsti į Rusiją dešimtis tūkstančių karių
Šiaurės Korėja ruošiasi nusiųsti į Rusiją dešimtis tūkstančių karių, interviu britų transliuotojui BBC teigė Ukrainos gynybos ministerijos Centrinės žvalgybos valdybos vadovo pavaduotojas Vadimas Skibickis.
Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, su kuriais susipažino BBC, 2026 m. rugpjūtį Rusijos teritorijoje buvo apie 8,5 tūkst. Šiaurės Korėjos karių. Iš jų suformuotos keturios brigados, priklausančios Rusijos karinių pajėgų grupei „Šiaurė“. Šis kontingentas Rusijos Federacijos teritorijoje keičiamas rotacijos principu, o bendras šioje operacijoje jau dalyvavusių karių skaičius siekia 23-25 tūkst.
Pasak Kyjivo, Šiaurės Korėja ruošiasi prie Rusijos sienų nusiųsti naują didelį karių kontingentą. Ukrainos žvalgybos tarnybos mano, kad didelio skaičiaus Šiaurės Korėjos karių įtraukimas į Rusijos sienų apsaugą leis Maskvai perkelti savo karius, kad sustiprintų Ukrainos teritorijoje jau esančias pajėgas.
„Remiantis mūsų turima informacija, jau šiandien Rusijos Federacijos teritorijoje gali būti dislokuota nuo 30 iki 50 tūkst. Šiaurės Korėjos karių. Mes atidžiai stebime šią situaciją. Nes tai, visų pirma, yra susiję su užsienio šalies piliečių buvimu Rusijos teritorijoje ir Rusijos Federacijai teikiama parama kare“, – kalbėjo V. Skibickis.
Jis pabrėžė, kad pagrindinė šių pajėgų užduotis – ginti Rusijos Federacijos teritoriją. Tam reikalinga logistinė parama, inžineriniai darbai ir karinių objektų paruošimas Rusijos teritorijoje.
Tačiau Ukrainos žvalgyba neturi duomenų, kad šie kariai galėtų būti nusiųsti į Ukrainą dalyvauti karo veiksmuose.
„Jokių dokumentų ar Rusijos Federacijos planų dėl šio padalinio (Šiaurės Korėjos karių – ELTA) dislokavimo mūsų teritorijoje neturime. Juk ką tai reikštų? Tai reikštų, kad trečioji šalis realiai dalyvautų mūsų teritorijoje vykstančiame kare“, – pareiškė Centrinės žvalgybos valdybos vadovo pavaduotojas.
Pasak jo, padėdami Rusijai Šiaurės Korėjos kariai galės įgyti realios kovinės patirties šiuolaikiniame kare, ypač naudojant dronus.
Kaip skelbta anksčiau, Šiaurės Korėjos kariai dalyvavo mūšiuose Kursko srities teritorijoje, kur Ukrainos ginkluotosios pajėgos 2024 m. rugpjūtį pradėjo karinę operaciją.
V. Skibickis taip pat atkreipė dėmesį, kad bendradarbiaudama su Rusija Šiaurės Korėja, be kita ko, sugebėjo patobulinti balistinių raketų gamybos technologijas. Kyjivas anksčiau skelbė apie Pchenjano Rusijai perduotą balistinių raketų siuntą, kuriomis buvo smogta Ukrainos teritorijoje.
Putinui prireikė Rusijos turtuolių pinigų: „savanoriškai“ perveda milijardus
Didieji Rusijos verslininkai į federalinį biudžetą pervedė šimtus milijardų rublių, reaguodami į Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino raginimą atlikti savanoriškus įnašus į valstybės iždą, atsižvelgiant į rekordišką biudžeto deficito lygį, rašo „The Moscow Times“.
Rugpjūčio viduryje savanoriškos įmokos siekė 383,69 mlrd. rublių (3,90 mlrd. eurų), rašo „Vedomosti“, remdamasi „Elektroninio biudžeto“ duomenimis.
Daugiau skaitykite čia.
Londonas atkirto Maskvos grasinimams: neabejokite mūsų ryžtu
Rusijai pagrasinus Jungtinei Karalystei pasekmėmis po pranešimų, kad britų gamybos dronai pirmą kartą panaudoti smūgiams į taikinius žemyninėje Rusijos dalyje, Londonas įspėjo Maskvą neabejoti jo ryžtu priešintis rusų agresijai.
Daugiau skaitykite čia.
Putinas nenori pyktis su rusais: vietoje mobilizacijos svarstomas slaptas planas
Kremliaus lyderiui Vladimirui Putinui patariama neskelbti mobilizacijos, nes tai galėtų pakenkti esamam socialiniam susitarimui su Rusijos visuomene – vietoje to Rusija svarsto galimybę taikyti slaptas priemones, padėsiančias priversti daugiau žmonių pasirašyti tarnybos kariuomenėje sutartis.
Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro direktorius Andrijus Kovalenka.
„Keletas Rusijos ekonomistų ir kai kurie politinės elito atstovai toliau pataria Putinui neskelbti mobilizacijos. Kas savaitę Putino administracijos visose srityse atliekamos uždaros apklausos taip pat rodo, kad visuomenė tokiam žingsniui nepritaria. Vietoje to svarstoma galimybė imtis slaptų prievartos priemonių, siekiant padidinti sutartis pasirašančių žmonių skaičių“, – sakė jis.
Pasak A. Kovalenkos, V. Putinas nori mobilizacijos, tačiau ji galėtų pakenkti esamam socialiniam susitarimui tarp Rusijos valdžios institucijų ir gyventojų. Karas daugumai rusų paprastai atrodo kaip kažkas tolimo, o dalyvavimas jame siejamas su finansine kompensacija.
„Paprastai tariant, tai gyvenimas mainais už pinigus. Mobilizacija šį susitarimą paverstų niekais“, – sakė A. Kovalenka.
Tuo pačiu metu jis teigė, kad V. Putinas neketina baigti karo bent jau iki 2028 m. ir jau rengia karinių operacijų planus visiems 2027 m. Tačiau šie siekiai visuotinio pritarimo neturi, o tai reiškia, kad vis dar yra galimybių daryti įtaką Maskvai.
„Yra priemonių, kuriomis galima daryti tokią įtaką – mūsų smūgiai Rusijos ekonomikai, ES parama, prie kurios reikėtų pridėti ir Jungtinių Valstijų bei Kinijos valią“, – vardijo A. Kovalenka.
Jis pažymėjo, kad šios galimybės daryti įtaką yra ribotos, tačiau padėtis nėra beviltiška. Tuo pačiu metu, pasak jo, Ukrainai svarbu išlaikyti vidinę vienybę, nes Rusija skirs nemažai išteklių ne tik karo veiksmams, bet ir informacinei bei politinei sritims.
„Jie rems tam tikrus potencialius politinius [projektus] Ukrainoje, į šalį pritraukdami pinigus ir ieškodami lyderių. Ši kryptis niekur nedingo“, – baigdamas teigė A. Kovalenka.
Per Rusijos smūgį Ukrainos šiaurės rytuose žuvo 10 žmonių
Per Rusijos ataką viename Charkivo srities kaime Ukrainos šiaurės rytuose žuvo 10 žmonių, antradienį pranešė vietos gubernatorius.
Šis smūgis buvo suduotas išaugus civilių, žuvusių per jau ketverius su puse metų vykstantį karą, skaičiui.
Rusijos pajėgos „surengė raketų smūgį Pečeniguose“ – kaime, esančiame maždaug už 40 kilometrų nuo Rusijos sienos, socialiniuose tinkluose teigė Charkivo srities gubernatorius Olegas Synegubovas.
„Preliminariais duomenimis, žuvo 10 žmonių“, – pridūrė jis, o dar aštuoni žmonės buvo sužeisti.
Per smūgį apgadinti privatūs namai ir parduotuvės, nurodė O. Synegubovas.
Charkivo sritis, dalį kurios yra okupavusios Rusijos pajėgos, nuo Maskvos invazijos pradžios 2022 m. vasarį smarkiai nukentėjo.
Jungtinių Tautų duomenimis, pastaraisiais mėnesiais kare žuvo daugiau civilių, nei per bet kurį kitą laikotarpį nuo invazijos pradžios.
Rusija pradėjo masiškai gaminti mobiliąsias elektros pastotes
Rusijos valstybinis gynybos pramonės koncernas „Rostec“ pradėjo masinę mobiliųjų elektros pastočių gamybą, remdamasis bendrovės įrašu platformoje „Telegram“ praneša nepriklausomas leidinys „Meduza“.
Įraše pavadinimu „Energetikos greitoji pagalba dingus elektrai“ koncernas teigia, kad šios ant ratinių platformų montuojamos pastotės gali veikti skirtingos įtampos elektros tinkluose ir yra tinkamos naudoti bet kokiomis klimato sąlygomis.
Bendrovė tiesiogiai nurodė, kad šios sistemos gali būti „ypač reikalingos kylant didelio masto elektros tiekimo sutrikimų pavojui dėl dronų atakų“.
Leidinio „Novaja Gazeta Europe“ skaičiavimais, per 2025 m. pirmuosius 10 mėnesių Ukrainos dronų atakos Rusijos elektros tinklams žalos padarė 467 kartus.
2026 m. Ukrainos dronų atakos prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą gerokai išsiplėtė geografiniu mastu ir suintensyvėjo, priduria „Meduza“.
Per artilerijos apšaudymą Dnipre žuvo du „PrivatBank“ inkasatoriai
Per artilerijos apšaudymą Dnipre mirtinai sužeisti du banko „PrivatBank“ regioninio inkasavimo padalinio darbuotojai, platformoje „Facebook“ pranešė banko spaudos tarnyba, kurią cituoja naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Šį savaitgalį priešui artilerija apšaudžius banko skyrių žuvo mūsų kolegos iš inkasavimo padalinio. Du „PrivatBank“ darbuotojai Dnipre buvo sunkiai sužeisti ir vėliau mirė ligoninėje“, – teigiama pranešime.
Banko duomenimis, nuo invazijos pradžios per karą jau žuvo 12 civilių jo darbuotojų.
Kaip skelbta, Dnipropetrovsko srities policija užfiksavo rugpjūčio 16 d. artilerijos apšaudymo, per kurį žuvo du žmonės, o dar 34 buvo sužeisti, padarinius.
Rusija per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 210 karių
Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai kare prieš Ukrainą nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. rugpjūčio 18 d. pasiekė apie 1 469 970 karių, įskaitant 1 210 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Ukrainos pajėgos taip pat jau sunaikino 12 274 Rusijos tankus (+2), 25 162 šarvuotąsias kovos mašinas (+7), 48 155 artilerijos sistemas (+55), 2 040 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+3), 1 577 oro gynybos sistemas (+5), 439 lėktuvus, 354 sraigtasparnius, 2 292 antžemines robotizuotas sistemas (+19), 467 459 dronus (+1 962), 5 010 sparnuotųjų raketų, 35 laivus, 2 povandeninius laivus, 135 891 automobilį ir degalų cisterną (+443) bei 4 547 specialiosios technikos vienetus (+7).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Ukraina keičia dronų karo taisykles: įgijo naują kozirį
Ukrainos bepiločių orlaivių padaliniai gavo naują galingą ginklą mūšio lauke – itin pažangias palydovines nuotraukas, teikiančias informaciją apie okupantų kariuomenės judėjimą ir buvimo vietą beveik realiuoju laiku. Būtent tai keičia žaidimo taisykles Ukrainos naudai, praneša „The New York Times“ (NYT).
Daugiau skaitykitečia.
Rusija kivirče dėl ginčijamų salų kviečiasi Japonijos ambasadorių
Japonijos ambasadorius Maskvoje antradienį turėtų sureaguoti į Rusijos iškvietimą dėl kivirčo, kilusio dėl ginčijamų salų, kuriose praėjusią savaitę pirmą kartą apsilankė prezidentas Vladimiras Putinas.
Dvišalius santykius jau kurį laiką temdo Kurilų salų, kurios Japonijoje vadinamos Šiaurinėmis Teritorijomis, klausimas. 1945 m. jas užgrobė Sovietų Sąjunga, kuri vėliau išvijo gyventojus japonus.
Praėjusį ketvirtadienį šiose teritorijose apsilankė 73-ejų V. Putinas, todėl Japonija protestuodama išsikvietė Rusijos ambasadorių.
Tai buvo pirmoji kurio nors Rusijos prezidento kelionė į šias salas nuo Dmitrijaus Medvedevo vizito 2010 m. D. Medvedevas valstybės vadovo pareigas ėjo 2008–2012 m., kai V. Putinas dirbo ministru pirmininku.
Japonijos premjerė Sanae Takaichi pareiškė, kad salos yra „neatsiejama Japonijos teritorijos dalis, tiek istoriškai, tiek pagal tarptautinę teisę“.
Maskva pirmadienį pranešė, kad išsikvietė Japonijos pasiuntinį Akirą Muto, o užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas nurodė, jog Tokijas „peržengė padorumo ribą“.
Vis dėlto A. Muto į iškvietimą iškart nesureagavo.
„Mums buvo pasakyta, kad jo arba nėra Maskvoje, arba kad jis negaluoja. Mes ne visai supratome situaciją“, – sakė S. Lavrovas.
Ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova vėliau valstybinei naujienų agentūrai TASS tvirtino, kad po S. Lavrovo komentarų ambasadorius „staiga pasijuto geriau“ ir atvyks antradienį.
Japonijos visuomeninis transliuotojas NHK pranešė, kad A. Muto iš pradžių nesureagavo dėl nuogąstavimų, jog Rusija vienašališkai dominuos diskusijose, todėl būtų sudėtinga megzti subalansuotą dialogą.
Tačiau po vidinių svarstymų Tokijas nusprendė atsakyti į iškvietimą, skelbė NHK, remdamasi neįvardytais šaltiniais.
Japonijos ir Rusijos santykiai pablogėjo, kai 2022 m. Ukrainoje prasidėjo plataus masto karas.
Japonija prisijungė prie kitų Didžiojo septyneto (G7) šalių, įvedusių sankcijas Rusijai, ir skyrė lėšų bei neletalinę gynybos pagalbą Kyjivui, kuris, kaip ir Vašingtonas, ginčijamose salose pripažįsta Japonijos suverenitetą.
Japonija netiesiogiai remia Ukrainos oro gynybą, nes eksportuoja šalyje pagamintas „Patriot“ perimančiąsias raketas į Jungtines Valstijas, taip padėdama papildyti JAV atsargas, sumažėjusias dėl karinės pagalbos Kyjivui.
Analitikai sako, kad V. Putino vizitu Kuriluose galbūt buvo siekiama įspėti Japoniją dėl didesnės paramos Ukrainai, galbūt tiesiogiai tiekiant „Patriot“ raketas, ir bendradarbiavimo su NATO.
Nors Japonija pastaraisiais metais sušvelnino gynybos eksporto apribojimus, ji vis dar negali tiesiogiai tiekti letalinės karinės įrangos kuriai nors kariaujančiai šaliai, įskaitant Ukrainą.
Maskva pagrasino Jungtinei Karalystei: „Sumokėsite didelę kainą“
Maskva pirmadienį perspėjo Jungtinę Karalystę (JK), kad ši „sumokės kainą“, pasirodžius pranešimams, jog Ukrainai tiekti britiški dronai buvo panaudoti per smūgius Rusijos gilumoje.
Šis perspėjimas nuskambėjo laikraščiui „Sunday Times“ pranešus, kad Kyjivas panaudojo dviejų britų bendrovių gaminamus dronus kariniams ir pramoniniams taikiniams Rusijos teritorijoje atakuoti.
Daugiau skaitykite čia.
Maskvos srityje – šimtai dronų: pranešama apie gaisrus ir sprogimus
Rusijos „Telegram“ kanalai, remdamiesi gyventojų liudijimais, pranešė, kad antradienio naktį Ukrainos pajėgos surengė didelio masto dronų ataką, nukreiptą prieš Maskvą ir Maskvos sritį, rašo „Kyiv Independent“.
Tuo tarpu Rusijos pareigūnai pareiškė, kad per naktį link Maskvos srities skrido 620 dronai, o atakos metu buvo sužeisti keli žmonės ir apgadinti pastatai.
Rusijos oro gynyba virš sostinės regiono perėmė 180 dronų, taip pat smogta į elektroninės prekybos milžino „Wildberries“ sandėlį, tvirtino Maskvos gubernatorius Andrejus Vorobjovas.
Ukrainos stebėjimo „Telegram“ kanalas „Exilenova Plus“ pranešė, kad Rusijos oro gynybos sistemos, bandydamos numušti dronus, pataikė į gyvenamąjį namą miestelyje, esančiame maždaug 67 kilometrų atstumu nuo Maskvos. Ant pastato stogo buvo matomas gaisras.
Taip pat pranešama, kad gaisras kilo iš aliuminio gamykloje Maskvos srityje. Be to, trečiasis gaisras buvo pastebėtas name Liubercų mieste, kuris ribojasi su Maskvos miesto ribomis.
Vaizdo įrašai, kuriuos pateikė Staraja Kupavna, esančios 23 kilometrus į rytus nuo Maskvos, gyventojai, rodo, kaip, girdint sprogimus, gatvėse kyla panika – gyventojai bėga slėptis.
Pranešimai apie šiuos smūgius pasirodė po vieno iš didžiausių Ukrainos dronų atakų prieš Maskvos sritį rugpjūčio 16 d., kurio metu buvo apgadintas didžiausiam Rusijos internetiniam mažmenininkui „Wildberries“ priklausantis sandėlis Maskvos srityje.
Ukrainos gynybos ministerija patvirtino ataką prieš „Wildberries“ sandėlį, pažymėdama, kad tai yra didžiausias tokio tipo įmonės objektas, užimantis 250 000 kvadratinių metrų plotą.
Dėl Ukrainos dronų technologijų pažangos atakos prieš Maskvą pastaraisiais mėnesiais tapo vis dažnesnės.
Ukraina reguliariai smogia karinei infrastruktūrai giliai Rusijos teritorijoje ir okupuotose teritorijose, siekdama sumažinti Maskvos gebėjimą tęsti karą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Paaiškino, kam Putinui naudingas užsitęsęs karas: jis siekia ne Donbaso
Ukrainos Donbaso regiono užėmimas Rusijai nebus galutinis tikslas, sako 92-osios atskiriosios šturmo brigados „Achilles“ nepilotuojamų aviacijos kompleksų bataliono vadas Jurijus Fedorenko, rašo UNIAN. Anot jo, Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui svarbus pats ilgalaikis karo procesas, kuris jam padeda išsilaikyti valdžioje.
Vado buvo paklausta, kiek realu, kad Rusija iki 2027 m. rudens įtvirtins visišką kontrolę Donbase.
J. Fedorenko atsakė, kad V. Putinui svarbu ne tiek užimti tam tikrą teritoriją, kiek pats ilgalaikio karo procesas.
„Kol yra tiesioginis išorinis priešas – tol jo valdžia yra tvirta. Nes jis sutelkia Rusijos viduje esančius išteklius kovai su išoriniu priešu, kurį jie patys ir sukūrė – su Ukraina. Todėl karo veiksmų trukmė – tai, kas šiuo metu užtikrina diktatoriaus Putino išlikimą valdžioje. O viskas, ką girdite apie Donbasą – tai manipuliacinės informacinės kampanijos“, – komentuoja jis.
Pasak jo, teiginiai, kad rusams užėmus Donbasą karas galėtų baigtis tą pačią dieną, „neatitinka tikrovės“.
„Priešas žengs į priekį lygiai tiek, kiek jam leis jo galimybės“, – pabrėžia jis.
Pagrindinis veiksnys, neleidžiantis Rusijai užimti Donbaso, anot J. Fedorenko, yra Ukrainos tautos nacionalinis pasipriešinimas – fronto linijos laikymas, gynyba, operacijos Rusijos veiksmų vykdymo regionuose, ukrainiečių gebėjimas identifikuoti objektus, kurių sunaikinimas būtų skaudus Rusijai ekonominiu ir kariniu požiūriu.
„Rusijai tai nepavyksta visų pirma dėl ukrainiečių tautos atkaklumo. Dėl kiekvieno ukrainiečio“, – sako jis.
Dar vienas veiksnys – aplink Putiną susidaro savotiškas informacinis burbulas, kuriame jam pranešama apie sėkmingą užduočių įvykdymą, nors iš tikrųjų rusams jų įgyvendinti nepavyko. Dėl to V. Putinas priima sprendimus, neturėdamas patikimos informacijos.
„Kai kuriais atžvilgiais mums tai netgi yra privalumas. Kai priešas nežino, kas iš tikrųjų vyksta, tai tam tikrais aspektais suteikia mums tiek taktinį, tiek operatyvinį pranašumą“, – sako jis.