Skelbiama, kaip Rusija iš Baltarusijos valdo dronus: aptikti 4 svarbūs įrenginiai
Šią ir praėjusią savaitę Baltarusijos teritorijoje buvo aptikti iš karto keturi retransliatoriai, kuriuos Rusija naudoja reaktyviniams bepiločiams orlaiviams valdyti. Apie tai rašo situaciją stebintis „Telegram“ kanalas „eRadar“.
Rusijos ataka Ukrainoje sukėlė reakciją Lenkijoje: į dangų pakelti naikintuvai
Lenkija vėl pakėlė naikintuvus. Kaip pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operacinė vadovybė, tai susiję su naujais Rusijos smūgiais taikiniams Ukrainoje. Dėl karinės aviacijos veiksmų Liublino ir Žešuvo oro uostai vėl laikinai sustabdė skrydžių operacijas.
Zelenskis padėkojo Suomijos prezidentui už dar vieną karinės paramos paketą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aptarė diplomatinę padėtį su Suomijos prezidentu Aleksandru Stubbu ir padėkojo jam už Suomijos parengtą paramos paketą.
Apie tai Ukrainos prezidentas parašė „Facebook“ tinkle, praneša „Ukrinform“.
„Mes labai išsamiai pasikeitėme nuomonėmis dėl svarbiausių klausimų, šiuo metu esančių Europos darbotvarkėje, taip pat dėl diplomatinės padėties ir visų perspektyvų – su JAV komanda, galimybių Europoje ir mūsų dvišalių santykių perspektyvų“, – sakė V. Zelenskis.
Abu lyderiai taip pat aptarė Suomijos parengtą paramos paketą. „Tai labai stiprus paketas“, – teigė Ukrainos prezidentas.
Jis atskirai padėkojo A. Stubui už paramą, bendras pastangas ir už jo „nuoseklią teisingą poziciją“.
Kaip pranešta, Suomija suteikė Ukrainai jau 34-ąjį karinės pagalbos paketą, kurio bendra vertė siekia maždaug 290 mln. eurų.
Zelenskis paskelbė apie dar vieną sėkmingą reaktyvinius „Shahedus“ perimančių dronų bandymą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė apie dar vieną sėkmingą perimančiojo drono, skirto kovai su reaktyviniais bepiločiais orlaiviais „Shahed“, bandymą.
Apie tai valstybės vadovas paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“.
„Ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Mychailo Drapatyj pateikė ataskaitą. Svarbu tai, kad turime dar vieną teigiamą perimančiųjų dronų, skirtų kovoti su reaktyviniais „Shahedais“, bandymų rezultatą – taikinys buvo sėkmingai numuštas. Dėkoju visiems kūrėjams ir mūsų kariams. Sieksime naujų rezultatų“, – sakė V. Zelenskis.
Prezidentas pažymėjo, kad Ukraina pamažu randa atsakymus į Rusijos keliamas grėsmes ir kuria savo priemones, skirtas daryti spaudimą priešui.
„Ruošiame naujas aktyvias ir ilgojo nuotolio operacijas“, – paskelbė šalies vadovas.
Jis taip pat padėkojo visiems fronte užduotis vykdantiems daliniams ir pažymėjo, kad Donecko srityje „atsirado mums reikalingas postūmis“.
„Kupjansko kryptimi ruošiame pastiprinimą. Oleksandrivkos kryptimi naikiname okupantų pozicijas. 82-oji ir 95-oji atskirosios oro desanto šturmo brigados nusipelno mūsų ypatingos padėkos už pastarųjų dienų rezultatus“, – teigė prezidentas.
Kaip pranešta, rugsėjo 15 d. V. Zelenskis paskelbė apie sėkmingą perimančiojo drono bandymą neutralizuojant Rusijos reaktyvinius bepiločius orlaivius, tačiau pažymėjo, kad kai kuriuos jo valdymo aspektus dar reikia tobulinti.
Anksčiau prezidentas sakė, kad šiuo metu sprendimus reaktyviniams dronams numušti kuria 67 Ukrainos įmonės. Jo teigimu, tris–penkios įmonės jau pademonstravo rezultatus.
Zelenskis įvardijo 2 pagrindines Rusijos rėmėjas: viena siunčia karius, kita – technologijas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad į Rusiją galėjo būti išsiųsta net 50 tūkst. Šiaurės Korėjos karių, o kalbėdamas apie Kiniją įvardijo „apmaudą ir problemą“.
Ankara siūlo Maskvai ir Kyjivui susitarimą dėl atakų prieš laivus Juodojoje jūroje nutraukimo
Turkija išsiuntė Rusijai ir Ukrainai pasiūlymą, kuriuo siekiama nutraukti išpuolius prieš civilinius laivus Juodojoje jūroje, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė vienas Turkijos diplomatas.
Šio žingsnio imtasi po to, kai Juodojoje jūroje smarkiai padaugėjo išpuolių, per kuriuos nuo birželio pabaigos nukentėjo mažiausiai 25 Turkijos įmonėms priklausantys laivai, rodo pramonės duomenys.
„Pasidalijome su rusais ir ukrainiečiais memorandumo tekstu, projektu, kad rastume sprendimą dėl šių smūgių Juodojoje jūroje“, – sakė diplomatas.
Jo teigimu, pasiūlymą parengti įkvėpė grūdų koridoriaus mechanizmas – 2022 m. Turkijai ir JT tarpininkaujant sudarytas susitarimas užtikrinti saugų Ukrainos grūdų eksportą per Juodąją jūrą be užpuolimo rizikos.
Nors Rusija po metų iš šio susitarimo pasitraukė, Ukraina sukūrė alternatyvų maršrutą, besidriekiantį palei Rumunijos ir Bulgarijos pakrantes.
„Tame mechanizme yra galbūt keturių ar penkių mylių tarpas, kur Ukrainos laivas turi palikti nacionalinius teritorinius vandenis ir plaukti tarptautiniuose vandenyse, o tai yra rizikinga dalis. Tai dar vienas dalykas, įkvėpęs mus parengti šį pasiūlymą“, – paaiškino diplomatas.
Operacija „Vivaldi“: ukrainiečių vadas įvardijo pagrindinius tikslus
Trečiojo armijos korpuso vadas brigados generolas Andrijus Bileckis pareiškė, kad pagrindinis operacijos „Vivaldi“ tikslas Donecko srities šiaurėje – perkelti Ukrainos pajėgas į palankias gynybines pozicijas, praneša „Ukrinform“.
Kalbėdamas per televiziją A. Bileckis pažymėjo, kad pagrindinė strateginė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų užduotis išlieka Donecko ir Luhansko krypčių bei pačių Donecko ir Luhansko sričių gynyba.
Jo teigimu, Ukrainos pajėgos nesiekia užimti kuo daugiau teritorijos.
„Mes ten nekovojame dėl dešimčių, šimtų, o kartais ir tūkstančių kvadratinių kilometrų. Kovojame, pirmiausia, dėl palankių gynybinių pozicijų“, – nurodė korpuso vadas.
A. Bileckis pridūrė, kad operacija „Vivaldi“ yra skirta būtent tam, kad Ukrainos pajėgos būtų perkeltos į tokias pozicijas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rugsėjo 15 d. A. Bileckis patvirtino pranešimus apie Ukrainos puolimą šiaurinėje Donecko srities dalyje. Iki šiol gynybos pajėgos išvalė 75 kvadratinius kilometrus ir išlaisvino 10 kvadratinių kilometrų teritoriją.
Ukraina 2027 m. planuoja rekordines išlaidas gynybai
Ukrainos vyriausybė kitais metais gynybai planuoja išleisti rekordinę dalį – du trečdalius – savo biudžeto, karo su Rusija išlaidoms didėjant, rodo vyriausybės dokumentai.
Jau puspenktų metų Rusijos tęsiamas puolimas skaudžiai paveikė Ukrainos ekonomiką: padaryta žala vertinama milijardais dolerių, šalies finansuose žioji didžiulė skylė.
Iš pradžių karo niokojama šalis gynybos išlaidas dengė iš savo pajamų, tačiau vėliau vis labiau ėmė kliautis užsienio parama.
Vyriausybė pranešė, kad kitais metais sieks gauti papildomą 53 mlrd. JAV dolerių užsienio paramą, įskaitant lėšas iš Tarptautinio Valiutos Fondo ir Pasaulio banko.
„2027 m. biudžeto projektas buvo rengiamas tęsiantis Rusijos agresijai, kai saugumo ir gynybos poreikiai išliko itin svarbūs“, – antradienį paskelbtame pranešime spaudai teigė Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka.
„Tai neabejotinai yra svarbiausias vyriausybės prioritetas. Visi įmanomi šalies vidaus ištekliai telkiami siekiant užtikrinti, kad Ukraina galėtų veiksmingai priešintis agresorei“, – pridūrė jis.
Remiantis pranešimu, 2027 m. Ukraina gynybai ir saugumui planuoja skirti rekordinę 4,9 trln. grivinų (109 mlrd. JAV dolerių) sumą – maždaug 44 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Tai didžiausias rodiklis nuo pat Rusijos invazijos pradžios 2022 metais.
Apie trečdalį šios sumos ketinama skirti karių atlyginimams, o likusią dalį – daugiausia ginkluotei ir įrangai įsigyti.
Palyginimui, Rusija 2027 m. gynybai planuoja išleisti maždaug 13,6 trln. rublių (161 mlrd. JAV dolerių) – maždaug 30 proc. savo biudžeto.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį įspėjo, kad parlamentui teks imtis nemalonių ir nepopuliarių priemonių užsienio finansavimui pritraukti, pavyzdžiui, apmokestinti siuntinius iš užsienio. „Šiuo metu be šių priemonių neįmanoma užtikrinti visapusiškų gynybos poreikių ir Ukrainos atsparumo“, – sakė jis.
Nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m. Ukraina iš užsienio partnerių gavo apie 200 mlrd. JAV dolerių finansavimą bei milijardų dolerių vertės karinės paramos.
Ukraina sveikina Latvijos žingsnius riboti Rusijos grūdų tranzitą
Ukraina palankiai įvertino Latvijos pasirengimą imtis priemonių rusiškų grūdų tranzitui apriboti ir sustiprinti kontrolę, kad per jos uostus nebūtų vežami iš Ukrainos pavogti grūdai, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychyjus.
Pasak jo, Rusija sudarinėja sutartis dėl grūdų gabenimo dideliais kiekiais per Latviją ir jos uostus.
„Atidžiai tai stebime, koordinuodami veiksmus su Latvija, veikiame iniciatyviai ir matome, kad Latvijos vyriausybė imasi priemonių“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.
Latvija leido Ukrainai suprasti, kad ketina didinti tranzito tarifus. Diskutuojama ir apie platesnius draudimus, taip pat labai atidžiai stebimi bandymai vežti iš ukrainiečių pavogtus grūdus, prisidengiant rusiškais grūdais.
„Mes sveikiname šiuos Latvijos vyriausybės veiksmus ir labai tikimės greito jų įgyvendinimo, kad Rusija negalėtų pasinaudoti tuo, kas iš esmės yra langas draugiškoje Baltijos šalies teritorijoje jos produktams gabenti. Iš to gautas pajamas Rusija naudoja ukrainiečiams terorizuoti ir tęsti agresiją prieš Ukrainą“, – pabrėžė H. Tychyjus.
Ukraina ir Rusija Baltarusijoje apsikeitė žuvusiųjų kūnais
Valstybinė žiniasklaida pranešė apie naujausią Rusijos ir Ukrainos apsikeitimą karių palaikais Baltarusijoje. Jis įvyko Novaja Gutos kontrolės punkte Gomelio srityje (Novyje Jarylovyčių iš Ukrainos pusės), pranešė „Pozirk“.
Pranešta, kad Rusija perdavė Ukrainai 252 kūnus, o Ukraina – 23. Ukrainos Koordinavimo štabas dėl elgesio su karo belaisviais patvirtino, kad gauti 252 kūnai.
Ankstesnis apsikeitimas įvyko rugpjūčio 13 d., kai Ukrainai buvo perduotas 261 kūnas, o Rusijai – 24.
Šiais metais dauguma žinomų Rusijos ir Ukrainos apsikeitimų palaikais vyko per Baltarusijos teritoriją. Viešai patvirtinti atvejai – balandžio 9 d., gegužės 15 d., birželio 18 d., liepos 16 d. ir rugpjūčio 13 d. – įvyko Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje. Apsikeitimo kūnais sausio 29 d. ir vasario 26 d. vietos nebuvo atskleistos.
Šiais metais per Baltarusiją jau įvyko dešimt Rusijos ir Ukrainos karo belaisvių mainų, pastarąjį kartą – rugpjūčio 24 dieną.
Per interviu „Laisvės radijui“ paklaustas apie Kyjivo ryšius su Minsku, Ukrainos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius specialiems pavedimams Jaroslavas Čornohoras, atsakingas už santykius su Baltarusijos demokratinėmis jėgomis, atsakė: „Regime nuolatinius Ukrainos ir Rusijos mainus karo belaisviais per Baltarusiją, bet nebendraujant su Aliaksandro Lukašenkos režimu tai būtų neįmanoma. Todėl galime manyti ir matome (...) kad toks bendravimas vyksta“.
2022 m. vasario 24 d. Rusija pradėjo plataus masto karą su Ukraina. A. Lukašenkos režimas leido Rusijos armijai iš Baltarusijos pulti kaimynę 2022 m. žiemą ir pavasarį, o vėliau daugelį mėnesių iš Baltarusijos buvo apšaudomi Ukrainos miestai. Šalyje taip pat buvo gydomi Rusijos kariškiai. Tyrėjų teigimu, daugelis Baltarusijos įmonių dabar aktyviai užsiima gamyba Rusijos karo pramonei.
Peskovas apkaltino JAV apsunkinus pastangas pasiekti taiką Ukrainoje
Naujos Jungtinių Valstijų sankcijos Rusijai apsunkins pastangas tarpininkauti siekiant taikos su Ukraina, ketvirtadienį pareiškė Kremlius.
Toks pareiškimas pasirodė kitą dieną po to, kai JAV Kongresas pritarė griežtam sankcijų paketui, kuriuo siekiama daryti spaudimą Maskvai dėl jos penktus metus besitęsiančio plataus masto karo.
„Žinoma, bet kokių papildomų JAV sankcijų įvedimas tikrai apsunkins taikaus sprendimo paieškas ir pastangas jį pasiekti Ukrainoje“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Teisės aktas, kuris dabar keliaus ant prezidento Donaldo Trumpo stalo, yra nukreiptas prieš Rusijos energetikos ir gynybos sektorius, prezidentą Vladimirą Putiną ir kitus aukšto rango pareigūnus, taip pat prieš Maskvos vadinamąjį šešėlinį tanklaivių laivyną, naudojamą Vakarų sankcijoms apeiti.
Jis taip pat suteikia D. Trumpui įgaliojimus įvesti iki 100 proc. siekiančius muitus pagrindiniams Rusijos naftos ir dujų pirkėjams, tarp kurių gali būti Kinija ir Indija, siekiant sumažinti pajamas, kuriomis finansuojamas Maskvos karas.
Oro pavojus Lenkijoje: dalis oro uostų sustabdė skrydžius
Dalyje Lenkijos ketvirtadienį paskelbtas oro pavojus. Pranešimai išsiųsti Pakarpatės ir Liublino vaivadijų gyventojams.
Sankcijos Rusijai: Ukrainos pareigūnas paaiškino, ko jo šalis tikisi iš priimto Grahamo įstatymo
Lindsey Grahamo įstatymo projektas dėl sankcijų, kurį priėmė JAV Atstovų Rūmai, galėtų sumažinti Rusijos pajamas iš energijos išteklių eksporto ir apriboti jos galimybes finansuoti karą, naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Ukrainos prezidento atstovas sankcijų politikos klausimais Vladislavas Vlasiukas.
„Palankiai vertinu tai, kad mūsų partneriai priėmė šias „griežtas“ sankcijas. Įstatymo projektą palaikė 262 JAV Atstovų Rūmų nariai“, – pažymėjo jis.
Atstovas padėkojo visiems, kurie prisidėjo prie šio įstatymo projekto priėmimo. Pasak jo, šis sprendimas turėtų tapti svarbia visapusiško spaudimo Rusijai, kuris jau apima Ukrainos smūgius į naftos infrastruktūrą ir tarptautines sankcijas, dalimi.
„Rusija ir toliau gauna dideles pajamas iš naftos pardavimų, ypač iš šalių, kurios toliau perka jos energijos išteklius. Būtent šios pajamos leidžia Kremliui finansuoti raketų ir dronų gamybą, įsigyti užsienietiškus komponentus ir kompensuoti nuostolius mūšio lauke. Ukrainos smūgiai jau kelia problemas Rusijos naftos perdirbimo procesams. Dabar svarbu, kad Jungtinės Valstijos padidintų spaudimą išoriniams kanalams, per kuriuos Rusija toliau gauna lėšas“, – pažymėjo V. Vlasiukas.
Prezidento patarėjas pabrėžė, kad įstatymo projekte numatyti muitai šalims, perkančioms rusiškus energijos išteklius, galėtų tapti veiksminga priemone mažinant šias pajamas ir didinant bendradarbiavimo su Rusija kainą.
Anot jo, svarbu, kad sankcijos apimtų ir Iraną, nes Maskva ir Teheranas jau seniai bendradarbiauja kariniame-pramoniniame sektoriuje, keisdamiesi technologijomis ir naudodamiesi bendrais tiekimo kanalais.
„Iranietiški dronai ir komponentai Rusijos ginklams tapo karo prieš Ukrainą dalimi. Todėl spaudimas abiem šalims turėtų apriboti jų galimybes palaikyti ginklų gamybą ir plėtoti karinį bendradarbiavimą“, – teigė V. Vlasiukas.
Ukrainos pusė tikisi, kad rusiškų energijos išteklių eksportas dėl sankcijų taps brangesnis, sudėtingesnis ir mažiau pelningas. Atstovas kartu pažymėjo, kad tai nereiškia staigios karo pabaigos, „tačiau tai reiškia laipsnišką Rusijos galimybių palaikyti dabartinį intensyvumą mūšio lauke mažėjimą“.
„Sankcijos neturėtų veikti kaip simbolinė bausmė, o kaip priemonė, kuri tiesiogiai paveikia Rusijos galimybes kariauti. Būtent tokio praktinio rezultato tikimės iš priimto įstatymo projekto“, – tvirtino V. Vlasiukas.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Atstovų Rūmai trečiadienį priėmė įstatymo projektą, numatantį įvesti sankcijas Rusijai ir Iranui, ir išsiuntė atitinkamą dokumentą prezidentui Donaldui Trumpui, kad šis jį pasirašytų.
Ukraina: per rusų smūgį su Tanzanijos vėliava plaukiojusiam laivui Juodojoje jūroje žuvo jo kapitonas
Per Rusijos drono smūgį su Tanzanijos vėliava plaukiojusiam ir į Ukrainos uostą vykusiam laivui žuvo vienas įgulos narys, dar trys buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė Ukrainos infrastruktūros ministerija.
Skelbiama, kad žuvęs įgulos narys buvo laivo kapitonas.
Šis incidentas žymi reikšmingą tebesitęsiančio Rusijos ir Ukrainos konflikto jūroje, ypač Juodosios jūros regione, eskalaciją ir išaugusią grėsmę komercinei laivybai regione.
„Agetstvo“: Rusija ėmė taikytis į su Zelenskiu susijusius objektus
Rusija pradėjo taikyti dronus į su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu susijusius taikinius, skelbia „Agetstvo“. Leidinys skaičiuoja, kad per savaitę Rusijos dronai keletą kartų buvo nukreipti į objektus, susijusius su V. Zelenskiu.
Per Rusijos atakas Kyjive sužeista 18 žmonių
Kyjivo meras ketvirtadienį pranešė, kad praėjusią naktį Rusijai raketomis ir dronais atakuojant Ukrainą, sostinėje buvo sužeista 18 žmonių.
Tai naujausi smūgiai iš suintensyvėjusių Rusijos atakų serijos.
Ukrainos sostinėje Rusijos atakų daugėja tiek dieną, tiek naktį, o oro gynybos sistemoms sunkiai sekasi jas atremti dėl šaudmenų trūkumo.
Praėjusią naktį Kyjive pasigirdo keliolika stiprių sprogimų, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai. Prieš tai Ukrainos sostinės pareigūnai įspėjo dėl raketų grėsmės.
„Kyjive jau yra 18 sužeistųjų. Priešas toliau atakuoja sostinę“, – ryte sakė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko. Anksčiau skelbta apie mažiausiai 16 sužeistųjų.
Ukraina ne kartą prašė daugiau paramos, kad galėtų atremti jau penktus metus tęsiamą Rusijos invaziją.
JAV įstatymų leidėjai trečiadienį patvirtino naujas plačios apimties sankcijas, nukreiptas prieš Rusijos energetikos ir gynybos sektorius, prezidentą Vladimirą Putiną ir kitus aukšto rango pareigūnus, taip pat prieš Maskvos vadinamąjį šešėlinį tanklaivių laivyną, naudojamą Vakarų sankcijoms apeiti.
Pasak Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio, simboliška, kad JAV Atstovų Rūmai priėmė šį teisės aktą Rusijos atakų naktį.
„Ir vėl taikytasi į civilinę infrastruktūrą, pranešama apie žalą aštuoniuose regionuose“, – sakė jis.
Per smūgius pietiniame Odesos regione buvo sužeisti septyni žmonės, o Zaporižios srityje – trys.
Pastaraisiais mėnesiais Rusija suintensyvino Ukrainos miestų bombardavimą, o Jungtinės Tautos praneša, kad civilių aukų skaičius 2026 metais išaugo iki aukščiausio lygio nuo pirmųjų karo mėnesių.
Naktinė operacija – ukrainiečiai smogė 6 rusų orlaiviams: Zelenskis viešina vaizdus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbia apie ukrainiečių smūgių rezultatus.
Anot V. Zelenskio, praėjusią naktį Ukrainos saugumo tarnyba, bepiločių sistemos ir žvalgyba surengė operaciją.
„Buvo smogta Jaroslavlio naftos perdirbimo gamyklai. Saugumo tarnyba taip pat tiksliai atliko operaciją prieš karinį aerodromą Rostove – patvirtinta, kad buvo sunaikintas lėktuvas „An-12“, du lėktuvai „An-26“ ir dar trys sraigtasparniai. Gerų rezultatų pasiekta ir Juodojoje jūroje. Kasdien atsakome į agresiją. Rusija turi pasirinkti taiką“, – praneša V. Zelenskis.
„Dėkoju mūsų kariams, kurie kasdien leidžia Rusijai pajusti karo pasekmes“, – rašoma jo pranešime.
Trumpas karą Ukrainoje įvardijo sunkiausiu užbaigti: „Jie vienas kito nekenčia“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad ne karas Irane, o Rusijos karas prieš Ukrainą sukėlė dyzelino kainų šuolį JAV, rašo „The Guardian“.
Jis pakartojo ir savo išfantazuotą teiginį, kad jis užbaigė aštuonis karus.
„Mes labai stengiamės, kad būtų išspręstas Rusijos ir Ukrainos konfliktas“, – pareiškė jis.
„Sunkiausias yra Rusijos ir Ukrainos konfliktas. Jie vienas kito nekenčia. Abu lyderiai vienas kito labai nekenčia“, – tęsė D. Trumpas.
„Žinote, neapykanta yra labai įdomus dalykas. Karas yra labai įdomus, bet gaila“, – tęsė D. Trumpas.
„Ir būtent tai yra tikroji priežastis – būtent karas kelia dyzelino kainas“, – pridūrė jis.
Rusai smogė Ukrainai: tarp sužeistųjų – vaikai
Rusija ketvirtadienį atakavo Kyjivą, apgadintas biuras, namai, skelbia „Ukrainska Pravda“. Sužeista mažiausiai 16 žmonių, tarp jų – du vaikai: 10-metė mergaitė ir 12-metis berniukas. Dauguma nukentėjusiųjų yra apgadinto 16-aukščio namo gyventojai.
Nuolaužos krito ir ant sandėlių, netoli degalinės, pataikyta į negyvenamąjį namą.
Kiek anksčiau pranešta, kad rusams atakavus Kyjivą nugriaudėjo bent 10 galingų sprogimų.
Rusijos dronas smogė į daugiaaukštį gyvenamąjį namą Odesoje, sužeisti mažiausiai trys žmonės, tarp jų – trejų metų vaikas, „Telegram“ kanale pranešė Odesos miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
Ukrainos oro gynyba per Rusijos naktinę ataką numušė septynias raketas „Banderol“ ir 124 dronus
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo septynias raketas „Banderol“ ir 124 dronus, kuriais Rusijos pajėgos puolė šalį nuo rugsėjo 16 d. vakaro, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Nuo trečiadienio, rugsėjo 16 d., 18 val. Rusijos pajėgos puolė Ukrainą priešlaivinėmis raketomis „Oniks“, paleistomis iš Kursko srities, balistinėmis raketomis „Iskander-M“/S-400/KN-23, paleistomis iš Briansko ir Voronežo sričių, keturiomis iš jūros paleidžiamomis sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“, paleistomis iš Kaspijos jūros, 10 raketų „Banderol“/„Dan-T“, paleistų iš oro erdvės virš Azovo jūros, ir 157 „Shahed“ tipo puolamaisiais dronais (daugiau nei pusė jų – reaktyviniai) bei „Parodija“ imitaciniais bepiločiais, paleistais iš Oriolo ir Milerovo Rusijoje, laikinai okupuoto Donecko ir Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme krypčių.
Pagrindiniai atakos taikiniai buvo Kyjivo, Zaporižios ir Odesos sritys.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės karybos ir nepilotuojamų sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki ketvirtadienio, rugsėjo 17 d., 8 val. oro gynybos pajėgos numušė arba nuslopino 131 taikinį: septynias raketas „Banderol“/„Dan-T“ ir 124 dronus.
36-ose vietose fiksuoti raketų ir puolamųjų dronų smūgiai, o penkiose vietose krito numuštų taikinių nuolaužos. Ataka tęsiasi, nes Ukrainos oro erdvėje vis dar yra keli rusų dronai.
Volodymyras Zelenskis: Ukraina rengia susitikimus JAV
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukraina ruošiasi susitikimams Jungtinėse Valstijose su savo partneriais.
Trečiadienio vakaro kreipimesi jis nurodė, kad per susitikimus JAV bus aptariamos derybos ir klausimai, susiję su energetika, ginklais bei apsirūpinimo maistu saugumu.
„Mes rengiame susitikimus JAV su savo partneriais. Tai susiję su derybomis – taikos priartinimu – ir kai kuriais kitais svarbiais klausimais, įskaitant energetiką, apsirūpinimo maistu saugumą bei ginklus. Bus naujų paramos paketų Ukrainai, ypač oro gynybos srityje“, – sakė prezidentas kreipimesi, kuris buvo paskelbtas jo oficialioje svetainėje.
Rusija per vieną dieną kare prieš Ukrainą neteko beveik 2 tūkst. karių
Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. pasiekė apie 1 513 490 karių, įskaitant 1 960 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusijos pajėgos taip pat neteko 12 346 tankų (+1), 25 345 šarvuotųjų kovos mašinų (+6), 49 863 artilerijos sistemų (+43), 2 139 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+7), 1 645 oro gynybos sistemų (+3), 442 lėktuvų, 356 sraigtasparnių, 2 644 antžeminių robotizuotų sistemų (+14), 520 508 dronų (+1 439), 5 111 sparnuotųjų raketų, 35 laivų, 2 povandeninių laivų, 150 018 automobilių ir degalų cisternų (+461) bei 4 697 specialiosios technikos vienetų (+5).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Ruošiamasi Zelenskio ir Trumpo susitikimui
Ukrainos ir JAV komandos dirba siekdamos suorganizuoti prezidentų Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo susitikimą Niujorke bei užtikrinti, kad jis būtų kuo turiningesnis, trečiadienį pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychyjus.
„Komandos iš tiesų dirba ties Ukrainos ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentų susitikimo galimybe bei jo turiniu, kad jis būtų kuo prasmingesnis. Tai viskas, ką šiuo metu galiu pasakyti“, – teigė H. Tychyjus.
Jis pridūrė, kad prezidento V. Zelenskio vizitas Niujorke turėtų apimti ir Ukrainos bei JAV bendradarbiavimo aspektus.
„Turiu omenyje ne tik prezidentų susitikimą, bet ir kitus: su Kongreso nariais, verslo atstovais bei ukrainiečių bendruomene Jungtinėse Valstijose. Tad darbotvarkė yra kur kas platesnė“, – patikslino Užsienio reikalų ministerijos atstovas.
Ukrainos prezidentas taip pat surengs „dešimtis labai svarbių ir labai įdomių“ dvišalių susitikimų, sakė H. Tychyjus.
Anksčiau V. Zelenskis pareiškė, kad tikisi kitą savaitę Niujorke susitikti su JAV prezidentu D. Trumpu bei aptarti paliaubas jūroje ir energetikos sektoriuje.
Vokietijoje nusileido rusų lėktuvas: ką jis čia veikė?
Rusijos dronas smogė į daugiaaukštį Odesoje: sužeisti trys žmonės, tarp jų – vaikas
Rusijos dronas smogė į daugiaaukštį gyvenamąjį namą Odesoje, sužeisti mažiausiai trys žmonės, tarp jų – trejų metų vaikas, „Telegram“ kanale pranešė Odesos miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
„Priešai puola Odesą. Apgadintas daugiaaukštis pastatas“, – parašė S. Lysakas.
Vėliau jis pateikė atnaujintą informaciją.
„Šiuo metu žinoma, kad per priešo ataką Odesoje nukentėjo trys žmonės. Tarp jų – trejų metų vaikas“, – sakoma pranešime. Visiems nukentėjusiesiems teikiama būtinoji medicinos pagalba. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo ir miesto tarnybos. Gyventojams padėti įsteigtas skubios pagalbos koordinavimo centras.
Per Rusijos raketų smūgį Kyjive nukentėjo dvylika žmonių, įskaitant du vaikus, devyni žmonės paguldyti į ligoninę.
Atakuotas Kyjivas: nugriaudėjo bent 10 galingų sprogimų
Kyjive praėjusią naktį nugriaudėjo daugiau kaip 10 galingų sprogimų, Ukrainos sostinės pareigūnams įspėjus apie raketų grėsmę, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.
Pastaraisiais mėnesiais tiek Rusija, tiek Ukraina dažniau naudoja tolimojo nuotolio raketas smūgiams į viena kitos teritoriją.
„Kyjive paskelbtas oro pavojus dėl raketų smūgių grėsmės. Raginame gyventojus eiti į artimiausias slėptuves“, – tinkle „Telegram“ rašė Kyjivo miesto karinė administracija.
Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad miesto Dnipro rajone buvo apgadintas gyvenamasis ir biurų pastatas.
Pasak ukrainiečių pareigūnų, Kyjive buvo sužeista mažiausiai 12 žmonių, įskaitant du vaikus.
Pareigūnai taip pat pranešė apie išpuolį pietiniame Odesos uostamiestyje, kur buvo apgadintas 19 aukštų daugiabutis ir sunaikinti keli jo aukštai, tinkle „Telegram“ paskelbė Odesos miesto karinė administracija.
Žinia iš JAV: Kongresas priėmė didelį sankcijų Rusijai paketą
JAV įstatymų leidėjai trečiadienį patvirtino didelės apimties naujas sankcijas, skirtas paspausti Rusiją dėl jos karo prieš Ukrainą.
Po kelis mėnesius trukusio atidėliojimo šis teisės aktas buvo išsiųstas prezidentui Donaldui Trumpui pasirašyti.
Respublikonų kontroliuojami Atstovų Rūmai priėmė paketą 262 balsais „už“ ir 159 balsais „prieš“, taip uždegdami galutinę Kongreso žalią šviesą svarbiausiam JAV įstatymų leidžiamosios valdžios bandymui paspausti Maskvą nuo D. Trumpo sugrįžimo į valdžią antrai kadencijai.
D. Trumpas pareiškė, kad pasirašys šią priemonę, kuriai praėjusį mėnesį 86 balsais „už“ ir 11 balsų „prieš“ pritarė Senatas.
Teisės aktas yra nukreiptas prieš Rusijos energetikos ir gynybos sektorius, prezidentą Vladimirą Putiną ir kitus aukšto rango pareigūnus, taip pat prieš Maskvos vadinamąjį šešėlinį tanklaivių laivyną, naudojamą Vakarų sankcijoms apeiti.
Jis taip pat suteikia D. Trumpui įgaliojimus įvesti iki 100 proc. siekiančius muitus pagrindiniams Rusijos naftos ir dujų pirkėjams, tarp kurių gali būti Kinija ir Indija, siekiant sumažinti pajamas, kuriomis finansuojamas Maskvos karas.
Tačiau šie platūs įgaliojimai dėl muitų sukėlė neįprastą skilimą tarp demokratų, kurie didžiąja dalimi palaiko Ukrainą, bet priešinasi tam, kad D. Trumpui būtų suteikti didesni įgaliojimai prekybos srityje.
Įtakingiausias Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto demokratas Gregory Meeksas (Gregoris Miksas) sakė, kad įstatymo projektas „turi didelių trūkumų“.
„Baltųjų rūmų teisininkai parengė dabartinį tekstą siekdami maksimaliai padidinti prezidento Trumpo įgaliojimus įvesti naujus importo mokesčius amerikiečiams ir sumažinti bet kokią prievolę realiai įvesti naujas sankcijas Rusijai ar jos rėmėjams“, – sakė jis.
G. Meeksas teigė, kad palaikytų šį teisės aktą, jei būtų pašalintos nuostatos dėl antrinių muitų, tačiau respublikonai atmetė pataisas, kuriomis siekta jas susiaurinti.
Griausminga naktis Rusijoje: po atakų kilo didžiuliai gaisrai
Rusijoje naktis iš trečiadienio į ketvirtadienį buvo itin nerami. Kaip skelbia „Kanal 24“, fiksuotos atakos Rostove prie Dono ir Jaroslavlyje. Pranešama apie didelio masto gaisrus.
Didžiulis gaisras kilo Rostovo karinio aerodromo teritorijoje. Vietiniai gyventojai masiškai skelbė vaizdo įrašus su liepsnomis, regione oficialiai buvo paskelbtas oro pavojaus režimas. „Astra“ skelbia, kad plintantys vaizdai yra iš karinio aerodromo Rostove prie Dono.
Anot kanalo, vienas iš gaisro židinių yra lėktuvų stovėjimo aikštelės rajone, ten galėjo stovėti kariniai lėktuvai ir sraigtasparniai.
Skelbiama, kad šis objektas atlieka strateginį vaidmenį rusų pajėgoms, yra naudojamas rusų kariuomenės aprūpinimui.
Jaroslavlyje naktis taip pat buvo nerami. Srities gubernatorius Michailas Jevrajevas skelbė skubius pranešimus apie dronų pavojų.
„Exilenova+“ pažymi, kad atakos taikiniu galėjo tapti Jaroslavlio naftos perdirbimo gamykla. Skelbiama, kad Ukrainos pajėgos sėkmingai smogė šiam objektui, pramoninėje zonoje kilo didžiulis gaisras.
Ši gamykla yra svarbi naftos perdirbimo įmonė Rusijoje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Putkinas okupantas svetimu valstybiu ir zudykas ir nuodytojas ir bjauriausias zmogenas Pasaulyje. Sukele Kara ir pats nukencia daugiausiai ir baigiasi ju naftos telkiniai , tuoj prasys Zelenskio Benzo!! Cha Cha chi cgi
Po Ukrainos smūgių – vis didesnė benzino krizė Rusijoje: degalų nebėra beveik kas antroje degalinėje
Iki rugsėjo vidurio Rusijoje benzino trūkumas dar labiau paaštrėjo – degalų nėra beveik kas antroje degalinėje, rašo „Novaja Gazeta Europa“.
AI-92 benzino nėra 45 proc. degalinių, o brangesnio AI-95 – 53 proc. Palyginimui, rugpjūčio pabaigoje šie rodikliai siekė atitinkamai 33 ir 38 proc.
Tuo pat metu daugėja degalinių, kuriose susidaro eilės ir taikomi degalų pardavimo ribojimai. Per pastarąją savaitę degalinių, kuriose galioja limitai, dalis pasiekė 11–12 proc., palyginti su vidutiniškai 3,2 proc. rugpjūtį. Eilės fiksuojamos 20–27 proc. degalinių.
Didžiausias degalų trūkumas jaučiamas Sankt Peterburge ir Leningrado srityje. Ten vairuotojai praneša apie ilgiau nei dvi valandas trunkančias eiles.
Leningrado srityje, kur po Ukrainos atakos sustojo didžiausia šiaurės vakarų Rusijoje naftos perdirbimo gamykla „Kinef“, iki spalio 1 dienos uždrausta vienam automobiliui parduoti daugiau kaip 30 litrų degalų.
Valdžia taip pat pranešė, kad regione užsidarė apie 20 proc. privačių ir mažųjų degalinių.
Be to, pastarąją savaitę didelis benzino trūkumas fiksuotas Novorosijske, Krasnodare, Irkutske, Permėje, Surgute, Rostovo ir Archangelsko srityse, taip pat Jamalo Nencų ir Chantų Mansų autonominėse apygardose.