Zelenskis prabilo apie galimybę Ukrainoje surengti rinkimus internetu
Ukrainos vyriausybė gali svarstyti galimybę rinkimus surengti internetu, tačiau karo metu tai padaryti labai sudėtinga, interviu Vokietijos televizijai ZDF teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
V. Zelenskis pažymi, kad surengus rinkimus didelė dalis Ukrainos piliečių neturėtų galimybės balsuoti.
„Reuters“: Ukrainos ir JAV sutartis dėl „Starshield“ baigia galioti 2027 m.
Ukrainos ir JAV vyriausybės sutartis dėl prieigos prie palydovinio ryšio tinklo „Starshield“ baigs galioti jau kitais metais. Apie tai naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė laikinasis Ukrainos ambasados Vašingtone reikalų patikėtinis Denysas Senykas.
Melania Trump rašo laiškus ir Zelenskiui, ir Putinui
JAV pirmoji ponia Melania Trump parašė asmeninius laiškus Rusijos vadovui Vladimirui Putinui ir Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, ragindama juos siekti ilgalaikės taikos, pranešė Baltieji rūmai.
ES Ukrainai perdavė 4,36 mlrd. eurų: Zelenskis įvardijo, kam bus panaudoti pinigai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Europos Sąjungai (ES) už skirtus 4,36 mlrd. eurų. Pasak jo, šios lėšos bus panaudotos energetikos sektoriui stiprinti, oro gynybai, bepiločiams orlaiviams ir elektroninės kovos priemonėms įsigyti.
Melania Trump ragina paskelbti ilgesnes paliaubas Ukrainoje
JAV pirmoji ponia Melania Trump (Melanija Tramp), ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose priėmusi pareigūnus iš Ukrainos ir į ją įsiveržusios Rusijos, paragino karo nuniokotoje šalyje paskelbti naujas ir ilgesnes paliaubas.
JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) žmona praėjusį mėnesį paskelbė apie lokalias Ukrainos ir Rusijos pajėgų paliaubas, kad pietų fronte esančio rusų okupuoto Oleškų miesto gyventojai galėtų išvykti, ilgą laiką susidūrę su maisto ir vaistų trūkumu.
Šis retas karo veiksmų sustabdymas, kurio laikėsi abi pusės, leido išminuoti kelius ir gyventojams išvykti į Ukrainą arba Rusiją.
Šešių dienų paliaubos, dėl kurių JAV pirmoji ponia padėjo susiderėti ir kurių galiojimas baigėsi sekmadienį, buvo vienas iš ryškiausių Rusijos ir Ukrainos bendradarbiavimo pavyzdžių nuo tada, kai Maskva 2022 metų vasarį įsiveržė į kaimyninę šalį.
„Tikiuosi, kad Oleškai paskatins didesnę taiką. Kiekviena reikšminga permaina prasideda nuo mažos kibirkšties“, – pareiškė M. Trump per bendrą spaudos konferenciją su Rusijos prezidento pasiuntiniu Kirilu Dmitrijevu ir Ukrainos paliaubų derybininku Davydu Arachamija.
„Dabar turime pasinaudoti ta drąsa, kurią parodėme Oleškuose, kad rastume bendrą pagrindą, remdamiesi bendru susirūpinimu dėl nekaltų žmonių kančių, – pažymėjo M. Trump. – Kartu galime sukurti kažką labiau ilgalaikio nei laikinos paliaubos.“
Baigdama ji pažymėjo, kad parašė asmeninius laiškus Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir Ukrainos lyderiui Volodymyrui Zelenskiui.
„Paliaubos Oleškuose nebūtų įmanomos be prezidento Putino ir prezidento Zelenskio. Jų bendradarbiavimas sukuria reikšmingą precedentą siekiant taikos visame regione“, – pridūrė ji.
Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas įteikė M. Trump valstybinį apdovanojimą už jos vaidmenį tarpininkaujant dėl dalinių paliaubų, kurios leido evakuoti civilius iš rusų okupuoto Oleškų miesto.
Tuo metu K. Dmitrijevas pareiškė: „Prezidento Putino ir Rusijos Federacijos žmonių vardu norėtume padėkoti pirmajai poniai Melaniai Trump už jos išskirtinį humanitarinį indėlį sprendžiant situaciją Oleškuose.“
JAV pirmoji ponia taip pat yra prisidėjusi prie pastangų sugrąžinti į Rusiją išvežtus ukrainiečių vaikus.
Melania Trump ėmėsi iniciatyvos dėl Ukrainos: susitiko su Putino pasiuntiniu ir perdavė svarbią žinią
JAV pirmoji ponia Melania Trump ketvirtadienį paragino siekti tvaresnių paliaubų Ukrainoje. Baltuosiuose rūmuose ji priėmė karo niokojamos šalies ir ją užpuolusios Rusijos pareigūnus.
Rusijos dronas puolė Slovjanske gaisrą gesinusius ugniagesius
Rusijos pajėgos dronu puolė Slovjanske gaisrą gesinusius ugniagesius, feisbuke pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Rytą Rusijos pajėgos puolė miestą keturiais bepiločiais orlaiviais. Buvo apgadintas administracinis pastatas, gamybiniai objektai ir dvi parduotuvės.
Automobilių remonto dirbtuvių teritorijoje kilo gaisras. Ugniagesiams mėginant jį užgesinti, netoliese toliau skraidė Rusijos dronai. Vienas jų smogė tiesiai į vietą, kurioje dirbo gelbėtojai.
Nepaprastųjų situacijų tarnybos darbuotojai spėjo pasislėpti. Niekas nenukentėjo, tarnybos transporto priemonės taip pat nebuvo apgadintos.
Nepaisydami tolesnių atakų grėsmės, ugniagesiai visiškai užgesino 370 kvadratinių metrų plote išplitusį gaisrą.
Europos Komisija skyrė Ukrainai daugiau nei 4 mlrd. eurų: kam bus panaudotos lėšos
Europos Komisija skyrė Ukrainai dar 4,36 mlrd. eurų iš bendros 90 mlrd. eurų paskolos. Apie tai pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen socialiniame tinkle „X“.
„Kadangi Rusija tęsia savo nepertraukiamus išpuolius, Ukraina artėja prie penktosios žiemos karo sąlygomis. Ir kadangi toliau dedamos pastangos siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos, taip pat tęsiasi tvirta ES parama. Šiandien skiriame Ukrainai 4,36 mlrd. eurų vertės pagalbos paketą“, – pabrėžė von der Leyen.
Visų pirma, lėšos bus skirtos pagrindinių viešųjų paslaugų teikimui remti ir neatidėliotiniems gynybos poreikiams tenkinti.
Savo ruožtu Ukrainos ministras pirmininkas Serhijus Koreckis „Telegram“ kanale pranešė, kad Ukraina jau gavo 4,36 mlrd. eurų iš Europos Sąjungos pagal dvejų metų paramos paskolą Ukrainai, kurios bendra suma siekia 90 mlrd. eurų ir kuri skirta 2026–2027 m. laikotarpiui.
„Lėšas skirsime prioritetinėms biudžeto išlaidoms ir svarbiausiems Gynybos pajėgų poreikiams“, – pabrėžė S. Koreckis.
Jis pažymėjo, kad nuolatinių Rusijos atakų sąlygomis ši parama yra ypač svarbi stiprinant Ukrainos gynybinį pajėgumą ir išsaugant valstybės finansinį stabilumą.
Zelenskis tikisi, kad po JAV rinkimų parama Ukrainai padidės
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė besitikintis, kad demokratų pergalė JAV kadencijos vidurio rinkimuose sustiprins paramą Kyjivui ir padės užbaigti karą su Rusija.
Ukraina ir jos Europos sąjungininkės nerimavo dėl Jungtinių Valstijų suartėjimo su Rusija nuo tada, kai praėjusiais metais į Baltuosius rūmus sugrįžo prezidentas Donaldas Trumpas.
D. Trumpo ir V. Zelenskio santykiai buvo permainingi, o pastarosiomis savaitėmis įtampa išaugo, nes JAV lyderis kritikavo Kyjivą ir susitarė su prezidentu Vladimiru Putinu dėl sankcijų sušvelninimo mainais į rusiško dyzelino tiekimą.
„Dabar yra vilties, kad atsiras jėgų pusiausvyra ir kad sulauksime didesnės paramos“, – trečiadienio vakarą parodytame interviu Vokietijos transliuotojui ZDF sakė V. Zelenskis.
V. Zelenskis teigė, kad jei JAV Kongrese „bus pradėta kalbėti apie didelę finansinę ar karinę paramą“, tai „paveiks Putiną“.
„Putinas svarstys, ar verta tęsti karą, jei parama tik didės. Logiškai mąstant, tai gali mus atvesti prie galimų derybų ir galimos taikos“, – kalbėjo jis.
JAV tarpininkaujamos Rusijos ir Ukrainos derybos kitą savaitę turėtų vykti Abu Dabyje. Derybos buvo įšaldytos nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios vasario mėnesį.
D. Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas ir žentas Jaredas Kushneris vadovauja deryboms, nors jų požiūris į Rusiją sulaukia kritikos.
Ukrainos pajėgos iki rugsėjo pabaigos išvedė iš rikiuotės 15 svarbiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų
Ukrainos ginkluotosios pajėgos iki rugsėjo pabaigos išvedė iš rikiuotės 15 iš 38 svarbiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų. Tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba.
„Iki 2026 m. rugsėjo pabaigos iš 38 svarbiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų 15 buvo sustabdytos, dar 12 sumažino naftos produktų gamybą“, – teigiama HUR pranešime.
Dėl to bendros naftos perdirbimo apimtys šiose įmonėse, palyginti su metų pradžia, sumažėjo 55,4 proc.
Šioms įmonėms tenka maždaug 33 proc. visų Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų.
„Tikslūs gynybinių pajėgų smūgiai Rusijos naftos pramonės infrastruktūrai padarė Rusijos ekonomikai daugiau kaip 23,2 mlrd. dolerių žalos“, – teigiama pranešime.
„Spaus taip stipriai, kaip tik įmanoma“: iš buvusio Ukrainos ministro – įspėjimas dėl Trumpo
Po respublikonų pralaimėjimo Vidurio kadencijos rinkimuose JAV prezidentas Donaldas Trumpas praras įtaką vidaus politikoje, tačiau toliau dominuos užsienio politikoje, ypač Ukrainos klausimu. Tokią nuomonę laidoje „Radio NV išsakė Pavlo Klimkinas, 2014–2019 m. ėjęs Ukrainos užsienio reikalų ministro pareigas.
„JAV sistemoje prezidentas yra neabejotinai svarbiausia figūra užsienio politikoje. Taip, žinoma, teks derėtis. Taip, žinoma, dabar pinigai galutinai atsidūrė demokratų rankose. Bet vis tiek užsienio politika yra prezidento ir vykdomosios valdžios prerogatyva. Ir tai labai giliai įsišakniję JAV DNR. Ar Trumpas bus ribojamas darant spaudimą mums?. Manau, kad jis darys spaudimą. Spaus taip stipriai, kaip tik įmanoma“, – sakė P. Klimkinas.
Jis pridūrė, kad D. Trumpas puikiai supranta, kaip sudėtinga jam daryti spaudimą Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui. Atsižvelgdamas į tai, jis sustiprins spaudimą Ukrainai taikos derybų klausimu.
Be to, pažymi ekspertas, JAV gali pradėti naują eskalavimą Artimuosiuose Rytuose, kuris apsunkins padėtį pasaulio oro gynybos srityje ir pastatys Ukrainą į dar sudėtingesnę padėtį.
Diplomatas taip pat pažymėjo, kad nors demokratų pergalė ir sukėlė teigiamą reakciją Ukrainoje bei Europoje, tačiau kol kas nežinoma, kaip būtent naujai išrinkti politikai elgsis Ukrainos klausimu.
„Mums demokratai kol kas yra gana sudėtinga realybė. Paprastai juos labai supaprastintai skirsto į progresistus ir nuosaikiuosius, tačiau pačių progresistų gretose yra įvairių srovių, labai daug visko, taip pat ir pačių nuosaikiųjų gretose. Kitaip tariant, ar demokratai mūsų klausimu žengs į priekį vieningai? Aš neturiu vienareikšmio atsakymo į šį klausimą... Beje, atkreipkite dėmesį, kad tarp respublikonų pralaimėjo daug mūsų rėmėjų. Tai reiškia, kad tie, su kuriais mes dirbome visus šiuos metus, per kuriuos bandėme kažkaip stabdyti šią administraciją, dabar nebus nei Kongrese, nei Senate. Todėl dirbti su naujaisiais žmonėmis nebus taip paprasta“, – aiškino P. Klimanas.
Po Musko pareiškimo apie „vargšus Rusijos šauktinius“ – Zelenskio atsakas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sukritikavo JAV milijardieriaus Elono Musko požiūrį į karą Ukrainoje ir, visų pirma, jo „užjaučiančius“ pareiškimus apie Rusijos kariuomenę.
Interviu Vokietijos transliuotojui ZDF Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad „SpaceX“ užtikrino Ukrainai svarbų ryšį su „Starlink“.
Tačiau taip pat V. Zelenskis sakė, kad jam „nepatinka E. Musko pozicija dėl karo“ ir jo samprotavimai apie tai, „kaip Rusija praranda karius“.
„Jie yra agresoriai. Dieve, tegul jie praranda karius, esančius svetimoje teritorijoje, o ne savo žemėje. Jeigu jie karių neprarastų, pačioje pradžioje būtų mus okupavę“, – sakė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas taip pat pažymėjo, kad nesupranta, ar R. Muskas juokauja, ar ne.
Anksčiau M. Muskas „X“ tinkle rašė, kad „begalinės ukrainiečių ir rusų žudynės turi baigtis“, ir ragino „parodyti tam tikrą užuojautą vargšams rusų šauktiniams“, kuriuos jis pavadino „vaikais, neturinčiais kito pasirinkimo, kaip tik eiti kariauti ir žūti nuo dronų smūgių“.
Lenkijoje dėl šnipinėjimo Rusijai sulaikyti šeši asmenys
Lenkija, viena svarbiausių kaimyninės Ukrainos rėmėjų kare su Rusija, ketvirtadienį pranešė sulaikiusi šešis asmenis, įtariamus šnipinėjimu Maskvai ir Rusijos karinei pramonei skirtų komponentų tiekimu.
Tarp sulaikytųjų – penki 25–52 metų Lenkijos piliečiai ir 37 metų Rusijos pilietis, socialiniame tinkle „X“ pranešė Lenkijos specialiųjų tarnybų koordinatorius Tomaszas Siemoniakas.
Keturiems įtariamiesiems, įskaitant Rusijos pilietį, pareikšti kaltinimai šnipinėjimu ir skirtas trijų mėnesių kardomasis suėmimas, pranešė Lenkijos vidaus saugumo agentūra (ABW).
„Manoma, kad ši grupė nelegaliai tiekė Rusijai didelius kiekius karinės paskirties komponentų, visų pirma naudojamų šaudmenų ir ginkluotės sistemų gamyboje“, – nurodė agentūra.
Šešiems įtariamiesiems taip pat pareikšti kaltinimai pažeidus taisykles, reguliuojančias tarptautinę prekybą strateginės svarbos prekėmis ir technologijomis, susijusiomis su nacionaline gynyba ir tarptautiniu saugumu,.
Pasak T. Siemoniako, nuo 2024 m. sausio 1 d. ABW vykdomuose tyrimuose dėl šnipinėjimo ir diversijų kaltinimai pareikšti beveik 100 asmenų.
Lenkija nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ne kartą kaltino Maskvą vykdant diversijas.
Lenkijos teritorija yra pagrindinis Vakarų karinės ir humanitarinės paramos Ukrainai tranzito maršrutas.
Antradienį ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pranešė, kad Lenkija užkirto kelią galimai provokacijai naktį prie sienos su Rusijos Kaliningrado eksklavu.
Melania Trump Baltuosiuose rūmuose priims Ukrainos ir Rusijos pareigūnus
Prieš Abu Dabyje numatytas derybas dėl karo Ukrainoje JAV pirmoji ponia Melania Trump ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose priima Maskvos ir Kyjivo pareigūnus.
Šių pirmųjų visų trijų šalių derybų nuo vasario rengimas atgaivino viltis dėl taikos susitarimo, Maskvos plataus masto invazijai į Ukrainą tęsiantis jau penktus metus. Vis dėlto naujas pastarojo meto prezidentų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino suartėjimas sukėlė nerimą, kad Jungtinės Valstijos gali nusigręžti nuo Kyjivo.
Rusijos prezidento patarėjas tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo klausimais Kirilas Dmitrijevas ir žmogaus teisių kontrolierė Jana Lantratova su M. Trump planuoja susitikti ketvirtadienį, „jeigu bus išspręsti visi logistiniai klausimai“, trečiadienį pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, cituodama Kremliaus atstovą spaudai Dmitrijų Peskovą.
Ukrainos žmogaus teisių kontrolierius Dmytro Lubinecas paskelbė, kad Vašingtone taip pat susitiks su M. Trump.
„Vykstu į Vašingtoną. Laukia svarbūs susitikimai. Tačiau kol esu kelyje, noriu jūsų kai ko paklausti: jei galėtumėte perduoti vienintelę žinią JAV pirmajai poniai Melaniai Trump, ką jai pasakytumėte?“ – trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ parašė D. Lubinecas.
„Pirmoji ponia Melania Trump Baltuosiuose rūmuose asmeniškai suburs dviejų kariaujančių valstybių – Rusijos ir Ukrainos – atstovus“, – anksčiau pranešime teigė jos biuras.
Prieš derybas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad jis surengė „labai išsamų, pusantros valandos trukusį“ pokalbį su JAV pasiuntiniais Steve'u Witkoffu (Stivu Vitkofu) ir Jaredu Kushneriu.
Retas karo veiksmų sustabdymas
Trečiadienį anksčiau V. Zelenskis skyrė pirmajai poniai valstybinį apdovanojimą už jos vaidmenį tarpininkaujant dėl dalinių paliaubų, kurios leido evakuoti civilius iš rusų okupuoto Oleškų miesto.
„Nusprendžiu apdovanoti Melanią Trump, Jungtinių Amerikos Valstijų pirmąją ponią, I laipsnio Kunigaikštienės Olhos ordinu“, – teigiama Ukrainos prezidento interneto svetainėje paskelbtame dekrete.
Tekste pripažįstamas jos „reikšmingas asmeninis indėlis į humanitarinę paramą Ukrainai“ ir aktyvi žmogaus teisių bei labdaringa veikla“.
„Ponia Trump savo iniciatyva pradėjo bendradarbiavimą“, siekdama užtikrinti „paliaubas Oleškuose ir aplinkinėje Chersono srityje“, sakoma jos biuro pranešime.
Numatyta, kad pirmoji ponia Baltuosiuose rūmuose kalbės ketvirtadienį 11 val. vietos (18 val. Lietuvos) laiku.
JAV prezidento D. Trumpo žmona M. Trump praėjusį mėnesį paskelbė apie lokalias Ukrainos ir Rusijos pajėgų paliaubas, kad pietų fronte esančio Oleškų miesto gyventojai galėtų išvykti, ilgą laiką susidūrę su maisto ir vaistų trūkumu.
Šis retas karo veiksmų sustabdymas, kurio laikėsi abi pusės, leido išminuoti kelius ir gyventojams išvykti į Ukrainą arba Rusiją.
„Šis pasiekimas žymi beprecedentę JAV pirmosioms ponioms diplomatinę iniciatyvą“, – sakoma antradienį paskelbtame jos biuro pranešime.
M. Trump taip pat prisidėjo prie pastangų sugrąžinti į Rusiją išvežtus ukrainiečių vaikus.
Komyšuvachoje žuvusiųjų skaičius išaugo iki 42
Komyšuvachoje ketvirtą dieną tęsiasi gelbėjimo darbai, pranešė Zaporižios srities nacionalinės policijos spaudos tarnyba.
Žuvusiųjų skaičius išaugo iki 42, tęsiamas neatpažintų kūnų identifikavimas, nurodoma pranešime.
Po griuvėsiais dar gali būti 33 žmonės.
Rusijos pajėgos pirmadienį numetė devynias valdomąsias aviacines bombas ant požeminės mokyklos Komyšuvachoje, kuri buvo naudojama kaip atsparumo centras. Smūgis suduotas tuo metu, kai ten buvo dalijama humanitarinė pagalba.
Kabelių sabotažas Baltijos jūroje: Rusijos laivo kapitonas išgirdo teismo verdiktą
Suomijos teismas ketvirtadienį dėl dviejų povandeninių kabelių, jungiančių Suomiją ir Estiją, sabotažo pasiuntė už grotų krovininio laivo kapitoną rusą ir vyresnįjį įgulos narį.
Helsinkio apylinkės teismas pranešė nuteisęs laivo „Fitburg“ kapitoną ir jo pavaduotoją dėl „didelės žalos padarymo sunkinančiomis aplinkybėmis“.
Kapitonui iš Rusijos skirta pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmė, o įgulos nariui, Azerbaidžano piliečiui – dveji metai ir 10 mėnesių kalėjimo.
„Reuters“: Rusija galėjo repetuoti ataką prieš Ukrainai svarbų komercinį palydovą
Spalio mėnesį prie Vakarų komercinio palydovo priartėjęs Rusijos karinis palydovas galėjo repetuoti ataką, teigia karinės kosmoso srities specialistas. Du su šiuo palydovu susiję Rusijos kosminiai aparatai dabar juda dar vieno Vakarų palydovo link, praneša „Reuters“.
Po spalio viduryje įvykusio incidento JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Thomasas DiNanno socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad Rusijos karinis palydovas „Kosmos 2612“ sąmoningai atliko manevrus pavojingai arti komercinio palydovo. Pasak jo, tokie veiksmai atitinka kosminėje orbitoje vykdomų ginkluotės operacijų pobūdį.
Rusijos karinis palydovas buvo priartėjęs prie Suomijos bendrovės ICEYE valdomo palydovo X36. Ši bendrovė teikia radarinius vaizdus Vakarų šalių vyriausybėms ir kariuomenėms, įskaitant Ukrainą. Trijų kosmoso srities specialistų teigimu, šis incidentas yra vienas iš žinomų atvejų, kai Rusijos karinis kosminis aparatas žemojoje orbitoje buvo priartėjęs itin arti komercinio palydovo.
„Tai panašu į repeticiją ruošiantis atakai. Tai agresyviausia Rusijos laikysena, kokią man teko matyti, kai kalbama apie grasinimus kitų šalių palydovams“, – sakė JAV bendrovės „Integrity ISR“, rengiančios mokymus JAV kosmoso pajėgoms, vyresnysis kosmoso analitikas Gregas Gillingeris.
Rusijos gynybos ministerija į „Reuters“ prašymą pakomentuoti situaciją neatsakė. Maskva ne kartą perspėjo, kad Vakarų komerciniai palydovai, kurie padeda Ukrainai, gali tapti teisėtais atsakomųjų veiksmų taikiniais.
Per Rusijos dronų atakas Ukrainoje sužeisti mažiausiai keturi žmonės
Rusijai dronais atakavus Dnipropetrovsko ir Kyjivo sritis, buvo sužeisti mažiausiai keturi žmonės, o ypatingos svarbos ir logistikos infrastruktūros objektuose kilo gaisrai, pranešė vietos pareigūnai.
Apie tai ketvirtadienį rašo „The Kyiv Independent“.
Rusijos pajėgos smogė Dnipro ir Samaro miestams Dnipropetrovsko srityje, ten buvo sužeisti trys žmonės, pranešė srities karinė administracija.
Dnipre per atakas užsidegė namo stogas ir keli garažai. Gaisrai taip pat kilo ypatingos svarbos infrastruktūros objektuose, į įvykio vietas atvyko gelbėjimo tarnybos.
Ukrainos karinės oro pajėgos visą naktį perspėjo apie link Dnipro ir aplinkinio regiono skrendančius rusų dronus.
Kyjivo srityje per Rusijos smūgį Bučos rajone pataikyta į, kaip manoma, statybinių medžiagų sandėlį ir kilo gaisras, pranešė vietoje buvę „The Kyiv Independent“ žurnalistai.
Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba apie 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku patvirtino, kad buvo taikytasi į logistikos infrastruktūrą. Gaisro gesinti išsiųsti Bučos ir kitų rajonų ugniagesiai.
Preliminariais duomenimis, per ataką Kyjivo srityje sužeistas vienas vyras, apie žuvusiuosius nepranešama.
Po JAV rinkimų Volodymyras Zelenskis tikisi didesnės paramos Ukrainai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė viltį, kad demokratų pergalė JAV kadencijos vidurio rinkimuose prisidės prie amerikiečių paramos Ukrainai didinimo ir sustiprins spaudimą Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui nutraukti karą.
Apie tai ketvirtadienį praneša „Ukrainska Pravda“ ir Vokietijos televizijos kanalas ZDF.
„Mes turime abiejų partijų paramą. Aš taip pat esu dėkingas respublikonams, tačiau demokratai labai aiškiai deklaruoja paramą Ukrainai ir pagalbos teikimą“, – sakė Ukrainos prezidentas.
„Jie kalba apie Jungtinių Valstijų ir Europos ryšių, kurie pastaraisiais metais kiek susilpnėjo, atkūrimą. Be šių ryšių, be šių santykių labai sunku pasipriešinti V. Putinui“, – pridūrė jis.
V. Zelenskis pažymėjo, kad didesnė JAV pagalba gali paveikti Rusijos vadovą V. Putiną ir paskatinti jį nutraukti karą.
„Jei Kongresas dabar imtų kalbėti apie stiprią finansinę paramą ar karinę pagalbą, kaip šiandien daro ir demonstruoja Europa, tai būtų teigiamas veiksnys, turėsiantis įtakos V. Putinui. Ir V. Putinas tuomet susimąstytų, ar yra prasmė tęsti kovą, tęsti karą, jei parama auga“, – pareiškė prezidentas.
Trumpo ir Putino susitarimas stringa? Tanklaiviai su rusišku dyzelinu netikėtai pakeitė kursą
Du rusišką dyzeliną gabenantys tanklaiviai pakeitė kursą ir nebeplaukia į Jungtines Valstijas, todėl kilo abejonių dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitarimo tiekti rusiškus degalus JAV pirkėjams įgyvendinimo, ketvirtadienį pranešė britų laikraštis „The Financial Times“ (FT).
Skelbiama, kad Rusijos tanklaivis „Talisman“ ir Honkongo bendrovei priklausantis „Leruo“ atsisakė anksčiau nurodytos paskirties vietos JAV Atlanto vandenyno pakrantėje.
Tanklaivis „Leruo“, kuriam taikomos Jungtinės Karalystės, Europos Sąjungos (ES) ir Kanados sankcijos, pirmadienį pakeitė savo nurodomą paskirties vietą į Braziliją.
Tanklaivis „Talisman“, kuriam taikomos JAV, Jungtinės Karalystės ir ES sankcijos, pasuko iš Atlanto vandenyno į Viduržemio jūrą. Šiuo metu jis yra prie Alžyro krantų, o jo navigacijos duomenyse nurodoma, kad laivas laukia tolesnių nurodymų. Tai reiškia, kad krovinys neturi patvirtinto pirkėjo ar paskirties uosto, paaiškina FT.
Trečiasis tanklaivis, Graikijos bendrovei priklausantis „Agioi Fanendes“, panašu, vis dar plaukia Niujorko link, nors taip pat nurodo laukiantis tolesnių nurodymų.
Ketvirtasis laivas, Seišelių bendrovei priklausantis „Beast“, spalio 27 d. Rusijos Primorsko uoste pasikrovęs dyzelino, kaip paskirties vietą nurodo „Atlantą“. Tai leidžia manyti, kad jis plaukia JAV rytinės pakrantės link.
Kaip rašė ELTA, D. Trumpas apie šį susitarimą paskelbė spalio 9 d. po pokalbio su V. Putinu, pažadėdamas nedelsiant sudaryti sąlygas tiekti daugiau kaip 300 tūkst. tonų rusiško dyzelino, o vėliau – ir papildomas siuntas.
Susitarimas iš karto sulaukė griežtos kritikos Ukrainoje. Prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad atnaujintos Rusijos pajamos iš degalų pardavimo padėtų finansuoti Maskvos karą.
Susitarimas taip pat sulaukė abiejų pagrindinių JAV partijų kritikos Vašingtone. Dvylika JAV senatorių paragino D. Trumpą atsisakyti susitarimo, teigdami, kad apribojimų švelninimas būtų naudingas Maskvai, tačiau reikšmingai nesumažintų degalų kainų Jungtinėse Valstijose.
Vėliau skelbta, kad JAV pirkėjai vengia įsigyti rusišką dyzeliną dėl galimų teisinių problemų ir reputacinės žalos.
Po pokalbio su Zelenskiu – Trumpo žento žinutė: atskleidė, kokios taikos JAV nori Ukrainai
JAV prezidento Donaldo Trumpo dukters vyras, kuris taip pat yra jo specialusis pasiuntinys, Jaredas Kushneris pareiškė, kad JAV siekia ne tik karo Ukrainoje pabaigos, bet ir nori sukurti saugumo sistemą, kad kariniai veiksmai nepasikartotų, rašo „RBC-Ukraine“, remdamasi jo įrašu socialiniame tinkle „X“.
Daugiau skaitykite čia.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 105 Rusijos dronus
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 105 dronus, kuriais Rusija nuo trečiadienio vakaro atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo trečiadienio 18.00 val. okupantai į Ukrainą paleido dvi valdomas aviacines raketas „Ch-35“ ir 128 dronus, įskaitant „Shahed“ (65 jų buvo reaktyviniai), „Gerbera“, bei „Parodija“ tipo imitacinius bepiločius.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, numušti/neutralizuoti 105 dronai. Keletas bepiločių dar yra ore.
18 vietų registruoti smūgiai, 9 – numuštų oro taikinių nuolaužos.
Korupcija Ukrainoje: atleisti 2 aukšto rangos saugumo pareigūnai
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) trečiadienį pranešė atleidusi du aukšto rango pareigūnus, susijusius su didelio masto antikorupciniu tyrimu dėl fiktyvių skambučių centrų.
SBU vadovas Oleksandras Pokladas „nušalino nuo pareigų du aukšto rango SBU pareigūnus, figūruojančius Nacionalinio kovos su korupcija biuro (NABU) tyrime“, – platformos „Telegram“ kanale paskelbė tarnyba.
Pranešime teigiama, kad O. Pokladas tikisi „skaidraus, objektyvaus ir nešališko“ NABU tyrimo, nors abi šios institucijos jau ilgą laiką nesutaria.
Šis konfliktas paaštrėjo pernai, prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pabandžius panaikinti NABU nepriklausomumą.
Rusijos dronai atakavo Dniprą ir Samarą, sužeisti trys žmonės
Rusijos dronai atakavo Dnipro ir Samaro miestus – buvo sužeisti trys žmonės, kilo gaisrai kritinės infrastruktūros objektuose. Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
„Priešas dronais atakavo Dniprą ir Samarą. Dnipre užsidegė privataus namo stogai ir keli privatūs garažai. Buvo sužeisti trys žmonės“, – teigiama pranešime.
Gaisrai taip pat kilo kritinės infrastruktūros objektuose.
Atakų vietose dirba gelbėjimo tarnybos, pridūrė O. Hanža.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 2 380 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. lapkričio 5 d. d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 599 tūkst. 390 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 2 380 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 454 (+1) priešo tankus, 25 643 (+3) šarvuotas kovos mašinas, 51 902 (+23) artilerijos sistemas, 2 254 (+2) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 738 (+5) oro gynybos sistemas, 452 (+0) karo lėktuvus, 356 (+0) sraigtasparnius, 3 077 (+5) antžemines robotizuotas sistemas, 596 221 (+ 1 163) taktinę bepiločių orlaivių sistemą, 5 192 (+0) sparnuotąsias raketas, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 170 256 (+375) automobilius ir degalų cisternas, 4 873 (+2) specialiosios įrangos vienetus.
Zelenskis prieš trišales derybas Abu Dabyje kalbėjosi su Witkoffu ir Kushneriu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš trišalį susitikimą Abu Dabyje kalbėjosi su JAV prezidento specialiaisiais pasiuntiniais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu.
Apie tai V. Zelenskis pranešė socialiniame tinkle „Facebook“, skelbia „Ukrinform“.
„Ką tik turėjome labai išsamų, pusantros valandos trukusį pokalbį su Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu. Rengiamės trišaliam Ukrainos, Jungtinių Valstijų ir Rusijos delegacijų susitikimui, kuris turėtų įvykti mažiau nei po savaitės“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad trečiadienį Briuselyje taip pat įvyko turiningas Ukrainos ir JAV delegacijų susitikimas, kuriame dalyvavo ES, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, NATO, Pasaulio banko ir tarptautinio verslo bendruomenės atstovai. Jame aptartas pokario Ukrainos atstatymas.
Pasak prezidento, ketvirtadienį Briuselyje įvyks dar vienas susitikimas, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama Ukrainos saugumo garantijoms.
„Derybos turi vykti visu greičiu, kad šis karas būtų kuo greičiau užbaigtas. Ukraina pasirengusi žengti būtinus žingsnius. Mūsų pasiūlymai aiškūs, juos jau pateikėme amerikiečiams“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad vienas svarbiausių prioritetų išlieka oro gynyba ir šis klausimas taip pat buvo aptartas. V. Zelenskis priminė, kad Ukrainai reikia oro taikinių perėmimo raketų sistemoms „Patriot“, kad būtų galima apsaugoti žmonių gyvybes nuo Rusijos atakų. Jis taip pat pabrėžė būtinybę stiprinti bendradarbiavimą su JAV visomis dvišalio bendradarbiavimo kryptimis, ypač pagal „Drone Deals“ formatą.
„Ukraina dėkinga Jungtinėms Valstijoms už paramą Ukrainos nepriklausomybei, mūsų žmonėms ir diplomatijos pastangoms. Taikai nėra alternatyvos, o pokario saugumo garantijos turi būti tikrai tvirtos. Dirbame, kad tai pasiektume!“ – apibendrino prezidentas.
Kaip pranešė „Ukrinform“, JAV prezidento specialusis pasiuntinys S. Witkoffas sakė, kad JAV tarpininkaus Ukrainos ir Rusijos delegacijų darbinio lygmens derybose, kurios lapkričio 10–11 dienomis vyks Abu Dabyje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Kylančios liepsnos ir tiršti dūmai: atakuota viena didžiausių Rusijos naftos perdirbimo įmonių
Rusijos Riazanės mieste esanti naftos perdirbimo gamykla naktį į ketvirtadienį galimai tapo dronų atakos taikiniu. Apie tai praneša leidinys „The Kyiv Independent“, nurodydamas į socialiniuose tinkluose paskelbtus vaizdo įrašus, kuriuose, atrodo, matyti sprogimai ir didelis gaisras netoli gamyklos.
Daugiau skaitykite čia.
„Mus labai sukrėtė“: Izraelis pasmerkė Rusijos smūgį
Izraelio užsienio reikalų ministerija pasmerkė Rusijos smūgį Komyšuvachos gyvenvietei Ukrainos Zaporižios srityje.
Kaip praneša „Ukrinform“, Izraelio URM apie tai paskelbė socialiniame tinkle „X“.
„Mus labai sukrėtė siaubinga žinia iš Komyšuvachos Ukrainoje, kur per Rusijos ataką žuvo 40 žmonių“, – rašė diplomatai.
Daugiau skaitykite čia.
JAV pirmoji ponia Baltuosiuose rūmuose pasisakys apie paliaubas Ukrainoje
AV pirmoji ponia Melania Trump ketvirtadienį pasisakys apie savo pastangas pasiekti paliaubas tarp Rusijos ir Ukrainos, pranešė Baltieji rūmai.
„Ponia Trump savarankiškai ėmėsi iniciatyvos“ siekdama užtikrinti „paliaubas Oleškuose ir aplinkinėje Chersono srities teritorijoje“, sakoma jos biuro pareiškime.
Numatoma, kad pirmoji ponia kalbės ketvirtadienį 11 val. vietos (18 val. Lietuvos) laiku Baltuosiuose rūmuose.
Trečiadienio vakarą socialiniame tinkle „X“ Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad „labai išsamiai, pusantros valandos“ kalbėjosi su JAV pasiuntiniais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu, o derybas numatoma tęsti kitą savaitę.
Anksčiau trečiadienį V. Zelenskis apdovanojo JAV pirmąją ponią valstybiniu apdovanojimu už jos vaidmenį tarpininkaujant dėl dalinių paliaubų, kurios leido evakuoti civilius gyventojus iš Rusijos okupuoto miesto.
„Nusprendžiu apdovanoti Jungtinių Amerikos Valstijų pirmąją ponią Melanią Trump Kunigaikštienės Olgos I laipsnio ordinu“, – sakoma Ukrainos prezidento interneto svetainėje paskelbtame dekrete.
Dokumente pažymimas jos „reikšmingas asmeninis indėlis teikiant humanitarinę paramą Ukrainai ir aktyvi veikla žmogaus teisių apsaugos bei labdaros srityse“.
„Pirmoji ponia Melania Trump asmeniškai suburs Baltuosiuose rūmuose Rusijos ir Ukrainos – dviejų šiuo metu kariaujančių valstybių – atstovus“, – priduriama Baltųjų rūmų pareiškime.
Praėjusį mėnesį JAV prezidento Donaldo Trumpo žmona Melania Trump paskelbė apie vietines Ukrainos ir Rusijos pajėgų paliaubas, kad pietiniame fronte esančių Oleškų gyventojai galėtų išvykti iš miesto, kuriame daug savaičių trūko maisto ir vaistų.
Šios retos paliaubos, kurių laikėsi abi kariaujančios šalys, leido išminuoti kelius ir gyventojams išvykti į Ukrainą arba Rusiją.
„Šis pasiekimas žymi beprecedentę Amerikos pirmosios ponios diplomatinę iniciatyvą“, – sakoma antradienį paskelbtame jos biuro pareiškime.
Pirmoji ponia taip pat dalyvavo pastangose sugrąžinti į Ukrainą vaikus, išvežtus į Rusiją.
Nauja Ukrainos taktika duoda vaisių: pasitelkė Europos partnerių raketas
Siekdamas mažinti rusų galimybes vykdyti ciniškus išpuolius prieš Ukrainos civilius, Kyjivas dabar atakuoja Rusijos ginklų gamyklas šalies vidaus regionuose. Ir tai duoda rezultatų: per pastarąsias kelias dienas smogta keturiems taikiniams, rašo „Der Spiegel“.
Kaip pažymi leidinys, naujoji Ukrainos taktika, matyt, tapo įmanoma dėl naujų britiškų ir prancūziškų sparnuotųjų raketų siuntų.
Ukraina jau kurį laiką naudoja raketas „Storm Shadow“ ir „Scalp“, kurios turi 300 kilometrų veikimo nuotolį. Dėl sunkiai pastebimų charakteristikų Rusijos priešlėktuvinei gynybai jas sunku aptikti.
Pažymima, kad būtent dėl to jos pranašesnės už Ukrainoje gaminamas raketas.
„Nors Ukrainos sparnuotoji raketa FP-5 „Flamingo“ turi žymiai didesnį veikimo nuotolį nei „Storm Shadow“, jos gremėzdiška konstrukcija taip pat lemia, kad radarai lengvai ją aptinka“, – rašo „Der Spiegel“.
Pažymima, kad dar vasarą Ukraina dukart sėkmingai surengė smūgius „Flamingo“ raketomis prieš Rusijos gamyklas, esančias toli nuo fronto.
Nepaisant to, rusams pavyko numušti tiek daug šių raketų, kad gamintojas „Firepoint“ šiuo metu priverstas atlikti tam tikrus konstrukcijos pakeitimus.
Rusijos oro gynybos sistemos šiuo metu veikia visu pajėgumu ir yra pasiekusios savo ribą, aiškina karinis ekspertas Douglasas Barry iš Tarptautinio strateginių tyrimų instituto (IISS):
„Rusai turi didelį, bet nebegalinį ginklų arsenalą. Be to, jiems reikia ginti milžinišką šalį“, – sakė jis.
Rusijai tenka nustatyti prioritetus
Anot eksperto, gamykla Jelabugoje, kurioje gaminami dronai „Geran“, yra gerai apsaugota. Ukraina bandė jai smogti, tačiau iš pradžių patyrė nesėkmę dėl tankios oro gynybos.
Svarbu tai, kad kartu su kitomis priemonėmis atakos prieš gamyklas gali sutrikdyti tiekimo grandines ir bent jau sumažinti Rusijos oro smūgių skaičių.
Raketų tiekimas vis sudėtingesnis
„Storm Shadow“ ir „Scalp“ raketų tiekimas tampa vis sudėtingesnis, nes jų gamyba nutraukta. Jungtinė Karalystė ir Prancūzija iš pradžių planavo atnaujinti gamybą, tačiau, atrodo, šis planas buvo atidėtas.
Teigiama, kad alternatyva galėtų būti vokiečių sparnuotoji raketa „Taurus“, tačiau Vokietijos vyriausybė kategoriškai prieštarauja jos tiekimui.
Taigi ukrainiečiai vis labiau pasikliauja savo ginkluote. Be raketų „Flamingo“ ir „Neptune“, jie taip pat sukūrė balistines raketas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Zelenskis pranešė apie siaubingą tragediją: Rusijos smūgis nusinešė 43 gyvybes
Žmonių, žuvusių per Rusijos oro smūgį Komyšuvachai Zaporižios srityje, skaičius išaugo iki 43, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis nurodė, kad Madride susitiko su Portugalijos prezidentu Antonio Jose Seguro.
„Padėkojau jam už užuojautą dėl Rusijos smūgio į paprastą mokyklą Komyšuvachoje, kur žmonėms buvo dalijama humanitarinė pagalba. Paieškos ir gelbėjimo operacija ten vyksta jau ketvirtą dieną. Iki šiol patvirtinta, kad žuvo 43 žmonės. Reiškiu užuojautą jų šeimoms ir artimiesiems“, – sakė V. Zelenskis.
Pasak jo, dar dešimtys žmonių vis dar gali būti įstrigę po griuvėsiais. Vienas iš anksčiau dingusiais be žinios laikytų žmonių šiandien buvo rastas gyvas.
„Rusija kasdien dronais ir raketomis atakuoja mūsų miestus ir bendruomenes. Mūsų energetikos sektorius patyrė didelę žalą, o viską atkurti labai sunku. Su prezidentu aptarėme, kaip Portugalija galėtų paremti mūsų energetikos sistemą ir padėti apsaugoti gyvybes Ukrainoje. Taip pat kalbėjomės apie bendros ginkluotės gamybos galimybes. Labai tikimės tolesnių paramos žingsnių“, – teigė V. Zelenskis.
Kaip jau skelbta, Rusijos pajėgos numetė devynias aviacines bombas ant požeminės mokyklos Komyšuvachoje, kuri buvo naudojama kaip atsparumo centras. Smūgis buvo suduotas tuo metu, kai ten buvo dalijama humanitarinė pagalba. Anksčiau buvo skelbiama apie 42 žuvusiuosius.