Rusai skundžiasi „atsidūrę spąstuose“ ir negalintys grįžti namo iš Ukrainos: bėdų pridarė pasibaigę pasai
Rusijoje pradėta kalbėti apie galimybę atidaryti specialų kontrolės punktą pasienyje su Ukraina. Kaip pranešama, rusai, šiuo metu esantys Ukrainoje, negali išvykti dėl tariamai pasibaigusių pasų galiojimo.
Apie tai praneša „RBK–Ukraina“, remdamasi Rusijos žiniasklaida.
Rusijos žmogaus teisių komisarė Tatjana Moskalkova pasiūlė apsvarstyti klausimą dėl pasienio punkto įkūrimo prie sienos su Ukraina.
„Žmonės faktiškai „atsidūrė spąstuose“, – nurodė komisarė.
Derybos dėl Ukrainos be JAV atstovų: skelbia, kad pagrindiniai derybininkai nedalyvaus kitame etape
Kitas derybų dėl karo Ukrainoje pabaigos etapas vyks be pagrindinių JAV derybininkų Steve'o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio.
Apie tai praneša „Reuters“, remdamasi JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio.
Pasak jo, teritoriniai klausimai dėl kontrolės Donecko srityje lieka punktu, kuris vis dar turi būti suderintas, kad būtų užbaigta karas, pareiškė M. Rubio, pavadindamas šį klausimą „labai sudėtingu“.
„Galbūt dalyvaus JAV, bet tai nebus Steve'as ir Jaredas“, – sakė jis.
Zelenskis įspėja: Rusija ruošiasi naujam smūgiui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į visus tarptautinius partnerius – JAV ir Europos šalis – ragindamas suprasti, kaip Rusijos užkariaujantys veiksmai diskredituoja visas diplomatines derybas.
Macronas atskleidė, ką aptarė su Zelenskiu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pranešė, kad kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Pokalbio metu jie, be kita ko, aptarė derybas tarp Ukrainos, JAV ir Rusijos Abu Dabyje.
Nieko panašaus nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų: karo Ukrainoje kaina – milžiniška
Vieno JAV analitinio centro antradienį paskelbtose tyrimo išvadose teigiama, kad sekinanti Rusijos invazija į Ukrainą pareikalavo beveik dviejų milijonų karinių aukų – tai abiejų šalių kariuomenių žuvusieji, sužeistieji ir dingusieji be žinios.
Rusija giriasi pergalėmis, kurių nėra: ISW atskleidė tikrąją padėtį fronte
Rusijos generalinio štabo vadovo Valerijaus Gerasimovo pareiškimai apie tariamas Rusijos sėkmes netoli Kupjansko-Uzlovojės neatitinka tikrovės. Apie tai rašo ISW analitikai.
V. Gerasimovas, be kita ko, teigė, kad rusų okupantai esą naikina apsuptas Ukrainos pajėgas rytiniame Oskolo upės krante ir kad netoli Kupjansko keturių-šešių kilometrų zonoje blokavo 800 Ukrainos karių.
Tačiau šią informaciją paneigė ne tik Ukrainos ginkluotosios pajėgos. ISW taip pat nerado jokių Rusijos buvimo Kupjanske-Uzlovojėje įrodymų.
Rusijos kariuomenės buvimas buvo fiksuotas tik už 3,5 kilometro nuo Kupjansko-Uzlovojės šiaurinės ribos ir maždaug už 8,5 kilometro nuo rytinės gyvenvietės ribos.
Analitikai pažymi, kad Rusijos karinės vadovybės melas apie pergales mūšio lauke vyksta ne pirmą kartą. Jų nuomone, okupantų tikslas – pastūmėti Ukrainą ir Vakarus priimti reikalavimus, kurių Rusija iki šiol nepajėgia įgyvendinti karinėmis priemonėmis.
Sausio 27 d. savo ataskaitoje V. Gerasimovas pareiškė, kad Rusija nuo metų pradžios užėmė 17 gyvenviečių ir daugiau nei 500 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos.
Tuo tarpu ISW, remdamasi įrodymais, nurodo, kad Rusijai pavyko pasistūmėti tik 265,45 kvadratinio kilometro.
„The Telegraph“ įvardijo, kas aktyviai prisideda prie Rusijos raketų „Orešnik“ gamybos
Kinija padeda Rusijai plėsti balistinių raketų „Orešnik“ gamybą, tiekdama specialią įrangą ir stakles. Kaip informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai pranešė laikraštis „The Telegraph“.
Dėl Viktoro Orbano komentarų Ukraina iškvietė Vengrijos ambasadorių
Ukraina trečiadienį iškvietė Vengrijos ambasadorių, šios šalies lyderiui Viktorui Orbanui pareiškus, kad ukrainiečių politikai skleidžia neigiamas žinutes apie jo vyriausybę, siekdami paveikti artėjančius rinkimus.
Santykiai tarp Ukrainos ir Vengrijos įtempti dėl to, kad V. Orbanas, vienas iš nedaugelio Europos lyderių, palaiko glaudžius santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Tačiau pastarosiomis savaitėmis jie dar labiau pablogėjo, Vengrijos premjerui sustiprinus savo atakas prieš Ukrainą, artėjant balandį numatytiems parlamento rinkimams.
Pirmadienį V. Orbanas pareiškė, kad Ukrainos politikai, įskaitant prezidentą Volodymyrą Zelenskį, išplatino „įžeidžiančias“ ir grasinančias žinutes jo vyriausybei, bandydami paveikti rinkimus.
Jis pareiškė, kad, reaguodamas į šiuos įvykius, iškvietė Ukrainos ambasadorių. Skelbiama, kad tokių pačių veiksmų ėmėsi ir Kyjivas.
„Sausio 28 dieną Vengrijos ambasadorius Ukrainoje Antalas Heizeris buvo iškviestas į Ukrainos užsienio reikalų ministeriją, kur išreiškėme stiprų protestą dėl pastarųjų klaidingų Vengrijos vadovybės pareiškimų, tariamai kaltinančių Ukrainą kišimusi į Vengrijos parlamento rinkimus“, – pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.
„Vengrijos pusė buvo paraginta nutraukti agresyvią antiukrainietišką retoriką, kad būtų išvengta neigiamų pasekmių dviejų kaimyninių šalių santykiams“, – pridūrė Ukrainos ministerija.
Praėjusią savaitę Pasaulio ekonomikos forume pasakytoje kalboje V. Zelenskis, kaip manoma, paminėjo V. Orbaną, sakydamas, kad „kiekvienas „nugalėtojas“, kuris gyvena iš Europos pinigų, bandydamas parduoti Europos interesus, nusipelno smūgio į galvą“. Jis taip pat pridūrė, kad Europos sostinės neturėtų tapti „mažosiomis Maskvomis“.
Ukraina pateikė paraišką įstoti į Europos Sąjungą (ES) praėjus kelioms dienoms po to, kai 2022 metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją, tačiau dėl V. Orbano veto negalėjo pradėti stojimo derybų.
Vengrijos vyriausybė anksčiau šią savaitę paskelbė, kad renka parašus peticijai, kurios tikslas – blokuoti tolesnę ES pagalbą Ukrainai.
Kremlius kviečia Zelenskį į Maskvą: žada užtikrinti jo saugumą
Rusija esą niekada neatsisakė kontaktų, todėl kviečia Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį susitikti su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu Maskvoje, pareiškė Rusijos prezidento padėjėjas tarptautiniams reikalams Jurijus Ušakovas.
Iš Putino ruporo – kvietimas Zelenskiui atvykti į Maskvą
Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino patarėjas Jurijus Ušakovas pareiškė, kad su JAV prezidentu Donaldu Trumpu yra kalbamasi apie galimą V. Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą, skelbia rusų agentūra TASS.
J. Ušakovas pareiškė, kad jei V. Zelenskis yra pasirengęs susitikti su V. Putinu, Rusija kviečia jį į Maskvą. Jo teigimu, Rusija yra pasirengusi užtikrinti jo saugumą.
Per Rusijos dronų atakas keliuose Ukrainos regionuose žuvo ir buvo sužeista keliolika civilių
Rusijos bepiločių orlaivių atakos keliose Ukrainos vietose pražudė arba sužeidė keliolika civilių gyventojų, trečiadienį pranešė valdžios institucijos.
Į vakarus nuo Kyjivo esančioje Bilohorodkos savivaldybėje žuvo pora, pranešė nacionalinė policija „Telegram“ tinkle. Poros 4 metų vaikui buvo suteikta pagalba dėl sužalojimų. Taip pat buvo sužeisti dar trys žmonės.
Pietinėje Dniepropetrovsko srityje žuvo vienas žmogus, dar septyni buvo sužeisti, teigė karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas.
Antrą naktį iš eilės buvo atakuojama Odesa.
Ukrainos valstybinė elektros tinklų operatorė „Ukrenergo“ pranešė, kad per atakas keliuose regionuose buvo nutrauktas elektros tiekimas.
Naujai paskirtas energetikos ministras Denisas Šmyhalis sakė, kad antradienio vakarą sostinėje Kyjive 710 tūkst. vartojimo taškų vis dar neturėjo elektros energijos. Pasak jo, skubiausias uždavinys – atkurti patikimą elektros tiekimo ir atjungimų grafiką.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad per naktį aptiko 137 Rusijos dronus ir 103 iš jų neutralizavo.
O Ukraina surengė dronų atakas prieš Sevastopolio miestą okupuotame Krymo pusiasalyje ir kelis Rusijos regionus.
Pranešimų apie didelius nuostolius nebuvo. Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad praėjusią naktį buvo perimti 75 Ukrainos dronai.
Putinui nepatiks: suskaičiavo, iki kada Rusija galėtų užimti visą Donbasą
JAV Karo studijų institutas (ISW) skaičiuoja, kad Rusija Donbasą užims ne anksčiau kaip 2027 m. rugpjūčio mėnesio, rašo „Sky news“.
Maskva skelbia „pažangą“ taikos derybose: įvardijo, kas lems tolesnius žingsnius
Kremliuje pažanga kelyje į taiką laikomas jau pats trijų šalių derybų pradžios faktas. Tai pareiškė Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja TASS.
Virtinė smūgių Rusijai: Ukraina skelbia operacijų rezultatus
Ukrainos pajėgos anksčiau šią savaitę smogė keletui rusų objektų laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose ir Rusijos teritorijoje, skelbia „Ukrainska Pravda“.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad okupuotoje Donecko srityje buvo smogta kelioms rusų pajėgų susitelkimo vietoms, sunaikintas rusų dronų valdymo punktas.
Rusijos Voronežo srityje smogta naftos bazei. Vietoje po smūgio kilo gaisras, buvo užfiksuoti tiršti dūmai, smūgio rezultatai tikslinami.
Luhansko srityje smogta rusų amunicijos sandėliui, dar vienai pajėgų susitelkimo vietai, bataliono vadavietei.
Užfiksuotas ir smūgis Belgorodo srityje esančiai rusų pajėgų susibūrimo vietai.
Didvyriškas poelgis: karo korespondentas iš degančio buto išgelbėjo vaiką, jo motina per Rusijos smūgį žuvo
Laisvosios Europos radijo / Laisvės radijo žurnalistas Marianas Kušniras išgelbėjo vaiką iš daugiaaukščio gyvenamojo namo Kyjivo srities Bučos rajone, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos žurnalistų sąjunga.
Karo korespondentas M. Kušniras išgelbėjo ketverių metų mergaitę iš daugiabučio, kuriame pats gyvena, kai šis užsidegė dėl Rusijos atakos.
Brutalus rusų planas: Kyjive šildymo neturi daugybė žmonių
Ukrainos sostinėje Kyjive šildymo vis dar neturi 737 gyvenamieji pastatai. Kaip informuoja „Ukrinform“, apie tai tinkle „Telegram“ pranešė šio miesto meras Vitalijus Klyčko.
„Šios dienos duomenimis, sostinėje šildymo neturi 737 gyvenamieji pastatai. Didžioji dauguma jų yra Troiščinos gyvenamajame kvartale. Kai kurie iš jų yra įsikūrę keliuose kituose rajonuose“, – teigė jis.
V. Klyčko pažymėjo, kad komunalinių paslaugų tarnybos ir energetikai visą parą remontuoja rusų apgadintą ypatingos svarbos infrastruktūrą, kad atkurtų šilumos tiekimą Kyjivo gyventojų namuose.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, siekiant atkurti centrinį šildymą tam tikrose miesto dalyse, kai kuriuose Kyjivo gyvenamuosiuose pastatuose buvo laikinai apribotas karšto vandens tiekimas.
Apklausė rusus – daugelis jaučiasi nuskriausti, pasisakė ir apie Lietuvą
Daugelis žmonių Rusijoje jaučiasi esantys apsupti priešiškų užsienio valstybių, o savo šalį laiko auka, rodo neseniai atlikta apklausa.
Toks suvokimas yra nepaliaujamos antivakarietiškos propagandos rezultatas, pareiškė Rusijos sociologas Levas Gudkovas iš Maskvoje veikiančio nepriklausomo Levados centro, antradienį Berlyne pristatydamas apklausos išvadas. Šis centras, kuris Rusijoje yra pripažintas „užsienio agentu“, Vokietijos Sacharovo fondo vardu tyrinėjo rusų požiūrį po beveik ketverių karo Ukrainoje metų.
4-erių vaikas liko be tėvų: rusams smogus daugiabučiui Kyjive žuvo sutuoktinių pora
Rusijai naktį iš antradienio į trečiadienį atakavus Ukrainos sostinę Kyjivą, regione žuvo sutuoktinių pora, skelbia UNIAN. Jų ketverių metukų vaikas buvo sužeistas.
Rusai naktį smogė daugiabučiams.
Anot Kyjivo srities valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos, vienas rusų dronas smogė septynių aukštų gyvenamajam namui. Kilo gaisras.
Šio smūgio metu žuvo du žmonės, dar keturi buvo sužeisti.
„Deja, vyras ir moteris žuvo, jų ketverių vaikui pagalba buvo suteikta vietoje“, – teigiama pranešime.
Tarp nukentėjusiųjų taip pat yra moteris ir du vaikai (gimę 2016 ir 2021 m.), jie patyrė stiprų stresą. Taip pat sužeistas vyras, jis apsinuodijo degimo produktais.
Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 103 iš 146 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 103 iš 146 bepiločių orlaivių, kuriais Rusija atakavo šalį nuo sausio 27 d. vakaro, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Nuo antradienio, sausio 27 d., 18 val. rusai iš Rostovo srities paleido balistinę raketą „Iskander-M“, o iš Kursko, Oriolo, Primorsko Achtarsko (Rusijos Federacija) ir Čaudos (laikinai okupuotas Krymas) krypčių – 146 „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ ir kitokio tipo kovinius bepiločius orlaivius. Apie 90 iš jų buvo „Shahed“ tipo bepiločiai.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės karybos daliniai, nepilotuojamų sistemų daliniai ir mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki trečiadienio, sausio 28 d., 9 val. oro gynybos pajėgos Ukrainos šiaurinėje, pietinėje, centrinėje ir rytinėje dalyse numušė/nuslopino 103 bepiločius orlaivius.
22-ose vietose fiksuoti balistinės raketos ir 36 kovinių bepiločių orlaivių pataikymai. Ataka tęsiasi, nes oro erdvėje skraido keli rusų bepiločiai.
Muskas užsipuolė lenkų ministrą: „Seilėtas kvailys“
Antradienį Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis paragino JAV technologijų magnatą Eloną Muską atimti Rusijos kariuomenės prieigą prie jo „Starlink“ palydovų, kurie, pasak ekspertų, yra naudojami Maskvos kare su Ukraina. E. Muskas atsakė lenkų ministrui.
NATO vadovui pavyko išvengti blogiausio scenarijaus su Trumpu, bet kokia kaina?
NATO generaliniam sekretoriui Markui Ruttei pavyko pasirūpinti, kad NATO išvengtų krizės dėl Grenlandijos. Tačiau kai kurie Europos politikai dabar klausia: kokia buvo to kaina?
Apie tai rašoma straipsnyje „Politico“.
Latvijos kariuomenės vado prognozė: ar Putinas gali pulti NATO?
Šiuo metu nėra realios grėsmės, kad Rusija artimiausiais metais imsis karinių veiksmų prieš NATO, tačiau daug kas priklausys nuo šių metų įvykių Ukrainoje, interviu naujienų agentūrai LETA sakė Latvijos Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NBS) vadas Kasparas Pudanas.
Lenkijos ministras kreipėsi į Eloną Muską su prašymu
Lenkijos užsienio reikalų ministras antradienį paragino JAV technologijų magnatą Eloną Muską atjungti Rusijos kariuomenės prieigą prie jo „Starlink“ palydovų, kurie, ekspertų teigimu, naudojami Maskvos kare prieš Ukrainą.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 690 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. sausio 28 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 236 570 karių, iš kurių 690 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 609 priešų tankus, 23 958 šarvuotąsias kovos mašinas (+4), 36 713 artilerijos sistemų (+22), 1 629 raketų paleidimo sistemas (+1), 1 286 oro gynybos sistemas, 434 karo lėktuvus, 347 sraigtasparnius, 117 724 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 012), 4 205 kruizines raketas, 28 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 76 102 transporto priemones ir kuro cisternas (+77), 4 053 specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Suskaičiavo, kiek karių iš tikrųjų neteko Rusija ir Ukraina: skaičius artėja prie reikšmingos ribos
Vienos JAV ekspertų grupės antradienį paskelbtoje tyrimo ataskaitoje teigiama, kad Rusijos invazijos į Ukrainą aukomis abiejose šalyse tapo beveik du milijonai karių, kurie žuvo, buvo sužeisti ar dingo be žinios.
Didžiausius nuostolius patyrė Maskvos pajėgos – per beveik ketverius metus nuo invazijos į Ukrainą pradžios bendras nukentėjusių rusų karių skaičius pasiekė 1,2 milijono, iš jų 325 tūkst. karių žuvo, nustatė Strateginių ir tarptautinių studijų centras (CSIS).
„Nė viena didžioji valstybė jokiame kare nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos nepatyrė net panašių nuostolių, kuriuos sudaro sužeisti ir žuvę kariai,“ – teigė CSIS, pažymėdamas, kad „Rusijos pajėgos mūšio lauke žengia į priekį nepaprastai lėtai“.
Nemenkus nuostolius patyrė ir Ukrainos pajėgos – nuo 2022 m. vasario iki 2025 m. gruodžio kare nukentėjo nuo 500 tūkst. iki 600 tūkst. ukrainiečių karių, iš kurių nuo 100 tūkst. iki 140 tūkst. žuvo, teigia centro ekspertai.
„Bendras Rusijos ir Ukrainos aukų skaičius gali siekti 1,8 milijono, o iki 2026 m. pavasario jis gali pasiekti du milijonus“, – teigė CSIS.
2025 m. vasarį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis duodamas interviu vienam JAV televizijos kanalui sakė, kad nuo 2022 m. jo šalis neteko beveik 46 tūkst. karių, o dar dešimtys tūkstančių karių yra dingę be žinios arba buvo paimti į nelaisvę, tačiau analitikai mano, kad šie skaičiai neatitinka tikrovės ir turėtų būti didesni.
Naujienų agentūros BBC tarnyba Rusijoje ir žiniasklaidos kanalas „Mediazona“, remdamiesi viešai prieinamais duomenimis, pavyzdžiui, pranešimais apie žūtį, nustatė, kad per ketverius karo metus žuvo daugiau nei 163 tūkst. Rusijos karių, tačiau pripažįsta, kad tikrasis skaičius greičiausiai yra didesnis.
Karas taip pat pareikalavo daugybės civilių aukų – Jungtinių Tautų stebėtojai užregistravo, kad 2025 m. Ukrainoje žuvo daugiau civilių nei bet kuriais kitais metais, išskyrus 2022 m.
2025 m. žuvo daugiau nei 2,5 tūkst. civilių ir daugiau nei 12 tūkst. buvo sužeista, teigė JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras, pažymėdamas, kad JT nuo 2022 m. patvirtino beveik 15 tūkst. civilių žūčių, tačiau bendras jų skaičius „tikriausiai yra gerokai didesnis“.
Dėl Trumpo veiksmų – griežtas buvusio NATO pareigūno perspėjimas: jis kelia didesnę grėsmę nei Putinas
JAV prezidentas Donaldas Trumpas kelia didesnę grėsmę NATO nei Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas, pareiškė buvęs Aljanso pareigūnas Richardas Shirreffas, rašo „The Independent“.
D. Trumpas jau svaidėsi Aljansą skaldančiais grasinimais užgrobti Grenlandiją, ne kartą puolė Europos sąjungininkus.
Ukrainos ministras: Zelenskis pasirengęs susitikti su Putinu
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad, siekdamas užbaigti Rusijos karą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pasirengęs dėl labiausiai ginčytinų klausimų derėtis tiesiogiai su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu.
Duodamas interviu Ukrainos portalui „Jewropejska Prawda“ A. Sybiha sakė, kad patys jautriausi taikos susitarimo klausimai dar nėra išspręsti. Tarp jų – temos, susijusios su teritorijomis klausimai ir Rusijos okupuota Zaporižios atomine elektrine.
Kad išspręstų šiuos klausimus, V. Zelenskis yra pasirengęs susitikti su V. Putinu, pasakė A. Sybiha.
Viena iš Rusijos sąlygų ugniai nutraukti yra ta, kad Ukraina privalo atsisakyti dalies savo teritorijų ir, be kita ko, išvesti savo pajėgas iš Donecko ir Luhansko regionų.
Didžiausią Europoje Zaporižios atominę elektrinę Rusijos kariuomenė okupavo 2022 m. kovo mėnesį, netrukus po karo pradžios.
V. Zelenskis praeityje ne kartą ragino surengti susitikimą su Rusijos prezidentu, tačiau Maskva nuolat atsisakydavo.
Savaitgalį Ukrainos ir Rusijos derybininkai Jungtiniuose Arabų Emyratuose pirmą kartą per keletą mėnesių surengė tiesiogines derybas, kuriose tarpininkavo Jungtinės Valstijos. Derybos Abu Dabyje turėtų būti tęsiamos sekmadienį.
Putinas laiko Lukašenką ant trumpo pavadžio: įspėja – Baltarusijos vaidmuo tik augs
Rusija stiprina kontrolę vidaus politiniams procesams Baltarusijoje, skelbia Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba, rašo „Ukrinform“.
Kruvina naktis Ukrainoje: rusai smogė dronais ir raketomis, yra žuvusių
Rusijos smūgiai Ukrainoje pražudė mažiausiai 10 žmonių, o dar keli buvo sužeisti, trečiadienį pranešė pareigūnai.
Naktį į trečiadienį rusai smogė Kyjivo regionui.
„Bilohorodkos bendruomenėje dėl atakos žuvo du mūsų tautiečiai – vyras ir moteris“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Mykola Kalašnykas.
Pasak M. Kalašnyko, dar keturi asmenys kreipėsi į medikus pagalbos, du iš jų yra vaikai.
Rusai taip pat bombardavo Kryvyi Rihą, pranešė Kryvyi Riho gynybos tarybos pirmininkas Aleksandras Vilkulas.
„Dėl balistinės raketos atakos prieš mūsų miesto infrastruktūros objektą sužeisti du žmonės – 51 metų moteris ir 60 metų vyras. Gydytojai jiems teikia visą reikiamą pagalbą“, – rašo jis.
Šiaurės rytinėje Charkivo srityje dronas pataikė į traukinio, kuriuo važiavo beveik 200 keleivių, vagoną, socialiniame tinkle „X“ paskelbė Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko.
Žuvo penki žmonės.
„Nėra ir negali būti jokio karinio pateisinimo žudyti civilius traukinio vagone“, – „Telegram“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Prokurorai socialiniuose tinkluose paskelbė smilkstančio vagono nuotraukas. Regioninės gelbėjimo tarnybos vėliau pranešė, kad vagonas buvo užgesintas.
Anksčiau skelbta, kad pietiniame Odesos mieste per daugiau nei 50 Rusijos dronų ataką žuvo trys žmonės, o daugiau nei 30 buvo sužeista, pranešė regiono pareigūnai.
Juodosios jūros miestas, svarbus Ukrainos eksportui, nuolat apšaudomas Rusijos pajėgų.
Regiono gubernatorius Olehas Kiperis teigė, kad tarp sužeistųjų yra 39 savaites nėščia moteris ir dvi mergaitės.
Mirtini išpuoliai, dėl kurių daugybė ukrainiečių spaudžiant šalčiui liko be elektros, tęsiasi nuo praėjusios savaitės, kai Jungtiniuose Arabų Emyratuose susitiko Rusijos ir Ukrainos derybininkai JAV tarpininkaujamose derybose, kuriomis siekiama užbaigti konfliktą.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pareiškė, kad šis bombardavimas kenkia taikos pastangoms, ir paragino sąjungininkus didinti spaudimą Maskvai, kad karas būtų nutrauktas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Rubio apie Donbasą: „Tai tiltas, kurio dar neperėjome“
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio Donbaso būsimo statuso klausimą pavadino vienu sudėtingiausių taikos derybų etapų, prie kurio sprendimo šalys dar nėra priartėjusios, rašo „Evropeiskaja Pravda“.
Pasak M. Rubio, šiuo metu diplomatai bando rasti sąlyčio taškų tarp Kyjivo ir Maskvos pozicijų, tačiau pažanga šiuo klausimu išlieka ribota.
„Žinau, kad vyksta aktyvus darbas siekiant išsiaiškinti, ar įmanoma suderinti abiejų pusių požiūrius šiuo klausimu. Tai vis dar tiltas, kurio mes dar neperėjome“, – sakė jis įstatymų leidėjams.
„Nesutarimai vis dar išlieka, bet bent jau mums pavyko susiaurinti klausimų ratą iki vieno pagrindinio. Tai, tikėtina, bus labai sudėtingas klausimas, tačiau darbas su juo vis tiek tęsiamas“, – pridūrė jis.
M. Rubio pripažino, kad Ukrainai politiškai labai sudėtinga net svarstyti „idėją, jog būtų galima apsvarstyti teritorijų keitimą“.
„Rusijos atveju – jie jau dvejus su puse metų savo piliečiams pasakoja, kad šį karą laimi turėdami didžiulį pranašumą. Todėl žmonės stebėtųsi, kodėl mes atiduodame teritoriją, jei taip užtikrintai laimime?“ – sakė M. Rubio.
Jis apibūdino įvykių tempą kaip permainingą ir greitą.
M. Rubio taip pat teigė, kad bendrauja su specialiuoju pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu „tikriausiai po 10 kartų per dieną“.