Danijos karališkoji pasirašė svečių knygoje, pozavo bendrai nuotraukai. Prezidentūroje taip pat vyko dvišalis bei delegacijų susitikimai.
Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovas G. Nausėda ir karalius Frederikas X aptarė abiejų šalių bendradarbiavimą gynybos ir saugumo politikos srityje NATO bei Europos Sąjungos (ES) rėmuose, dvišalius santykius, saugumo situaciją ir paramą Ukrainai.
Prezidentas padėkojo Danijai, kuri – antroji po Islandijos – pripažino Lietuvos nepriklausomybę 1991-ųjų vasario 28-ąją.
„Danija svariai prisidėjo prie Lietuvos narystės ES ir NATO siekių įgyvendinimo, gausių investicijų atėjimo į Lietuvą. Danijos kariuomenė teikė įvairiapusę paramą kuriant Lietuvos kariuomenę, buvo pirmoji Lietuvos partnerė tarptautinėse operacijose. Danijos karinės oro pajėgos aktyviai dalyvauja NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse, o jos kontingentai ne kartą buvo dislokuoti Šiaulių aviacijos bazėje“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.
Prezidento teigimu, stipri Šiaurės ir Baltijos valstybių partnerystė yra regioninio saugumo pagrindas, o Lietuva ir Danija yra bendramintės šalys, panašiai vertinančios šių dienų geopolitinius iššūkius, glaudžiai bendradarbiaujančios siekiant atremiant Rusijos keliamas grėsmes bei remiant Ukrainą.
G. Nausėda pabrėžė, kad Arkties saugumas yra transatlantinio saugumo klausimas.
„Lietuva yra pasirengusi prisidėti prie Danijos ir kitų NATO sąjungininkų pastangų, stiprinant Arkties regiono saugumą. Solidarizuojamės su Danija Grenlandijos klausimu. Teritorinis vientisumas ir suverenitetas yra pagrindiniai tarptautinės teisės principai, kurie negali būti kvestionuojami. Grenlandijos žmonių ir Danijos ateitis priklauso tik nuo jų pačių“, – teigė prezidentas.
Šalies vadovas akcentavo, jog bendromis pastangomis būtina tęsti darbą visose srityse, siekiant stiprinti NATO rytinio flango gynybą ir atsaką į grėsmes.
„Turime veiksmingiau išnaudoti Šiaurės šalių bendradarbiavimą ir stiprinti NATO gynybą bei atgrasymą, kad sustiprintume saugumą Baltijos jūros regione, įskaitant povandeninės kritinės infrastruktūros saugumą, ypač atsižvelgiant į pasikartojančius povandeninių kabelių pažeidimo incidentus, kuriuos sukelia vadinamasis „šešėlinis laivynas“. Svarbu užtikrinti NATO misijų „Eastern Sentry“ ir „Baltic Sentry“ tęstinumą“, – kalbėjo G. Nausėda.
Be to, prezidentas džiaugėsi, kad abi yra vienos iš tvirčiausių Ukrainos rėmėjų.
Trečiadienio vakarą Prezidentūroje svečių garbei taip pat bus surengta oficiali valstybinė vakarienė, skambės G. Nausėdos ir karaliaus Frederiko X tostai.
Kaip skelbta, lėktuvas, kuriuo atvyko Danijos karališkoji pora, Vilniaus oro uoste nusileido trečiadienio popietę. Monarchus pasitiko užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Frederikas X ir Mary Lietuvoje yra viešėję ir anksčiau, tačiau šis vizitas – pirmasis po to, kai 2024 m. pradžioje Frederiko motina, Danijos karalienė Margarita II, paskelbė atsisakanti sosto ir jį perleido vyriausiam sūnui su žmona.
Vizitas vyksta tvyrant nestabilumui dėl Grenlandijos likimo po to, kai Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas ir vėl pareiškė pretenzijas į šią teritoriją.
ELTA primena, kad Baltųjų rūmų šeimininkas šių metų pradžioje interviu žurnalui „The Atlantic“ pareiškė, kad „mums tikrai reikia Grenlandijos, būtinai“.
Reaguodama į šiuos pareiškimus, Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen teigė, jog Jungtinės Valstijos „neturi teisės“ aneksuoti jokios Danijos karalystės dalies.
Be to, šiuos D. Trumpo ketinimus smerkė dalis sąjungininkų, pabrėždami, jog Grenlandija turi teisę į savo nepriklausomumą.
JAV prezidentas grasino jo planams nepritariančioms valstybėms įvesti muitus. Tiesa, kiek vėliau nuo šių planų jis atsitraukė.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
