Apie tai „Žinių radijo“ laidoje diskutavo buvusi žurnalistė, dirbusi Grenlandijoje, šiuo metu Danijoje gyvenanti Kristina Šaltytė ir statybų įmonės „Litpersona“, statančios namus Grenlandijoje, vadovas Žydrūnas Andruška.
Inuitai, kaip Lietuvoje pasakytų, žiauriai (sunerimę – tv3.lt) dėl to, kas dabar vyksta. Susinervinę, užsigavę, kad kažkas ateina ir juos nupirkti ar net užkariaut nori. Nuotaika yra gana slogi, jeigu tinka toks žodis.
Ž. Andruška: Skambinau paklausti, kokios nuotaikos, kaip jaučiasi? Bendra nuotaika tokia, kad jie išsigandę. Yra didelė nežinomybė ir sako, kad tikimės, kad greitai viskas baigsis. Paklausiau, ar mano, kad danai juos gali apginti? Pasakė, kad taip, tiki, kad danai juos apgins.
Ir sako „Matom, kad kitos Europos šalys irgi siunčia karius, nors, aišku, ir simboliškai, bet siunčia“, tai jie turi vilties, kad viskas greitai baigsis, bet nerimas yra. Visi prilipę prie žinių žiūri kiekvieną pasikeitimą. Tai tvyro tokia įtampa.
Vakar kalbėjau su žmogumi iš Danijos. Ji tik prieš metus atskridusi, tai dar nesijaučia susitapatinusi su ta šalimi. Gana lengvabūdiškai atsakė „Aš šitų žinių stengiuosi nežiūrėti, nesinervuoti. Yra kažkokia nežinomybė, bet viskas (gerai – tv3.lt)“.
O iš verslininkų pusės, tai vėlgi sakau, ką mano žmonės? Sako, kad jie nekenčia šito vyruko.
Ką Danijoj šneka? Kokios savijautos, Kristina, pas jus? Kokios nuotaikos? Dabar matome mitingus Nuke.
K. Šaltytė: Nežinau, kiek šneka, bet palaikymo labai daug. Per medijas labai transliuoja žinią, kad mes palaikome Grenlandiją.
Pavyzdžiui, vakar mačiau reportažą per žinias, kad visokie vėliavų ir ženkliukų fabrikėliai, kur, pavyzdžiui, dvi vėliavos sukombinuotos, pavyzdžiui, Lietuva, Ukraina, kaip mes turėjome. [...] Čia žiauriai apakę, kad nebespėja siūti Grenlandijos vėliavų.
Vien Grenlandijos vėliavėlės, vėliavas, atributiką siuva, nes buvo protestai ir Šiaurės Jutlandijoje, ir Kopenhagoje, ir daugiau mažiau visuose miestuose. Ėjo demonstracija iki Amerikos ambasados Kopenhagoje. Tokį solidarumą išreiškia.
Gal Žydrūnas supranta, ko nori Trumpas? Sakė, skaito knygą apie jį dabar.
Ž. Andruška: Pradėjau skaityti jo seną knygą ir ten jis yra parašęs, kad planuoti nepatinka, kad niekada nebūtų geras verslininkas, jeigu vaikščiotų su lagaminėliu pilnu planų.
Sako, kad man patinka ateiti į ofisą ir žiūrėti, kas bus. Gal šiek tiek toks elgesio modelis jaučiasi.
Norėčiau pasidalinti vienu dalyku, ką danai verslininkai pastebėjo, esantys ten ilgą laiką. Vienas mano klientas, kuris ten gyveno virš 20 metų, kai mes pradėjome prieš keletą metų dirbti, buvo jaučiamas didelis grenlandų noras dėl nepriklausomybės, autonomijos ir vyravo tokios Sąjūdžio idėjos.
Dabar danai sako, kad atrodo, kad viskas apsivertė 180 laipsnių. Grenlandams tiesiog išgaravo šis noras ir jie dabar suprato, kad būti kartu su danais visgi verta.
Danų nuomone, iš šitos situacijos išeis su labai sustiprėjusia jungtimi. Jungtis tarp Grenlandijos ir Danijos taps žymiai stipresnė. Grėsmės akivaizdoje [jie] labai susivienijo.
Bet [grenlandai] nori būt nepriklausomi?
K. Šaltytė: Jie nori, bet noriu pasakyt, kad čia yra dabar neįmanomas atsiplėšimas. Arba jis sunkiai įmanomas dėl finansų. Žmonių – mažai, o gauna dotacijas iš Danijos.
Neišgyventų be to? Nepriklausoma neišgyventų Grenlandija?
K. Šaltytė: Aš manau, kad ne tik dėl pinigų, bet dar ir, kaip čia pasakyt, kadrų prasme. Pavyzdžiui, per 10 metų, man atrodo, seselių mokykloje išlavinta tiktai 200 seselių.
Visi važiuoja iš Grenlandijos. Kai aš ten buvau, dauguma mūsų buvo iš Danijos atvažiavusių. Tai norint palaikyti lygį, pavyzdžiui, medicinos, kad viskas nemokama, vaistai, net paracetamolio tabletės, aš neįsivaizduoju, kaip amerikiečiai perimtų šitą modelį ir kaip vietiniai, likę be šitų finansų, susitvarkytų.
Tai yra didžiulis išlaikymas. Žmonės yra skraidinami (sraigtasparniais – tv3.lt) iš miestelių, nes viskas yra gana sudėtinga.
Grįžkime prie žmogiškų įspūdžių, kas labiausiai, Žydrūnai, patį nustebino nuvažiavus į Grenlandiją? Ar patyrėte lengvą ar sunkų kultūrinį šoką šitoje žemėje?
Ž. Andruška: Pirmas atradimas buvo, kad ten normalūs miestai. Viskas normaliai – statybos vyksta, žmonės gyvena, eina į sporto klubą ir panašiai.
Nėra kažkokių papročių, kurie verčia mus, europiečius, šiek tiek suklusti?
Ž. Andruška: Pats elgesys. Mūsų įmonė sprendė problemą – pasipylė užsakymai, finansuojami Danijos, ir vietos gyventojai paprasčiausiai nesugebėjo tilpti į terminus.
Trūko kompetencijos dideliems objektam statyt. Vietiniai žmonės mokėjo pastatyt standartinius medinius namukus, 50 kvadratų. O kai reikia montuoti skydus normalius, doką, kur didelės betoninės konstrukcijos, nu tai tiesiog [nėra kam to daryti].
Kai mes atvažiavome, vienoje vietoje, kitoje vietoje kažkas pradėta, ašys nesueina. Bardakas – viskas apsnigę, nenukasta.
Kaip sakėte, ateina į darbą žmogus ir jis gali vidury darbo dienos išeiti ir tomis sniego dykumomis vaikščioti, niekam nieko nepasakęs?
Ž. Andruška: Jeigu geras oras, jis gali mest daiktus ir išeiti. Neišeina motyvuoti piniginiais dalykais, jiems nereikia pinigų, jiems norisi gyventi savo gyvenimą.
Galbūt yra priešprieša, kad atėjo čia danai aiškinti, kaip gyvent, suvarė į darbo vietą. Nei aš norėjau, nei man čia reikia.
Man dar labai patiko, ypatingai mažesniuose miesteliuose, lėtas tempas. Galbūt ir Lietuvoje mažame miestely taip žmonės gyvena. Aš nežinau, tiesiog reiktų patikrint.
Kai atsikeli ryte ir žinai, kad tau tikrai niekur nereikia skubėt, nes net nėra kelio iš miesto išvažiuoti. Lėktuvas ar išskris, ar neišskris kai suplanuota – irgi nėra jokių garantijų.
Jeigu neišskris dvi ar tris dienas ir tu pavėluosi į susitikimą, nereikės atsiprašyti. Tiesiog pasakai, kad būsi už trijų dienų, nes nukėlė skrydį. Ir čia viskas yra visiškai normalu. Tai paliko labai didelį įspūdį.
Visą „Žinių radijo“ laidą galite žiūrėti čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
