Rusija užtrenkia duris deryboms: iškėlė Ukrainai ultimatumą
Rusijos vadovo Vladimiro Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas pareiškė, kad nėra prasmės rengti dar vieną trišalių derybų tarp Ukrainos, Rusijos ir JAV raundą, kol Kyjivas neišvedė savo kariuomenės iš Donbaso. Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Gynybos pajėgų išvedimas iš Donbaso, ko toliau reikalauja Maskva, Ukrainai taptų strateginiu pralaimėjimu.
Po Rusijos grasinimų Kyjivui Vokietija sako nesileisianti įbauginama
Rusijai įspėjus užsienio diplomatus Kyjive, kad atakuos miestą, jei Ukraina šį savaitgalį sutrikdys pergalės Antrajame pasauliniame kare minėjimo renginius Maskvoje, Vokietija ketvirtadienį pareiškė nesileisianti įbauginama.
Berlynas „toliau rems Ukrainą ir didins spaudimą Rusijai“, rašoma naujienų agentūrai AFP atsiųstame Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
„(Prezidento Vladimiro) Putino grasinimai dar kartą rodo, kad jis nėra pasirengęs rimtoms deryboms“, – pridūrė ministerija.
Rusija kiek anksčiau ketvirtadienį antrą kartą per mažiau nei 24 valandas paragino gyventojus ir diplomatus išvykti iš Kyjivo, įspėdama apie galimą atsakomąjį smūgį per vienašališkas paliaubas, kurias Maskva paskelbė gegužės 9-ąją minimos pergalės Antrajame pasauliniame kare iškilmių proga.
„Dar kartą primename Kyjivo civiliams gyventojams ir užsienio diplomatinių misijų darbuotojams apie būtinybę laiku palikti miestą“, – teigiama Gynybos ministerijos pareiškime, kuriame žadama Ukrainos atakos atveju „atsakyti tuo pačiu“.
Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Rusijos valstybes sąjungininkes ketvirtadienį įspėjo nedalyvauti gegužės 9-ąją Maskvoje vyksiančiame pergalės Antrajame pasauliniame kare parade, Rusijai paskelbus tą dieną, anot jos, galiosiančias vienašališkas paliaubas.
„Taip pat esame gavę pranešimų iš kai kurių Rusijai artimų valstybių, kad jų atstovai planuoja būti Maskvoje. Keistas noras (...) šiais laikais. Mes to nerekomenduojame“, – sakė jis vakariniame kreipimesi.
Rusija kasmet gegužės 9 dieną mini Antrojo pasaulinio karo Pergalės dieną surengdama didžiulį karinį paradą Raudonojoje aikštėje.
Šią savaitę šalis paskelbė vienašališkas paliaubas su Ukraina gegužės 8–9 dienomis, kad jos sutaptų su minėjimo renginiais.
Trečiadienį užsienio diplomatinėms atstovybėms ir tarptautinėms organizacijoms išsiųstoje notoje Rusija įspėjo, kad suduos „atsakomąjį smūgį“ Ukrainos sostinei, „įskaitant sprendimų priėmimo centrus“, jei Ukraina šį šeštadienį sutrikdys minėjimo renginius.
Ji paragino juos „užtikrinti savalaikę diplomatinių ir kitų atstovybių darbuotojų, taip pat piliečių evakuaciją iš Kyjivo miesto“.
JAV patvirtino, kad Ukrainos vyriausiasis derybininkas yra Majamyje
Vašingtonui ir Kyjivui siekiant atgaivinti derybas dėl Rusijos invazijos užbaigimo, Baltieji rūmai naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas ketvirtadienį Majamyje susitinka su JAV pareigūnais.
Kyjivas kiek anksčiau paskelbė, kad R. Umerovas pirmą kartą nuo kovo pabaigos susitiks su JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiuoju pasiuntiniu Steve'u Witkoffu ir žentu Jaredu Kushneriu.
Nuo vasario mėnesio, kai Vašingtonas sutelkė dėmesį į savo karą su Iranu, JAV tarpininkaujamos derybos dėl kruviniausio konflikto Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų užbaigimo beveik nepasistūmėjo į priekį.
„Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius šiandien surengs keletą susitikimų su Jungtinių Valstijų prezidento pasiuntiniais“, – socialiniame tinkle „X“ kiek anksčiau parašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, turėdamas omenyje R. Umerovą.
„Pirma, humanitarinis aspektas. Tikimės, kad pavyks įgyvendinti naują kalinių išlaisvinimo etapą. Antra, diplomatinio proceso atgaivinimas“, – pridūrė V. Zelenskis.
R. Umerovas su S. Witkoffu ir J. Kushneriu paskutinį kartą buvo susitikęs Floridoje kovo 21–22 dienomis.
Grįžęs į prezidento postą, D. Trumpas ėmė raginti Maskvą ir Kyjivą derėtis. Tačiau ne vieną mėnesį trukusios derybos nedavė norimo rezultato ir kariaujančios šalys nepriartėjo prie susitarimo dėl kovų, kurias prieš daugiau nei ketverius metus išprovokavo Rusijos invazija, nutraukimo.
Jau ir taip įstrigusios derybos nuo vasario pabaigos, kai prasidėjo JAV ir Izraelio karinė operacija prieš Iraną, buvo nustumtos į antrą planą.
Dar prieš karą Artimuosiuose Rytuose Rusija ir Ukraina nesutarė pagrindiniu teritorijos klausimu.
Ukraina yra pasiūliusi įšaldyti konfliktą esamose fronto linijose.
Tačiau Rusija tai atmeta, teigdama, kad nori visos Donecko srities, nors ją iš dalies kontroliuoja Ukraina, o Kyjivas teigia, kad toks reikalavimas yra nepriimtinas.
Zelenskis siunčia svarbią žinią Rusijos sąjungininkams: „Mes to nerekomenduojame“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Rusijos valstybes sąjungininkes ketvirtadienį įspėjo nedalyvauti gegužės 9-ąją Maskvoje vyksiančiame pergalės Antrajame pasauliniame kare parade, Rusijai paskelbus tą dieną, anot jos, galiosiančias vienašališkas paliaubas.
Po rusų atakų Ukrainoje kilo didelis miško gaisras
Po rusų pajėgų surengtų atakų Ukrainos šiaurinėje Černihivo srityje prie Rusijos sienos kilo didelis miško gaisras. Liepsnos apėmė 2,4 tūkst. hektarų plotą, pranešė valstybinė miškų ūkio įmonė „Lisy Ukrajiny“. Gesinimo darbus sunkina rusų dronų grėsmė.
„Miškuose Černihivo srityje liepsnoja dideli gaisrai, kuriuos sukėlė Rusijos karinė agresija. Liepsnos įsiplieskė gegužės 5 d. miško ruože, kuris potencialiai užterštas sprogiais karo amunicijos likučiais“, – teigiama pranešime.
Dėl sudėtingos saugumo situacijos gaisrų esą šiuo metu neįmanoma visiškai užgesinti – virš teritorijos nuolat skrenda priešo dronai, o tai kelia tiesioginį pavojų ugniagesiams ir miškininkams.
Šiuo metu bandoma suformuoti apsaugines juostas ir imamasi priemonių ugnies plitimui apriboti.
Rusija prieš gegužės 9 d. paradą stiprina Putino apsaugą
Prieš šeštadienį vyksiančias iškilmes, skirtas pergalei prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniam kare paminėti, Rusija stiprina prezidento Vladimiro Putino apsaugą. To priežastis yra Ukrainos keliama teroristinė grėsmė, ketvirtadienį pareiškė Kremlius, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.
Prieš svarbias šventines dienas visada imamasi papildomų priemonių, sakė Kremliaus atstovas. Dmitrijus Peskovas. Paklaustas, ar tai galioja ir V. Putino asmeninei apsaugai, jis atsakė: „Žinoma“.
Tačiau D. Peskovas paneigė Vakarų žiniasklaidos, įskaitant JAV stoties CNN, pranešimus, jog baiminamasi pučo ar pasikėsinimo. Ši rėmėsi neįvardyta Europos žvalgyba.
„Turiu jums klausimą: kas yra Europos žvalgyba? Man tokia nežinoma“, – teigė D. Peskovas.
Rusija praėjusią savaitę pareiškė, kad Pergalės dienos paradas saugumo sumetimais šiais metais vyks mažesne apimtimi ir be įprasto karinės technikos demonstravimo.
Maskva pagrasino, kad, jei Ukraina surengs atakas prieš iškilmes Maskvoje, bus surengtas masinis raketų smūgis prieš Kyjivo centrą. Kartu Rusija paskelbė apie paliaubas gegužės 8 ir 9 dienomis. Tačiau tai nebuvo suderinta su vyriausybe Kyjive.
Ukraina savo ruožtu yra paskelbusi dviejų dienų paliaubas, kurios įsigaliojo naktį į trečiadienį, tačiau Rusija jų nesilaiko.
Kyjivas: Ukrainos ir JAV derybininkai Floridoje surengė pokalbius dėl Rusijos invazijos
Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas Floridoje kalbėjosi su JAV pareigūnais, kaip užbaigti Rusijos invaziją, ketvirtadienį pranešė Kyjivas, deryboms įstrigus dėl karo Artimuosiuose Rytuose.
„Taip, jis nuvyko ir jau pranešė prezidentui. Informacija apie tai bus pateikta netrukus“, – žurnalistų paklaustas apie praneštą R. Umerovo vizitą sakė Ukrainos prezidentūros komunikacijos patarėjas Dmytro Lytvynas.
Zelenskis vardija: Ukraina surengė galingų smūgių Rusijai seriją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbia, kad Ukraina surengė naujus smūgius Rusijai. Kaip jis skelbia savo „Telegram“ kanale, ketvirtadienį Ukraina vėl pasiekė Permę – jis yra daugiau nei 1 500 km nuo Ukrainos sienos. V. Zelenskis dėkoja Ukrainos kariams.
„Neseniai buvo pasiekti svarbūs rezultatai Čeliabinske – iki 1 800 km – taip pat Jekaterinburge – beveik 2 000 km. Ukrainos tolimųjų smūgių pasekmes pajuto ir Novorosijskas, Krymskas, Tuapsė, Samaros ir Žemutinio Naugardo sritys.
Mes ne kartą siūlėme Rusijos vadovybei žengti taikos link. Atsakymu gavome tik naujus Rusijos smūgius. Taigi būtent dėl to Ukrainos tolimųjų sankcijų taikymo sritis plečiasi į atokius Rusijos taškus, susijusius su Rusijos karine pramone, karo infrastruktūra ir agresijos finansavimu.
Kiekvieną dieną Rusija gali pasirinkti ir sustabdyti savo karą. Ir ne kelioms valandoms, kad gautų mūsų leidimą surengti paradą Maskvoje, o tam, kad išsaugotų žmonių gyvybes. Reikia vertinti žmones, o ne paradus. Reikia užtikrinti taiką, o ne lakstyti po pasaulio sostines su prašymais dėl pertraukos gegužės 9 d. Taika yra būtina. Ačiū visiems, kurie padeda Rusijai tai suvokti“, – rašo V. Zelenskis.
Europa sureagavo į Rusijos ultimatumus: deja, tai kasdienybė
Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pareiškė, kad neišvyks iš Kyjivo, nors Rusija perspėjo apie galimą atsakomąjį smūgį Ukrainos sostinėje ir paragino užsienio organizacijas evakuotis.
Kremlius teigia, kad jo dviejų dienų paliaubos su Ukraina prasidės vidurnaktį
Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad vidurnaktį pradės dviejų dienų paliaubas su Ukraina, kurios turėtų apimti jo patriotinį gegužės 9-osios paradą, nors anksčiau šią savaitę ignoravo Ukrainos inicijuotą ugnies nutraukimą.
Maskva perspėjo užsienio šalių diplomatus Kyjive, kad smogs Ukrainos sostinei, jei Ukraina taikysis į jos gegužės 9-osios minėjimą.
„Taip, kalbame apie gegužės 8 ir 9 d.“, – nurodė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, naujienų agentūros AFP paklaustas, ar paliaubos įsigalios vidurnaktį.
Sulaukęs klausimo apie Ukrainos paliaubas gegužės 6 d., D. Peskovas sakė, kad „Rusija į tai nereagavo“. Tai buvo atsakomasis Kyjivo, kuris savo ruožtu atmetė Maskvos reikalavimą nutraukti kovas per gegužės 9-osios paradą kaip „visišką cinizmą“, pasiūlymas.
D. Peskovas tvirtino, kad Rusijos saugumo tarnybos ruošiasi šeštadienį vyksiančiam renginiui, „ypač atsižvelgiant į teroristinę grėsmę“, kurią kelia Ukraina.
Kyjivas pastarosiomis dienomis smogė Rusijos miestams bepiločiais orlaiviais net Urale.
D. Peskovas taip pat teigė, kad interneto išjungimai, kurie sukėlė tam tikrą rusų susirūpinimą, Maskvoje yra „būtini“.
„Jie įgyvendinami siekiant užtikrinti piliečių saugumą, o tai yra absoliutus prioritetas“, – tikino jis.
Maskva šiais metais sumažino savo gegužės 9-osios parado, kuriuo minima pergalė prieš nacistinę Vokietiją 1945 m., mastą, nes Ukraina surengė smūgius giliau Rusijos teritorijoje.
Ji pirmą kartą per beveik 20 metų iš renginio pašalino karinę techniką.
Lenkijos saugumo agentūra: auga Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos šnipų aktyvumas
Lenkijos vidaus saugumo agentūra (ABW) trečiadienį pranešė apie augantį Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos šnipų aktyvumą šalyje.
ABW teigė, kad per dvejus metus pradėjo 69 tyrimus dėl šnipinėjimo, iš jų 48 – vien 2025 metais. Šis skaičius atitinka bendrą tokių tyrimų, pradėtų per ankstesnius 32 metus, nuo 1991 iki 2023 metų, skaičių.
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, institucijos nustatė 91 įtariamąjį, pateikė kaltinimus 82 asmenims dėl įvairių šnipinėjimo formų ir sulaikė 62 žmones, pranešė ABW.
ABW taip pat užkirto kelią konkrečioms užsienio žvalgybos operacijoms, naudodama tokias priemones kaip draudimai atvykti, išsiuntimai ir atsisakymas suteikti diplomatines akreditacijas ar jų atšaukimas.
Anot ataskaitos, Rusijos veikla Lenkijoje buvo sutelkta į šalies diskreditavimą tarptautiniu mastu, pasitikėjimo valstybės institucijomis menkinimą ir prokremliškų naratyvų propagavimą. Šios pastangos apėmė bandymus kurstyti antivalstybines, antieuropietiškas ir prieš NATO nukreiptas nuotaikas, taip pat gilinti socialinį susiskaldymą, ypač išnaudojant istorinę įtampą Lenkijos ir Ukrainos santykiuose.
Bendradarbiaudama su partnerių agentūromis, ABW taip pat teigė užkirtusi kelią bandymams įvykdyti išpuolius ir pasikėsinimus į prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną kovojančius aktyvistus.
Anot ABW, Lenkija tebėra prioritetinis Baltarusijos žvalgybos agentūrų operatyvinis taikinys, kuriuo siekiama infiltruotis į daugybę Lenkijoje esančių Baltarusijos opozicijos grupių ir jas suardyti. Jos veikia „simbiozėje“ su Rusijos tarnybomis, ypač karinėje žvalgyboje, kuri orientuojasi į Lenkijos ir sąjungininkų karinius objektus bei ypatingos svarbos infrastruktūrą.
ABW taip pat įspėjo dėl augančios Kinijos įtakos, kurią iš dalies lemia ekonominė plėtra regione, tuo pat metu darant šaliai spaudimą ir lobizmą.
„Didėjant Kinijos aktyvumui Lenkijoje, šios šalies žvalgybos tarnybos stengiasi sukurti teigiamą Kinijos Liaudies Respublikos įvaizdį, naudodamosi vietos žiniasklaidos priemonėmis ir bandydamos pasiekti Lenkijos žiniasklaidą“, – nurodė ABW.
ABW trečiadienį dar įspėjo, kad nepilnamečiai ir jauni suaugusieji vis dažniau susiduria su ekstremistiniu turiniu internete, įskaitant medžiagą, platinamą per susirašinėjimo programėles, socialinius tinklus ir žaidimų forumus, kurie vartotojams suteikia aukštą anonimiškumo lygį.
„Ekstremalus jaunimo elgesys retai būna sąlygotas konkrečios ideologijos, – teigė agentūra. – Dažniau tai lemia trauka smurtui, įskaitant masines žudynes ir žiaurią teroristinių struktūrų veiklą.“
Agentūra teigė, kad dauguma radikalizuotų asmenų išlieka aktyvūs tik internete, tačiau ji nustatė pavienių atvejų, kai žmonės tiesiogiai ruošėsi teroristiniams išpuoliams.
Lenkija sugalvojo, kaip Europa galėtų atleisti Fico: siūlo mainus
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad Varšuva gali „atleisti“ Slovakijos ministrui pirmininkui Robertui Fico už planuojamą vizitą į Maskvą, jei jis padės atblokuoti paramą Ukrainai.
Griaudėja sprogimai, zuja ugniagesiai: Rusijoje vėl liepsnoja Permė
Rusijos Permėje ketvirtadienį vėl sujudimas. Kaip skelbia „Ukrainska Pravda“, pranešama apie sprogimus ir gaisrą netoli naftos gamybos ir skirstymo stoties. Ji nuo Ukrainos yra nutolusi daugiau nei 1 500 km.
Liudininkai skelbia nuotraukas ir vaizdo įrašus iš vietos. Matyti į dangų kylantys dūmai, gatvėmis skubantys ugniagesiai.
Taip pat girdėti sprogimai.
Mieste buvo paskelbtas aliarmas dėl dronų grėsmės.
Permės oro uostas laikinai uždarytas.
Permės srities gubernatorius Dmitrijus Mahoninas pranešė, kad viena iš regiono pramonės įmonių patyrė drono smūgį. Jo teigimu, dar keli dronai buvo numušti.
Pastarosiomis savaitėmis Permė sulaukė ir daugiau smūgių.
Pranešama, kad sprogimai girdėti ir Sočyje.
Rusija per praėjusią parą kare prieš Ukrainą neteko 890 karių ir dviejų oro gynybos sistemų
Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. gegužės 7 d. pasiekė apie 1 338 060 karių, įskaitant 890 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusija taip pat neteko 11 918 tankų, 24 521 šarvuotosios kovos mašinos (+6), 41 539 artilerijos sistemų (+61), 1 776 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+1), 1 365 oro gynybos sistemų (+2), 435 lėktuvų, 352 sraigtasparnių, 277 912 bepiločių orlaivių (+1 851), 1 336 antžeminių robotizuotų sistemų (+4), 4 585 kruizinių raketų, 33 laivų, 2 povandeninių laivų, 94 545 automobilių ir degalų cisternų (+233) bei 4 172 specialiosios technikos vienetų (+2).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Dronai skrido į Maskvą: Rusijoje – sprogimai, uždaryti oro uostai
Ketvirtadienio rytą dronai skrido į Maskvą, skelbia UNIAN. Maskvos srityje esančio Naro Fominsko gyventojai skelbia girdėję sprogimus ir priešlėktuvinės gynybos sistemų darbą. Teigiama, kad buvo uždaryti Maskvos oro uostai.
„Telegram“ kanaluose pranešama, kad atakos taikiniu tapo gamybos ir logistikos kompleksas „Nara“, priklausantis Rusijos gynybos ministerijai.
Šis kompleksas yra Naro Fominske, užima daugiau nei 180–200 ha plotą, karinio miestelio teritorijoje.
Kompleksas skirtas įvairių karinių krovinių, nuo technikos iki maisto produktų, saugojimui ir paskirstymui Rusijos kariuomenėje.
Manoma, kad ataka gali turėti didelį poveikį Rusijos kariuomenės aprūpinimui.
Sprogimai esą buvo girdėti ir kituose Rusijos regionuose.
Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį, likus kelioms dienoms iki Maskvoje vyksiančio Antrojo pasaulinio karo minėjimo, pareiškė, kad jos pajėgos per naktį sunaikino 347 dronus.
Rusija tvirtina sunaikinusi 347 Ukrainos bepiločius orlaivius
Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį, likus kelioms dienoms iki Maskvoje vyksiančio Antrojo pasaulinio karo minėjimo, pareiškė, kad jos pajėgos per naktį sunaikino daugiau kaip 300 Ukrainos bepiločių orlaivių.
347 bepiločiai buvo sunaikinti nuo 21 iki 7 val. Lietuvos laiku, pranešime teigė ministerija.
Abi šalys šią savaitę paskelbė vienašališkas paliaubas – Kyjivas pasiūlė nutraukti ugnį gegužės 6 d., tačiau Rusija tai ignoravo, o Kremlius savo ruožtu pareikalavo paliaubų gegužės 8–9 d., kad jos sutaptų su Kremliaus Antrojo pasaulinio karo renginiais.
Dronai Latvijoje: mokyklos stabdo pamokas, gyventojams – skubus perspėjimas
Latvijoje ketvirtadienio rytą sudužus dviem dronams stabdomos pamokos Rėzeknės mokyklose, o gyventojai perspėjami nesibūriuoti lauke bei sekti institucijų informaciją.
Aliarmas Latvijoje: įskrido dronai, kilo gaisras
Keletas bepiločių orlaivių ankstyvą ketvirtadienio rytą iš Rusijos įskrido į Latvijos oro erdvę ir du iš jų nukrito, pranešė Nacionalinės ginkluotosios pajėgos.
Šiuo metu incidento vietoje dirba kariuomenės, policijos ir valstybinės priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos padaliniai.
JAV pasiuntinys Witkoffas Majamyje turėtų susitikti su Ukrainos saugumo vadovu Umerovu
JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas šią savaitę planuoja su Ukrainos Nacionalinio saugumo tarybos sekretoriumi Rustemu Umerovu, dpa sakė šaltiniai Baltuosiuose rūmuose; derybos turėtų vykti Majamyje.
Susitikimo laiko ir darbotvarkės detalės nebuvo atskleistos. Ukrainos pareigūnai kol kas nepatvirtino šio vizito, pasakydami tik tiek, kad R. Umerovas negalėjo dalyvauti parlamentinio tyrimo posėdyje Kyjive, nes buvo išvykęs į užsienį.
Balandžio pabaigoje JAV prezidentas Donaldas Trumpas kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apie galimas paliaubas, susijusias su gegužės 9 d. Rusijos Pergalės dienos šventėmis, kuriomis paminima Sovietų Sąjungos pergalė prieš nacistinę Vokietiją.
Vėliau Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad penktadienį įsigalios dviejų dienų paliaubos. Kyjivas atsakė siūlymu nutraukti karo veiksmus anksčiau – nuo gegužės 6 d., tačiau Maskva iki šiol į šį pasiūlymą nereagavo.
Rusija atvirai pagrasino Ukrainai: perspėjo apie ataką prieš Kyjivą
Rusija perspėjo Kyjive esančius užsienio diplomatus, kad atakuos šį miestą, jei Ukraina trukdys Antrojo pasaulinio karo minėjimams Maskvoje ateinantį savaitgalį. Tuo tarpu praėjusią naktį abi šalys vėl rengė atakas.
Rusija savo grasinimo nedetalizavo, o Ukraina dar nespėjo reaguoti.
Ketvirtadienį Rusija ir Ukraina apsikeitė smūgiais, per juos buvo sužeista 13 žmonių Rusijos pasienio mieste Brianske ir vienas žmogus Ukrainos Dnipro mieste, teigė abiejų šalių pareigūnai.
Rusija kasmet gegužės 9 d. švenčia Pergalės dieną Antrajame pasauliniame kare, surengdama didžiulį karinį paradą Raudonojoje aikštėje.
Šią savaitę šalis paskelbė vienašališkas paliaubas su Ukraina gegužės 8–9 d., kad jos sutaptų su minėjimo renginiais.
Trečiadienį užsienio diplomatinėms misijoms ir tarptautinėms organizacijoms išsiųstame pranešime Rusija įspėjo, kad surengs „atsakomąjį smūgį“ Ukrainos sostinei, „įskaitant sprendimų priėmimo centrus“, jei Ukraina sutrukdys minėjimus šį šeštadienį.
Ji paragino juos „užtikrinti, kad iš Kyjivo miesto laiku būtų evakuotas diplomatinių ir kitų misijų personalas, taip pat piliečiai“. Ukraina kol kas į tai neatsakė.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas ketvirtadienį sakė, kad buvo sunaikinti mažiausiai penki dronai, „skridę Maskvos link“.
Vienas žmogus buvo sužeistas per Rusijos smūgį Dnipro mieste, ketvirtadienį pranešė srities administracijos vadovas Oleksandras Ganža.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
tiktok _lumina_rose
youtube ARABESQUE-Midnight Dancer
Kremlius griebėsi šantažo: siunčia dviprasmišką žinią Zelenskiui
Rusijos vadovo Vladimiro Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas pareiškė, kad, „neduok Dieve“, Rusijai gali tekti smogti Kyjivui atsakant į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio grasinimus.
Jis priminė Rusijos gynybos ministerijos perspėjimą apie esą „neišvengiamą smūgį Kyjivo centrui“ tolimesnės eskalacijos atveju.
Tuo pat metu J. Ušakovas taip pat pareiškė, kad jei V. Zelenskis „žengtų svarbų žingsnį“, šalys esą galėtų staigiai pasistūmėti karo sureguliavimo link.
Pasak jo, visi derybų dalyviai „supranta, ką reikia padaryti“, tačiau Amerikos pusė šiuo metu esą „užsiėmusi kita problema“.
Iš esmės Kremlius ir vėl derina kalbas apie „taiką“ su tiesioginiais grasinimais smogti Ukrainos sostinei.
Ukraina į pasikartojančius Rusijos paliaubų pažeidimus atsakys „tolimojo nuotolio sankcijomis“, ketvirtadienį pareiškė prezidentas V. Zelenskis, turėdamas omenyje Ukrainos vykdomus smūgius taikiniams toli Rusijos teritorijoje.