Iš Vokietijos – griežtas raginimas Rusijai
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas šeštadienį Jungtinėse Tautose (JT) įvykusiame susitikime su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu paragino Maskvą „atsisakyti savo pavojingo eskalacijos kelio“, pranešė Berlyno diplomatas.
Derybos buvo surengtos tuo metu, kai įtampa tarp Berlyno ir Maskvos dar padidėjo: Vokietija apkaltino Rusiją organizavus bandymą surengti drono ataką prieš Leipcigo oro uostą ir abi šalys nurodė uždaryti po viena kitos konsulatą.
„J. Wadephulas paragino Rusijos Federaciją atsisakyti savo pavojingo eskalacijos Vokietijos, Europos ir NATO atžvilgiu kelio“, – sakė vokiečių diplomatas.
„Jis aiškiai pareiškė: tokie incidentai kaip neseniai įvykęs bandymas surengti išpuolį Leipcige ar kitos hibridinės atakos nesusilpnins Vokietijos pasiryžimo remti Ukrainą, kuri patiria puolimą“, – pažymėjo diplomatas.
Tai buvo pirmas toks susitikimas nuo tada, kai Maskva prieš daugiau nei ketverius metus pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą.
Zelenskis: Rusijos smūgiai vėl pareikalavo aukų
Rusijos oro smūgiai prieš Ukrainą, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, šeštadienį vėl pareikalavo žuvusiųjų ir sužeistųjų.
Zaporižios mieste žuvo du žmonės. Visoje šalyje sužeista 14 žmonių, rašė V. Zelenskis socialiniuose tinkluose. Jis taip pat pranešė apie atakas prieš Kyjivą ir Odesos, Sumų, Charkivo, Poltavos, Mykolajivo bei Vinicos sritis.
„Svarbu, kad mūsų partneriai nepamirštų: Rusija eskaluoja padėtį kiekvieną dieną“, – pabrėžė V. Zelenskis. Todėl esą būtinos griežtesnės JAV ir Europos Sąjungos (ES) sankcijos.
V. Zelenskis patvirtino Ukrainos dronų atakas prieš Ilskio naftos perdirbimo gamyklą pietų Rusijos Krasnodaro srityje ir karinę gamyklą Rostovo srityje.
Penktadienį per Rusijos dronų atakas prieš sostinę Kyjivą žuvo septyni žmonės, dar 59 buvo sužeisti. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kalbėdamas renginyje Sankt Peterburge, pagrasino dar stipresniais smūgiais prieš Ukrainą. Tai esą bus atsakas į didelę Ukrainos dronų ataką prieš Maskvą Rusijos parlamento rinkimų dieną.
Ukraina nuo 2022 m. vasario priešinasi plataus masto Rusijos invazijai.
„Reuters“: po Ukrainos dronų atakos sustabdyta Permės naftos perdirbimo gamykla
Rusijos Permės naftos perdirbimo gamykla – septinta pagal dydį šalyje – po penktadienį surengtos Ukrainos dronų atakos sustabdė veiklą.
Apie tai, remdamasi dviem su situacija susipažinusiais šaltiniais, pranešė agentūra „Reuters“, kurią cituoja „Ukrinform“.
Pranešama, kad gamykloje kilo gaisras. Buvo pažeisti vamzdynai, rezervuarai ir technologiniai įrenginiai.
Už 1 460 kilometrų į šiaurės rytus nuo Maskvos esanti gamykla 2024 m. perdirbo apie 12,6 mln. tonų naftos (252 tūkst. barelių per dieną). Joje pagaminta 2 mln. tonų benzino, 5,3 mln. tonų dyzelino, 200 tūkst. tonų mazuto ir 700 tūkst. tonų naftos kokso.
Ukrainos kariuomenė patvirtino smūgį naftos perdirbimo gamyklai Krasnodaro srityje
Ukrainos kariuomenės generalinis štabas patvirtino smūgį Ilskio naftos perdirbimo gamyklai Rusijos Krasnodaro srityje. Tai generalinis štabas pranešė tinkle „Facebook“.
Nurodoma, kad naktį į šeštadienį dronai atakavo Ilskio naftos perdirbimo gamyklą Krasnodaro srityje. Po atakos gamyklos teritorijoje kilo gaisras.
Šios naftos perdirbimo gamyklos pajėgumai siekia apie 6,6 mln. tonų naftos per metus.
NATO pareigūnas: „Kartais norint apsiginti, tenka pulti“
NATO smogtų taikiniams kitos šalies teritorijoje, jei to reikėtų norint apginti Aljanso nares, estų leidiniui „Postimees“ sakė NATO pajėgų Europoje vyriausiojo vado pavaduotojas, aviacijos maršalas seras Johnas Stringeris.
Interviu laikraščiui per šiuo metu vykstančią Estijos gynybos savaitę J. Stringeris sakė, kad nors NATO yra gynybinis aljansas, „kartais norint apsiginti, tenka pulti“.
Vadas atsisakė nurodyti galimos Rusijos atakos terminus ir teigė nenorintis „veltis į diskusijas apie tai, ar kalbame apie mėnesius, ar apie metus“.
J. Stringerio teigimu, NATO pastaruosius kelerius metus rengė atgrasymo ir gynybos planus euroatlantinei erdvei, didelį dėmesį skirdama trijų Baltijos valstybių gynybai.
Paklaustas, ar prireiktų smūgių toli Rusijos teritorijoje, jis atsakė, kad jei NATO būtų įtraukta į karinį konfliktą, taikinių atakavimas siekiant užtikrinti Europos šalių saugumą „būtų tai, ką mes padarytume“.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 134 rusų dronus
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 134 dronus, kuriais Rusija nuo penktadienio vakaro atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo penktadienio 18.00 val. okupantai į Ukrainą paleido 173 dronus, įskaitant „Shahed“, „Gerbera“ bei „Parodija“ tipo imitacinius bepiločius.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, numušti/neutralizuoti 134 dronai.
19 vietų registruoti smūgiai, aštuoniose – numuštų oro taikinių nuolaužos.
Per Rusijos dronų ataką Kyjivo srityje sužeisti du žmonės
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuras penktadienį paneigė pranešimus, esą JAV prezidentas Donaldas Trumpas ragino jį vykti į Maskvą deryboms su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
„Tai neteisinga informacija“, – reaguodamas į pranešimą žurnalistams sakė prezidento patarėjas Dmytro Lytvynas. Ukrainos pareigūnai teigė, kad D. Trumpas ir V. Zelenskis aptarė trišalių derybų, kuriose dalyvautų JAV, Ukraina ir Rusija, galimybę, tačiau D. Trumpas nesiūlė V. Zelenskio ir V. Putino susitikimo Maskvoje.
Agentūra „Bloomberg“ anksčiau penktadienį, remdamasi savo šaltiniais, pranešė, kad D. Trumpas ragino V. Zelenskį vykti į Rusijos sostinę. Toks raginimas esą buvo išsakytas per jų susitikimą Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos kuluaruose Niujorke.
Pasak „Bloomberg“, V. Zelenskis atmetė šį pasiūlymą ir buvo nusivylęs, kad šis klausimas vėl buvo iškeltas. Baltieji rūmai neatsakė į agentūros prašymą pakomentuoti.
Rusijoje per dronų ataką Ilskio naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras
Rusijos Krasnodaro krašte esanti Ilskio naftos perdirbimo gamykla, kaip pranešama, praėjusią naktį tapo dronų atakos taikiniu, o internete išplitę vaizdo įrašai ir vietos pranešimai rodo, kad objekte kilo didelis gaisras.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Rusijos ir Ukrainos stebėsenos kanalai pranešė apie sprogimus gamyklos teritorijoje.
Krasnodaro krašto gubernatorius Venjaminas Kondratjevas patvirtino, kad dronai atakavo Severskajos rajoną, kuriame įsikūrusi ši gamykla.
Išpuolis Kyjive: sužaloti 2 žmonės
Naktį į šeštadienį Rusijos pajėgos dronais atakavo Kyjivo sritį, pranešė agentūra „Ukrinform“, remdamasi Valstybine ekstremaliųjų situacijų tarnyba.
Per atakas buvo sužeisti du žmonės.
Boryspilio rajone kilo gaisras sandėlyje. Du žmonės buvo sužeisti ir išvežti į ligoninę. Liepsnos užgesintos.
Obuchivskio rajone apgadintas privatus namas ir du automobiliai.
Bučianskio rajone taip pat apgadintas privatus namas.
Putinas prabilo apie naujas derybas
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas abejoja galimybe atnaujinti derybas dėl karo Ukrainoje pabaigos.
Pasak jo, yra pateikta iniciatyvų dėl „vadinamojo susitaikymo“ ir pasiūlymas atnaujinti derybas. Visa tai yra įmanoma, sakė jis kultūros forume Sankt Peterburge.
„Tačiau po visko, ką jie padarė, dar turėsime gerai apsvarstyti, kaip į tai reaguoti“, – sakė V. Putinas, turėdamas omenyje Ukrainos atsakomuosius smūgius.
Jis ypač kritikavo Ukrainą ir laidėsi kaltinimais dėl jos atakų prieš Rusiją per praėjusį savaitgalį vykusius parlamento rinkimus. Rusija esą priversta į tai reaguoti.
Pats V. Putinas 2022 m. vasario pabaigoje įsakė pradėti plataus masto invaziją į Ukrainą.
Vašingtonas jau kurį laiką siekia Rusijos karo pabaigos. Po to, kai derybos kelis mėnesius buvo įstrigusios, JAV neseniai ėmėsi iniciatyvos jas atnaujinti, tačiau iki šiol nepasiekta apčiuopiamos pažangos.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 710 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. rugsėjo 26 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 527 tūkst. 280 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 710 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 376 (+7) priešo tankus, 25 435 (+20) šarvuotas kovos mašinas, 50 371 (+96) artilerijos sistemą, 2 160 (+3) daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, 1 673 (+4) oro gynybos sistemas, 443 (+0) karo lėktuvus, 356 (+0) sraigtasparnius, 2 748 (+12) antžemines robotizuotas sistemas, 534 020 (+ 1 445) taktinių bepiločių orlaivių sistemų, 5 118 (+0) sparnuotųjų raketų, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 153 728 (+576) automobilius ir degalų cisternas, 4 740 (+3) specialiosios įrangos vienetų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Iš Lavrovo – skambus pareiškimas dėl karo: „Tai įvyks bet kokia kaina“,
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį užsipuolė Europą, kuri, jo teigimu, daro viską, kad sutrukdytų deryboms dėl konflikto tarp Maskvos ir Kyjivo sprendimo, ir savo atviroje kalboje Jungtinėse Tautose (JT) pažadėjo, kad jo šalis pasieks savo tikslus Ukrainoje.
„Europa daro viską, ką gali, kad sutrukdytų taikos deryboms, kuriomis yra suinteresuota (Donaldo) Trumpo administracija“, – sakė jis.
„Specialiosios karinės operacijos tikslai bus pasiekti, grėsmė Rusijos saugumui bus pašalinta ir sugrįš taikus gyvenimas. Tai įvyks bet kokiomis aplinkybėmis“, – pareiškė jis, pavartojęs Maskvos terminiją šiam konfliktui apibūdinti.
Kiek anksčiau šeštadienį su S. Lavrovu susitiko Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas. Tai buvo pirmas toks susitikimas nuo tada, kai Maskva prieš daugiau nei ketverius metus pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą.
Derybos buvo surengtos tuo metu, kai įtampa tarp Berlyno ir Maskvos dar padidėjo: Vokietija apkaltino Rusiją organizavus bandymą surengti drono ataką prieš Leipcigo oro uostą ir abi šalys nurodė uždaryti po viena kitos konsulatą.
„J. Wadephulas paragino Rusijos Federaciją atsisakyti savo pavojingo eskalacijos Vokietijos, Europos ir NATO atžvilgiu kelio“, – sakė vokiečių diplomatas.
„Jis aiškiai pareiškė: tokie incidentai kaip neseniai įvykęs bandymas surengti išpuolį Leipcige ar kitos hibridinės atakos nesusilpnins Vokietijos pasiryžimo remti Ukrainą, kuri patiria puolimą“, – pažymėjo diplomatas.
S. Lavrovas su Vokietijos užsienio reikalų ministru paskutinį kartą buvo susitikęs 2022 metų sausį, kai tas pareigas ėjo Annalena Baerbock, o iki Rusijos pajėgų įsiveržimo į Ukrainą buvo likęs mažiau nei mėnuo.
Vokietija yra viena iš pagrindinių Kyjivo sąjungininkių, o santykiai tarp Maskvos ir Berlyno, kurie jau prieš invaziją į Ukrainą buvo įtempti, pastarosiomis dienomis dar labiau pablogėjo.
S. Lavrovas – ilgiausiai pareigas einantis Rusijos ministras ir vienas iš atviriausiai prieš Vakarus nusiteikusių Rusijos pareigūnų – neseniai apkaltino Vokietiją „vėl norint karo“.
Suintensyvėję Rusijos sabotažo veiksmai
Europos šalys, įskaitant Vokietiją, pastarosiomis dienomis skambino pavojaus varpais dėl, jų teigimu, suintensyvėjusių Rusijos sabotažo veiksmų jų teritorijoje.
Pasak vokiečių diplomato, žiniasklaidos atstovai nebuvo įleisti į šeštadienį surengtą susitikimą, kuriame vyravo Ukrainos tema.
„Vokietijos užsienio reikalų ministras pasmerkė Rusijos tęsiamą vis labiau tikslingą agresiją prieš Ukrainos civilius gyventojus. Šis bandymas didinti spaudimą niekaip nekeičia Rusijos nepakeliamos padėties: kiekvieną mėnesį dešimtys tūkstančių Rusijos karių žūsta beviltiškame pozicijų kare, o Rusijos ekonomika toliau griūva“, – sakė diplomatas.
Šeštadienio susitikimą inicijavo Berlynas ir jis tęsėsi apie 20 minučių, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova, kurią citavo Rusijos naujienų agentūra TASS.
Tuo metu S. Lavrovas Jungtinėse Tautose taip pat pareiškė, kad, tęsiantis JAV ir Irano konfliktui, Maskva yra pasirengusi padėti stabilizuoti padėtį Hormuzo sąsiauryje ir platesniame Persijos įlankos regione.
„Mums reikia pasitikėjimo santykiuose tarp Persijos įlankos valstybių, arabų valstybių ir Irano. Mums reikia stabilios regioninės struktūros“, – sakė S. Lavrovas pasaulio valstybių lyderiams Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.
„Rusija, kartu su kitomis atsakingomis valstybėmis, yra pasirengusi konstruktyviai prisidėti prie šio strategiškai svarbaus regiono stabilizavimo“, – pažymėjo jis.