Per Rusijos smūgius į gyvenvietę prie Kramatorsko žuvo žmogus, 10 buvo sužeisti
Per Rusijos smūgius į gyvenvietę prie Kramatorsko, Donecko srityje, žuvo vienas žmogus, dar 10 buvo sužeisti, feisbuke pranešė Kramatorsko miesto karinės administracijos vadovas Oleksandras Hončarenka.
Pasak jo, rytą Rusijos pajėgos keturis kartus smogė Jasnohirkos gyvenvietei.
Tarp sužeistųjų yra 13 metų mergaitė, sakoma pranešime.
Įvykio vietoje dirbo pagalbos tarnybos.
Pareigūno teigimu, tikslus nukentėjusiųjų skaičius ir padarytos žalos mastas dar nustatomi.
Spalio 23 d. Rusijos pajėgos ant Kramatorsko numetė tris aviacines bombas FAB-250. Per šią ataką vienas žmogus žuvo, dar šeši buvo sužeisti, tarp jų – trys vaikai.
Zelenskis kirto Hegsethui: beveik mėnesį laukiame pono parašo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą atkreipė dėmesį į vėluojantį oro gynybos raketų tiekimą ir sukritikavo JAV gynybos sekretorių Pete'ą Hegsethą.
Ukraina apie JAV ir sąjungininkų kovą prieš Iraną: tiek „Patriot“ raketų mums būtų užtekę keleriems metams
Ukrainai dar keleriems metams būtų užtekę raketų oro gynybos sistemoms „Patriot“, jei didelė jų dalis nebūtų buvusi panaudota Artimuosiuose Rytuose. Tačiau kovinė patirtis padėjo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pakeisti šių sistemų naudojimo taktiką.
Ukrainos parlamentas dar 90 dienų pratęsė karo padėtį
Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė įstatymą, kuriuo karo padėtis pratęsiama iki 2027 m. sausio 29 dienos.
Už įstatymo projektą, kuriuo patvirtinamas Ukrainos prezidento įsakas pratęsti karo padėtį šalyje, balsavo 293 parlamentarai. Įstatymas įsigalios spalio 31 dieną.
„Įgyvendinus prezidento įsaką dėl karo padėties pratęsimo Ukrainoje, bus galima imtis tinkamų priemonių ginkluotai agresijai atremti, užtikrinti Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Taip pat bus pratęsti atitinkamų valstybės institucijų, karinės vadovybės, karinių administracijų ir vietos savivaldos institucijų įgaliojimai, būtini ginkluotai agresijai atremti“, – prieš priimant įstatymą Aukščiausiojoje Radoje sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Ihoris Klymenka.
Vėliau parlamentarai svarstys siūlymą pratęsti visuotinę mobilizaciją.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pateikė Aukščiausiajai Radai siūlymus pratęsti karo padėtį ir visuotinę mobilizaciją Ukrainoje, prieš tai pasirašęs atitinkamus įsakus.
Ukrainoje besilankantis Olekas susitiko su Aukščiausiosios Rados pirmininku
Ukrainoje besilankantis Seimo pirmininkas Juozas Olekas pirmadienį susitiko su šios valstybės Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančiuku. Susitikimo metu aptarti paramos Ukrainai prioritetai, Lietuvai rengiantis pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešęs J. Olekas pažymėjo, kad Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu ypatingas dėmesys bus skiriamas saugumui, gynybai ir Bendrijos plėtrai.
„Su Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančiuku ką tik aptarėme paramos Ukrainai prioritetus Lietuvai rengiantis pirmininkauti ES Tarybai. Skirsime ypatingą dėmesį saugumui ir gynybai bei Europos Sąjungos plėtrai“, – rašo J. Olekas.
Ukrainos dronai privertė Rusiją ieškoti slėptuvių: duomenų centrus siūlo kelti po žeme
Po kelių Ukrainos dronų atakų, kurių taikiniais tapo rusų duomenų centrai, Rusijos skaitmeninės plėtros ministerija pasiūlė duomenų centrus statyti po žeme, maskuoti juos nuo stebėjimo iš oro ir aprūpinti apsaugos nuo dronų sistemomis, spalio 25 d. pranešė Rusijos leidinys „Kommersant“.
Rusija atskleidė savo planus: siunčia žinią dėl taikos derybų
Rusija pirmadienį pareiškė, jog susitarimas surengti derybas su JAV ir Ukraina ieškant būdo užbaigti karą nereiškia, kad konflikto tempas sulėtės.
„Sprendimas atnaujinti trišales derybas nereiškia jokių apribojimų kovinėms operacijoms“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Mūsų ginkluotosios pajėgos toliau vykdo masinius smūgius Ukrainos kariniam pramoniniam kompleksui“, – pareiškė jis.
Ukrainoje Rusija teigia esanti atvira lokalioms „humanitarinėms“ paliauboms
Prieš netrukus įsigaliosiančias tarpininkaujant JAV pasiektas paliaubas nuniokotame Rusijos okupuotame Oleškų mieste Maskva pirmadienį pareiškė esanti atvira trumpalaikių lokalių „humanitarinių“ paliaubų Ukrainoje idėjai.
Paklaustas, ar Rusija svarstytų paliaubas kitose vietovėse netoli fronto, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė: „Humanitariniais tikslais – žinoma.“
Rusus pažadino sprogimai: nuo bėgių nuriedėjo traukinio vagonai, dega 7 degalų cisternos
Rusijos Sverdlovsko srityje nuo bėgių nuriedėjo 20 krovininio traukinio vagonų, dėl to užsidegė 7 cisternos su degalais. Per incidentą niekas nenukentėjo, o traukinių eismas geležinkelio ruože buvo sustabdytas, pranešė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos regioninė valdyba.
Sverdlovsko geležinkelio duomenimis, incidentas įvyko 1.30 val. vietos laiku ruože tarp Rešetų ir Aramilio. Nuo bėgių nuriedėję vagonai pažeidė gretimo geležinkelio kelio gabaritą, todėl traukinių eismas buvo sustabdytas. Šiuo ruožu keleiviniai traukiniai nevažinėja.
Nepaprastųjų situacijų ministerija patikslino, kad degančias cisternas pavyko atkabinti 4.47 val. vietos laiku. Į avarijos vietą atvykęs pagalbos traukinys pradėjo nutempti 54 nuo ugnies nenukentėjusius vagonus į saugų atstumą, rašo „The Moscow Times“.
Avarijos padariniams likviduoti pasitelkti 106 žmonės ir 31 technikos vienetas.
Vietos gyventojai naujienų kanalui „Astra“ pasakojo, kad juos pažadino sprogimų garsai.
„Buvo šviesu kaip dieną“, – teigė vienas iš įvykio liudininkų.
Po sprogimų į dangų šovė liepsnos, o rytą buvo matyti juodi dūmai.
Zelenskis: abiejų JAV partijų parama Ukrainai stiprėja
Respublikonų ir demokratų parama Ukrainai Jungtinėse Valstijose šiuo metu yra stipresnė nei bet kada per pastaruosius pusantrų metų.
Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė duodamas interviu laidai „TSN. Tyžden“.
„Abiejų partijų parama [Ukrainai – red.] dabar yra stipresnė nei per pastaruosius pusantrų metų. Nes visi suprato – tiek iš to, kas vyksta, tiek iš mano pokalbių su jais, viešų ir privačių, – kad tai neteisinga. Su Ukraina buvo elgiamasi neteisingai ir tokie veiksmai neturi nieko bendra su finansais ar politika, o yra susiję tik su žmonių gyvybėmis ir Ukrainos gebėjimu gintis. Visi šie klausimai – nuo žvalgybos duomenų iki sistemos „Starlink“ – susiję su mūsų gebėjimu apsiginti. Visi tai pajuto. Ir mes turime tvirtą tiek demokratų, tiek respublikonų paramą. Esu jiems už tai dėkingas“, – sakė prezidentas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, JAV Atstovų Rūmų respublikonai grasina blokuoti 350 mlrd. JAV dolerių papildomų Pentagono gynybos išlaidų paketą, jei D. Trumpo administracija nesugriežtins savo politikos Rusijos atžvilgiu.
Zelenskis atskleidė, kas padėjo atkurti „Starlink“ ryšį Ukrainoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad atkurti „Starlink“ sistemos veikimą reikiamu greičiu padėjo kilęs rezonansas dėl įvestų apribojimų.
Ukrainos prezidentas apie tai kalbėjo interviu metu televizijai TSN.
Paklaustas, ar po to, kai JAV įvedė „Starlink“ ir „Starshield“ veikimo apribojimus, kilęs rezonansas padėjo atkurti visavertį šių sistemų veikimą, V. Zelenskis atsakė: „Manau, kad būtent jis ir padėjo.“
Rusijai – galingas Ukrainos smūgis: liepsnoja gamykla, tiekianti komponentus „Iskander“ raketoms
Ukrainos gynybos pajėgos surengė raketų smūgį gamyklai „Energija“ Rusijos Lipecko srities Jeleco mieste, esančiame maždaug už 300 km nuo sienos su Ukraina, praneša situaciją stebintis kanalas „Exilenova+“.
Ukrainos oro gynyba per naktį neutralizavo 112 Rusijos dronų ir tris raketas
Ukrainos oro gynybos pajėgos spalio 26-osios naktį neutralizavo 112 dronų ir tris valdomąsias raketas oras-žemė „Ch-59/69“, kurias Rusijos pajėgos panaudojo atakuodamos Ukrainą.
Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės oro pajėgos.
Ukrainos kariuomenės duomenimis, spalio 25 d. 18 val. prasidėjusios ir spalio 26-osios naktį besitęsusios atakos metu Rusijos pajėgos iš laikinai okupuotų Zaporižios ir Chersono sričių teritorijų paleido vieną raketą „Ch-31P“, tris valdomąsias raketas „Ch-59/69“, taip pat 140 „Shahed“ tipo kovinių dronų, tarp jų – 70 reaktyvinių, bei dronus „Gerbera“ ir klaidinamuosius dronus „Parodija“. Atakos buvo vykdomos iš Rusijos Oriolo, Kursko, Šatalovo ir Milerovo krypčių, taip pat iš Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės kovos ir bepiločių sistemų padaliniai bei mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, spalio 26 d. 8 val. oro gynyba buvo numušusi arba elektroninėmis priemonėmis neutralizavusi tris valdomąsias raketas „Ch-59/69“ ir 112 priešo dronų, įskaitant „Shahed“ tipo dronus (56 iš jų buvo reaktyviniai), dronus „Gerbera“ ir kitų tipų skraidykles.
Rusijos oro atakos priemonių smūgiai užfiksuoti 15-oje vietų, o keturiose vietose nukrito numuštų taikinių nuolaužos.
Ataka tebesitęsia, Ukrainos oro erdvėje vis dar yra keli Rusijos dronai.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, per pastarąją savaitę Rusija prieš Ukrainą panaudojo apie 1,6 tūkst. valdomųjų aviacinių bombų, 48 raketas ir beveik 2,3 tūkst. kovinių dronų.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1990 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. spalio 26 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 580 440 karių, iš kurių 1 990 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 12 448 priešo tankus (+1), 25 609 šarvuotąsias kovos mašinas (+4), 51 632 artilerijos sistemas (+18), 2 239 raketų paleidimo sistemas (+2), 1 726 oro gynybos sistemas (+1), 449 karo lėktuvus, 356 sraigtasparnius, 3 018 antžeminių robotų sistemų (+1), 583 458 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 656), 5 138 sparnuotąsias raketas, 35 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 167 240 transporto priemonių ir kuro cisternų (+322), 4 858 specialios paskirties įrangos vienetus (+2).
Duomenys apie priešo nuostolius yra nuolat tikslinami.
Zelenskis prabilo apie JAV pasiūlymus dėl karo pabaigos: įvardijo, kam Ukraina nepritars
Dokumente, kurį JAV prezidento specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas po derybų Osle nuvežė Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui, pateikti amerikiečių pasiūlymai dėl karo užbaigimo. Apie tai interviu televizijos kanalo TSN laidai „TSN.Tyžden“ pasakojo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak prezidento, dokumente aptariamos įvairios kryptys ir pateikiami JAV pasiūlymai, be kita ko, dėl požiūrio į Ukrainos saugumą. Jis pridūrė, kad tam tikrais klausimais Ukraina laikosi aiškios pozicijos, kuri negali tapti kompromiso objektu.
Putinas užsipuolė Vakarus dėl sankcijų: pavadino jas „kvailyste“
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas viešai pasiskundė Vakarų sankcijomis Rusijai ir pareiškė, kad drausti viską, kas susiję su Rusija, esą yra neprotinga. Kartu jis pripažino, kad kai kurios Europos bendrovės buvo priverstos pasitraukti iš Rusijos rinkos dėl savo vyriausybių spaudimo, praneša Rusijos ambasada JAV.
Zelenskis perspėja dėl Rusijos kėslų: mėgins priversti Oleškų gyventojus evakuotis į jos teritoriją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas Oleškų gyventojų evakuaciją, pareiškė esąs įsitikinęs, kad rusai darys viską, ką gali, siekdami priversti šio miesto gyventojus trauktis į Rusiją.
Voroneže nugriaudėjo sprogimai: įsiplieskė gaisrai
Spalio 26-osios rytą Voronežą atakavo dronai. Netoli prekybos ir verslo komplekso „Galerija Čižova“ nugriaudėjo sprogimai ir kilo gaisras. Mieste užfiksuoti keli gaisro židiniai.
Per rusų smūgį Zaporižiai sužeisti du žmonės
Rusijos pajėgoms smogus Zaporižiai, sužeisti du žmonės, apgadinti privatūs namai ir kilo gaisras, pirmadienį pranešė pareigūnai.
Apie tai rašo „Ukrainska Pravda“.
Laikinasis Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Mychaila Semikinas socialiniuose tinkluose sakė: „Per ataką apgadinti privatūs namai, automobiliai ir komercinis pastatas. Vieno iš pataikymų vietoje kilo gaisras“.
Sužeista 30 metų moteris ir 61 metų vyras. Jiems teikiama būtina pagalba.
Rusijos atakos pasekmės tikslinamos, pridūrė M. Semikinas.
Paaiškėjo, ko Putinas gali pareikalauti per taikos derybas: tai paliestų ir Lietuvą
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ketina pasinaudoti naujuoju taikos derybų dėl Ukrainos raundu ir siekti nuolaidų NATO plėtros bei Aljanso gynybinio potencialo silpninimo klausimais. Apie tai rašo „The Telegraph“.
Pavyzdžiui, V. Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas pareiškė, kad į Rusijos, Ukrainos ir JAV atstovų derybas reikėtų įtraukti Europos šalis, nes jų dalyvavimas bus itin svarbus siekiant susitarimų.
Diplomatiniais šaltiniais, tokį reikalavimą diktuoja noras išsiderėti nuolaidų NATO plėtros klausimu.
Kaip pažymėjo leidinio pašnekovai, tikėtina, kad V. Putinas reikalaus sumažinti NATO karinį buvimą Europoje iki 1997 metų lygio – laikotarpio prieš buvusio Rytų bloko šalių įstojimą į Aljansą.
„Tai gali reikšti NATO karių išvedimą iš Lenkijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos, taip pat Suomijos, kuri prie Aljanso prisijungė 2023 metais. Visos šios penkios šalys ribojasi su Rusija“, – rašoma leidinyje.
J. Ušakovas pažymėjo nesitikintis didelės pažangos per šį susitikimą ir pavadino jį „bandomuoju žingsniu“. Tuo metu tiek Europos, tiek Ukrainos pareigūnai išreiškė pasirengimą per derybas Abu Dabyje aptarti „platesnį pokario saugumo Europoje kontekstą“.
Vis dėlto aukšto rango šaltiniai pabrėžia, kad Europa ir toliau tvirtai atmeta Rusijos reikalavimus.
„Mūsų pozicija išlieka tokia pati, kokia buvo 2022 metų sausį“, – teigė vienas Europos pareigūnas, turėdamas omenyje buvusio NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo Maskvai išsiųstą laišką.
Tuo metu V. Putinas užsiminė, kad įvykdžius jo reikalavimus būtų galima užkirsti kelią Rusijos invazijai į Ukrainą. Tačiau nors Vakarų Aljansas sutiko aptarti jo išreikštą susirūpinimą, jis kategoriškai atmetė galimybę išvesti karius ir branduolinius ginklus iš buvusių sovietinių respublikų teritorijų.
Taikos derybos
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad trišalės derybos, kuriose dalyvaus JAV, Ukrainos ir Rusijos atstovai, Abu Dabyje (Jungtiniai Arabų Emyratai) vyks pirmoje lapkričio pusėje.
Prezidentas taip pat pabrėžė, kad Ukraina norėtų surengti šį susitikimą kuo greičiau, tačiau viskas priklauso nuo Rusijos, kuri anksčiau jau sužlugdė spalį planuotą susitikimą.
V. Putino aplinkos atstovai pareiškė, kad Kremlius planuoja atnaujinti trišales derybas su Ukraina ir JAV po lapkričio 4 dienos – kai pasibaigs rinkimai JAV.
Prezidentas V. Zelenskis pareiškė, kad per derybas Ukraina nepadarys nuolaidų dviem klausimais: kariuomenės apribojimo ir Ukrainos neutralumo.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Gudrus Kyjivo kirtis Kremliui: sugalvojo, kaip sužlugdyti „žemė mainais į taiką“ planą
Prezidento Volodymyro Zelenskio aplinkoje norima perkelti derybų akcentą nuo jiems Rusijos primetamų teritorinių klausimų. Tam Kyjivas siekia nukreipti aptarimą į platesnę temą – būsimą saugumo sistemą Europoje. Anksčiau Vladimiras Putinas teigė, kad šį derybų formatą pasiūlė Baltieji rūmai.
Anot „Ukrajinska pravda“, ankstesnis derybų ratas, praėjusį vasarį vykęs Ženevoje, buvo sutelktas į demilitarizuotos zonos kūrimą Donbase, kurią Ukrainos derybininkai kontaktuose su D. Trumpo komanda vadina „Donnylendu“. Pasak leidinio pašnekovų, dialogas netruko įsiremti į aklavietę. „Ten vyko šokiai su būgnais aplink kariuomenės išvedimą, kažkokias administracijas, amerikiečių dalyvavimą valdyme ir visus panašius dalykus. Tačiau kai reikalas priėjo prie to, kieno vėliava plevėsuos virš šio „Donnylendo“ patikros punkto, Putinas pasakė, kad rusų. Mūsų atsakė: „Kieno nori, tik ne jūsų“. Ir čia visas derybų procesas sustojo“, – leidinys cituoja vieną iš aukštų Ukrainos pareigūnų.
Dabar Kyjivas nori išplėsti darbotvarkę, kad, pasak „Ukrajinska pravda“ šaltinių, sugriautų rusišką formulę („žemė mainais į taiką“) ir aptartų ne tik teritorines nuolaidas, bet ir būsimą Ukrainos bei Europos saugumo sistemą, įskaitant garantijas Kyjivui ir jo bendradarbiavimą su NATO. Tokiu atveju Donbaso klausimas gali tapti platesnio susitarimo dalimi, o ne centrine derybų tema, kas yra nepalanku Ukrainai. „Atidavus“ teritoriją Ukraina liktų tame pačiame taške, kaip ir anksčiau – tik su dar agresyvesne ir „pergalę pasiekusia“ Rusija.
Pasak vieno iš leidinio pašnekovų, artimo derybų grupei, Ukrainos pusė nelaiko pakankamomis garantijų, pagrįstų vien Donaldo Trumpo pažadais. „Mūsų šalies viduje pasitikėjimas Trumpu yra vos 6 proc. didesnis nei pasitikėjimas Putinu. Čia niekas nieko nedarys vien remdamasis Trumpo patikinimais“, – aiškina leidinio šaltinis.
Derybų perspektyvos ir tarptautinis kontekstas
Šiuo metu Kyjivas taip pat bando įtraukti į derybų procesą Europos atstovus. Remiantis „Ukrajinska pravda“ duomenimis, Europos Sąjunga į susitikimą deleguoja Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen biuro vadovą Björną Seibertą, kurį leidinys „Politico“ vadino viena įtakingiausių figūrų ES struktūroje.
Kartu „Ukrajinska pravda“ pašnekovai palankiai įvertino D. Trumpo atstovo Steve’o Witkoffo vaidmenį užmezgant dialogą tarp šalių. „Pas mus čia visi plėšosi: tai jis kažkur paminės Putiną „humanistu“, tai kažkur papasakos, kad pasakos anūkams apie šiuos susitikimus. Steve’as turi savo charizmą, ir Putinas kartais, jos veikiamas, sutinka pajudėti iš kažkokių savo mirties taškų“, – pasakoja vienas iš susitikimų su D. Trumpo pasiuntiniu dalyvių.
Kyjive tikimasi, kad prie deeskalacijos klausimo derybose gali būti prieita maždaug iki trečiojo susitikimo. Idealiu variantu laikomas susitarimų pasiekimas iki Naujųjų metų, tačiau Kyjive netikima, kad Maskva yra pasirengusi tokiai įvykių eigai, teigiama Ukrainos leidinio publikacijoje.
Pirmąjį susitikimą Kyjivas norėtų surengti anksčiau nei planuota iš pradžių – iki lapkričio 10 dienos. „Gruodį kiekviena savaitė bus svarbi. Kai neturi šviesos, vandens ar šildymo, visos dienos turi reikšmę“, – leidinio pašnekovui pasakojo V. Zelenskio komandos narys. Remiantis „Ukrajinska pravda“ duomenimis, Kyjivas tai paaiškino amerikiečių derybų komandai, ir dabar jie kartu bando pastumti šiuos terminus. Dieną prieš tai Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas teigė, kad derybos gali prasidėti po lapkričio 4 dienos.
Po paskutinio S. Witkofo vizito į Rusiją Maskva sutiko atnaujinti trišales derybas su Ukraina ir JAV.
Šiose derybose bus kalbama ne tik apie galutines taikos sąlygas, bet ir apie „euroatlantinio saugumo architektūrą“, kitą dieną po derybų pranešė Putinas. Anot jo, apie tai pranešė JAV atstovas.