Moldova iškvietė Rusijos ambasadorių dėl Rusijos dronų įvykdytų oro erdvės pažeidimų
Moldovos užsienio reikalų ministerija pasmerkė Rusijos dronų įvykdytus šalies oro erdvės pažeidimus ir iškvietė Rusijos ambasadorių Olegą Ozerovą.
Apie tai paskelbė „NewsMaker“.
„Moldovos užsienio reikalų ministerija spalio 1 d. iškvietė Rusijos ambasadorių Olegą Ozerovą dėl rugsėjo 30 d. trijų dronų įvykdyto šalies oro erdvės pažeidimo, susijusio su Rusijos plataus masto atakomis prieš Ukrainą“, – sakoma pranešime.
Pasak ministerijos, šis rimčiausias incidentas įvyko trečiadienio vakarą netoli Braneščio kaimo Orhėjaus rajone. Ten dronas „Geran“ su reaktyviniu varikliu nukrito į medžius ir sprogo visai šalia viešojo kelio.
„Užsienio reikalų ministerija griežtai smerkia oro erdvės pažeidimą. (…) Šie pažeidimai tiesiogiai kelia grėsmę Moldovos piliečių saugumui. Ministerija ragina Rusiją nedelsiant nutraukti atakas prieš Ukrainą ir bet kokius veiksmus, keliančius grėsmę Moldovai“, – sakė ministerija.
Drono nuolaužos rastos išsimėčiusios maždaug 120 metrų spinduliu. Eismas kelyje buvo laikinai sustabdytas ir uždaryta oro erdvė centrinėje šalies dalyje.
Neseniai Rusijos ambasadorius O. Ozerovas pripažino, kad virš Moldovos skridę dronai galėjo būti rusiški. Tačiau jis teigė, kad Rusijos atakos buvo nukreiptos prieš Ukrainą, o ne Moldovą.
Sulaikyta pora, Rusijos žvalgybai rinkusi informaciją apie Latvijos karines bazes
Valstybės saugumo tarnyba (VDD), bendradarbiaudama su Karinės žvalgybos ir saugumo tarnyba (MIDD), birželio 28 d. sulaikė porą, įtariamą neteisėtai rinkusią informaciją apie Latvijos gynybos sektorių Rusijos karinės žvalgybos tarnybos (GRU) pavedimu, pranešė VDD.
Remiantis MIDD pateikta informacija, šių metų birželio 27 d. prieš sulaikytus Latvijos piliečius pradėtas baudžiamasis procesas pagal Baudžiamojo įstatymo 85 straipsnio pirmąją dalį – dėl įslaptintos ir kitos informacijos rinkimo bei perdavimo užsienio žvalgybos tarnybai jos pavedimu. Už tokius veiksmus gresia laisvės atėmimas nuo vienerių iki dešimties metų.
Tyrimas atskleidė, kad asmenys rinko ir perdavė informaciją GRU apie Latvijos gynybos sistemą, NATO sąjungininkų pajėgų veiklą ir įvairias paramos Ukrainai formas. Be kita ko, jie rinko žvalgybinę informaciją apie Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų aviacijos bazę, radiolokatorių sistemas ir karinio oro transporto judėjimą.
Vienas iš asmenų, veikdamas GRU pavedimu, mažu privačiu orlaiviu žvalgė ir iš oro fotografavo Adažių karinę bazę. Kariniame kontekste žvalgyba apibrėžiama kaip vizualinis vietovės ir priešo gynybos stebėjimas, vykdomas prieš kovines operacijas. Be to, asmenys vykdė veiklą, skirtą galimoms žvalgybos ir diversinėms grupėms Latvijos teritorijoje paremti.
Asmenų sulaikymo dieną VDD, bendradarbiaudama su MIDD, Rygoje ir Adažių savivaldybėje atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus trijose su šiais asmenimis susijusiose vietose. Per kratas paimta daug įvairių duomenų laikmenų, dokumentų ir užrašų. Šiuo metu atliekamas išsamus per kratą paimtų daiktų turinio tyrimas.
Įtariamiesiems kaip kardomoji priemonė skirtas suėmimas. VDD, bendradarbiaudama su MIDD, tęsia tyrimą.
Rusai smogė Kyjivo Branduolinių tyrimų instituto teritorijai
Rusijos pajėgos smogė Kyjivo Branduolinių tyrimų instituto teritorijai, skelbia „Kanal 24“.
Per Rusijos atakas Ukrainoje žuvo mažiausiai šeši žmonės
Per pastarąją parą Rusijos pajėgoms atakavus Ukrainą, žuvo mažiausiai šeši žmonės, o dar 38 buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė vietos pareigūnai.
Ukrainos oro pajėgos nurodė, kad Rusija Ukrainą atakavo 107 bepiločiais, įskaitant „Shahed“ tipo dronus, „Gerbera“ dronus bei muliažus.
Ukrainos oro gynybos pajėgos iki 8 val. (vietos ir Lietuvos laiku) numušė arba neutralizavo 87 dronus. Smūgiai užfiksuoti 11 vietų, o numuštų dronų nuolaužos nukrito keturiose vietose.
Dėl Rusijos smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai keliuose regionuose nutrūko elektros tiekimas, ketvirtadienį savo ruožtu pranešė tinklo operatorė „Ukrenergo“, ragindama vartotojus apriboti naudojimą.
Chersono srityje per Rusijos atakas žuvo vienas žmogus, o keturi buvo sužeisti. Dnipropetrovsko srityje žuvo du žmonės, o vienas buvo sužeistas. Dnipre žuvo 33 metų vyras, o per atakas Nikopolio rajone sužeistas 60-metis. Rusijos dronai Nikopolio rajoną atakavo daugiau nei 10 kartų, per vieną iš atakų žuvo 44 metų vyras.
Mykolajivo srityje per Rusijos ataką Vesnianskės bendruomenėje žuvo 50 metų vyras, pranešė vietos pareigūnai. Donecko srityje sužeisti penki žmonės. Du žmonės sužeisti Slovjanske, o trys – Kramatorske.
Kyjive per Rusijos ataką buvo sužeistas vienas vyras, pranešė DSNS. Gaisrai kilo gyvenamajame pastate Solomiankos rajone ir sandėlyje Obolonės rajone. Taip pat užsidegė keli netoliese stovėję automobiliai.
Rusijos pajėgos taip pat smogė mokyklai Kyjive, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, tačiau slėptuvėje buvę vaikai ir mokytojai nenukentėjo.
„Rusijos niekšai toliau puola gyvenimą visoje mūsų šalyje, Ukrainos vaikus ir mūsų mokyklas“, – teigė V. Zelenskis, paviešinęs vaizdo įrašą, kuriame matyti pastatas su išdaužytais langais.
Rivnės srityje per Rusijos ataką buvo sužeista viena moteris, pranešė gubernatorius Oleksandras Kovalis.
Sumų srityje žuvo du žmonės, o dar mažiausiai 17 buvo sužeisti, pranešė vietos pareigūnai.
Charkivo srityje per Rusijos atakas buvo sužeisti aštuoni žmonės, pranešė gubernatorius Olehas Synjehubovas.
Odesos srityje vienas žmogus buvo sužeistas, kai Rusijos smūgis kliudė verslo centrą Odesoje, pranešė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba (DSNS). Per ataką apgadinti dviejų pastatų stogai ir fasadai, išbyrėjo langai, iš dalies sugriautos penkto aukšto sienos ir kilo gaisras.
Elektros tiekimo sutrikimai
Pranešama, kad dėl pastarųjų atakų elektros tiekimas nutrūko Charkivo srityje Ukrainos rytuose, Černihivo ir Sumų srityse šalies šiaurėje, taip pat Rivnės srityje Ukrainos šiaurės vakaruose bei Kirovohrado srityje centrinėje Ukrainos dalyje.
„Ten, kur šiuo metu leidžia saugumo sąlygos, jau vyksta skubūs remonto ir atstatymo darbai“, – nurodoma „Ukrenergo“ pranešime.
„Energetikai daro viską, kas įmanoma, kad kuo greičiau atkurtų elektros tiekimą visiems vartotojams“, – teigiama jame.
Elektros tiekimo nutraukimai prasidėjo po to, kai trečiadienį Rusija pareiškė, jog sąmoningai taikėsi į Ukrainos energetikos infrastruktūrą dronais ir raketomis Kyjive bei aplinkiniame regione.
Kyjivo vertinimu, tai buvo pirmasis Maskvos smūgis kampanijoje, kuria siekiama palikti žmones be šildymo ir elektros artėjant žiemai.
Suintensyvėjusios atakos kelia nerimą dėl dar vienos žiemos be elektros ar šildymo, panašiai kaip per praėjusių metų atakas, kai oro temperatūra nukrito iki minus 20 laipsnių Celsijaus.
Trečiadienio vakarą Kyjive buvo įvesti avariniai elektros energijos tiekimo nutraukimai.
Bendrovė „Ukrenergo“ paragino vartotojus perkelti intensyvų elektros naudojimą į dienos metą ir nurodė, kad kai kuriuose regionuose vakare būtinas „taupus“ vartojimas.
Valandinių elektros atjungimų ir pajėgumų apribojimų pramonės vartotojams šiuo metu nėra, pridūrė bendrovė.
Visgi operatorė ragino sumažinti energijos suvartojimą tamsiuoju paros metu, ypač Kyjive ir aplinkiniuose regionuose.
Kryme smogta elektros pastotei: pranešama apie elektros tiekimo sutrikimus
Rusijos laikinai okupuotame Kryme smogta Nyžniohirskio gyvenvietėje esančiai elektros pastotei, dalyje pusiasalio nutrūko elektros tiekimas. Apie tai, remdamasi platformos „Telegram“ kanalu „Krymskyj Veter“, praneša „Ukrinform“.
„Nyžniohirskio gyvenvietėje smogta elektros pastotei. Dalyje gyvenvietės nutrūko elektros tiekimas“, – sakoma pranešime.
Pranešime pažymima, kad 110/35/10 kV Nyžniohirskio pastotės bendra įrengtų transformatorių galia siekia 50 MVA. Ši pastotė yra elektros tiekimo ir skirstymo centras Nyžniohirskio rajono vartotojams.
Taip pat pranešta, kad Krasnohvardijiskės (Kurmanskės) rajone elektros nėra nuo nakties. Iki tol, kaip teigiama, elektros tiekimo sutrikimų nebuvo maždaug tris ar keturias savaites, o neseniai buvo netgi vėl įjungtas gatvių apšvietimas.
Elektros taip pat nėra keliuose Pervomaiskio rajono kaimuose. Armianske nėra nei elektros, nei vandens. Čornomorskės gyvenvietė atjungta nuo elektros tinklo.
Okupacinės valdžios kontroliuojama bendrovė „Krymenergo“ patvirtino, kad buvo smogta energetikos objektams.
Kaip skelbė „Ukrinform“, Ukrainos vyriausioji žvalgybos valdyba (HUR) pareiškė, kad gilėjančios degalų, elektros ir vandens tiekimo problemos laikinai okupuotame Kryme yra nuspėjama Rusijos karo prieš Ukrainą ir pusiasalio okupacijos pasekmė.
Ukraina ragina ESBO šalis riboti Rusijos diplomatinę ir „kultūrinę“ infrastruktūrą Europoje
Ukraina paragino Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) valstybes nares didinti spaudimą Rusijai, be kita ko, ribojant jos diplomatinę ir vadinamąją „kultūrinę“ infrastruktūrą, naudojamą šnipinėjimui ir ardomajai veiklai Europoje.
Apie tai per ESBO Saugumo bendradarbiavimo forumo posėdį pareiškė Ukrainos nuolatinio atstovo prie tarptautinių organizacijų Vienoje pavaduotojas Rostyslavas Palahusynecas, pranešė „Ukrinform“ korespondentas.
„Rusijos diplomatinės ir vadinamosios „kultūrinės“ infrastruktūros, naudojamos šnipinėjimui ir ardomajai veiklai, ribojimas taip pat sumažintų Maskvos galimybes vykdyti priešišką veiklą Europoje“, – sakė Ukrainos diplomatas.
Jis pabrėžė, kad nors Rusija kariauja prieš Ukrainą, Maskvos prievarta, destabilizavimo veiksmai ir bauginimas nukreipti prieš visą Europą.
R. Palahusynecas teigė, kad per Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 81-osios sesijos aukšto lygio savaitę JT Chartijos laikymosi, suvereniteto ir teritorinio vientisumo klausimai vėl atsidūrė tarptautinės darbotvarkės centre. Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, užuot reagavęs į raginimus siekti teisingos ir ilgalaikės taikos, JT Generalinės Asamblėjos tribūna naudojosi grasindamas Europai karu ir kartodamas Rusijos naratyvus apie agresiją prieš Ukrainą, pridūrė jis.
„Šios retorikos negalima nurašyti kaip paprasčiausios propagandos. Ji seka po neseniai prezidento Putino išsakytų grasinimų, be to, ją lydi Rusijos hibridinės operacijos prieš ES ir NATO valstybes nares, įskaitant oro erdvės pažeidimus, diversijas, kibernetines atakas ir informacinį kišimąsi“, – sakė diplomatas.
Jis pabrėžė, kad Kremlius nuolaidas vertina kaip silpnumo požymį, o kompromisą – kaip kvietimą didinti spaudimą.
„Tinkamas atsakas – vienybė ir ryžtas: didesnė parama Ukrainai, koordinuotos sankcijos, tarptautinė agresorės izoliacija ir glaudesnis bendradarbiavimas gynybos srityje“, – sakė R. Palahusynecas.
Jis taip pat paragino partnerius stiprinti Ukrainos oro ir priešraketinę gynybą, laiku tiekti oro gynybos sistemoms skirtus šaudmenis, koordinuoti sankcijas ir veiksmingai panaudoti įšaldytą Rusijos turtą.
„Europos balistinių raketų gynybos iniciatyva, savalaikis oro gynybos sistemoms skirtų šaudmenų tiekimas, koordinuotos sankcijos ir veiksmingas įšaldyto Rusijos turto panaudojimas – tai ne tik parama Ukrainai. Tai strateginis žingsnis visos ESBO erdvės saugumo link“, – sakė diplomatas.
Kaip skelbta, Vokietija imsis įvairių priemonių reaguodama į diversiją Leipcigo oro uoste, kurią Vokietijos žvalgybos tarnybos priskyrė Rusijai. Be kita ko, bus uždarytas Rusijos generalinis konsulatas Bonoje ir nutrauktas susitarimas dėl „Rusijos namų“ Berlyne.
Per Rusijos atakas Mykolajivo ir Odesos srityse žuvo žmogus, vienas sužeistas, padaryta žala
Mykolajivo srities Vesnianės bendruomenėje per rytinę „Shahed“ tipo bepiločių orlaivių ataką žuvo 50 metų vyras.
Apie tai „Telegram“ kanale pranešė laikinasis Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Heorhijus Rešetilovas, skelbia „Ukrinform“.
„Vakar ir šįryt priešas atakavo sritį „Shahed“ ir „Gerbera“ smogiamaisiais bepiločiais orlaiviais. Per rytinę ataką Vesnianės bendruomenėje žuvo 50 metų vyras“, – sakoma pranešime.
H. Rešetilovas pridūrė, kad taip pat buvo sunaikintas traktorius.
Be to, Rusijos pajėgos smogė verslo centrui Odesoje, per išpuolį vienas žmogus buvo sužeistas.
Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperas.
Per priešo ataką apgadinti dviejų pastatų stogai ir fasadai. Smūgio banga išdaužė langus ir iš dalies sugriovė penkto aukšto sienas. Gelbėtojai greitai užgesino kilusį gaisrą.
Kaip jau buvo pranešta, Rusijos pajėgos naktį į spalio 1-ąją atakavo Kyjivą, per ataką vienas žmogus buvo sužeistas.
Rusija jau pradėjo žiemos smūgių kampaniją – ko siekia Putinas?
Rusija jau pradėjo savo 2026–2027 m. žiemos smūgių kampaniją prieš Ukrainos infrastruktūrą, sako JAV Karo studijų institutas (ISW). Kampaniją Rusija vykdo prieš Ukrainoje prasidedant šildymo sezonui.
Anot analitikų, V. Putinas svarsto apie kiek kitokią pergalės sampratą.
Rusija siekia priversti Ukrainą pasiduoti per 2026–2027 m. žiemą.
ISW vertinimu, Ukrainos 2026 m. Laimėjimai mūšio lauke gali priversti V. Putiną persvarstyti savo pradinę pergalės teoriją, taip pat pakeisti retoriką, o galbūt ir strategiją. V. Putinas gali siekti sutelkti dėmesį į tai, kaip priversti Ukrainą pasiduoti naudojant Rusijos tolimųjų nuotolių smūgių kampaniją.
„Putinas greičiausiai pradeda sistemingą kombinuotų smūgių kampaniją prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, kol Ukraina dar nespėjo tinkamai apsaugoti savo energetikos tinklo ir parengti atsakomųjų priemonių prieš Rusijos balistines raketas ir reaktyvinius dronus.
Putinas greičiausiai taip pat bando demoralizuoti Ukrainos gyventojus ir priversti Ukrainą pasiduoti dar prieš prasidedant bet kokioms reikšmingoms taikos deryboms, kurias šiuo metu rengia Ukraina ir jos JAV partneriai“, – nurodoma naujausioje ISW ataskaitoje.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 900 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. spalio 1 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 535 tūkst. 870 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 900 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 388 (+0) priešo tankus, 25 464 (+1) šarvuotas kovos mašinas, 50 555 (+36) artilerijos sistemas, 2 174 (+3) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 683 (+1) oro gynybos sistemas, 443 (+0) karo lėktuvus, 356 (+0) sraigtasparnius, 2 803 (+14) antžemines robotizuotas sistemas, 541 383 (+ 1 288) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 5 126 (+5) sparnuotąsias raketas, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 155 887 (+524) automobilius ir degalų cisternas, 4 774 (+4) specialiosios įrangos vienetus.
Trumpas apkaltino Ukrainą: „Jei to nebūtų nutikę, neturėtume problemų su dyzelinu“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas dėl kylančių dyzelino kainų apkaltino Ukrainą.
„Dyzelinui kur kas didesnę žalą daro ne Artimieji Rytai, o tai, kas vyksta Rusijoje. Nes tos dyzelio perdirbimo gamyklos yra naikinamos gana nerimą keliančiu tempu.
Jei to nebūtų nutikę, neturėtume problemų su dyzelinu. Tai, kas Rusijoje įvyko dėl Ukrainos, iš tiesų yra didžiausia problema dyzelio atžvilgiu“, – pareiškė jis.
Kaip skelbia „Reuters“, D. Trumpas taip pat nurodė, kad svarsto dėl dyzelino eksporto uždraudimo. Baltieji rūmai skubiai siekia pažaboti sparčiai kylančias energijos kainas.
Trečiadienį D. Trumpas pareiškė, kad eksporto draudimas „turėtų neigiamą poveikį benzino kainoms“, tačiau galėtų sumažinti dyzelino kainas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Dronų smūgis tiltui Kyjive: tiltu važiavo traukinys, kilo gaisras
Dronas smogė tiltui Kyjive, skelbia UNIAN. Skelbiama, kad smūgio metu per tiltą važiavo metro traukinys.
Neoficialiai pranešama, kad dronas kliudė tvorą šalia važiuojamosios dalies, keleiviai girdėjo sprogimą, vagone pasirodė dūmai.
Taip pat plinta vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas smūgio momentas. Įvykio vietoje kilo gaisras.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko praneša, kad du dronai smogė į Pietinio tilto atraminę dalį Kyjive. Šiuo metu metro ir antžeminio viešojo transporto eismas per tiltą sustabdytas. Specialistai tikrina konstrukcijos būklę po smūgių.