Žiniasklaida: Rusija ir Ukraina Gomelyje apsikeis karo belaisviais
Penktadienį Baltarusijos Gomelio mieste vyks Rusijos ir Ukrainos karo belaisvių mainai, taip pat į tėvynę bus grąžinti civiliai gyventojai, cituodamas Baltarusijos valstybinę naujienų agentūrą BELTA praneša leidinys „Zerkalo“.
Skelbiama, kad Rusijos Federacijos žmogaus teisių įgaliotinė Jana Lantratova ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas susitiko Novaja Hutos pasienio kontrolės punkte.
Kaip „Zerkalo“ pranešė anksčiau, ketvirtadienį Rusija ir Ukraina Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje esančiame Novaja Hutos kontrolės punkte apsikeitė žuvusiųjų palaikais. Rusija Ukrainai perdavė 252 žuvusiųjų palaikus, o Ukraina Rusijai – 25.
Rusija Ukrainoje surengė didelio masto ataką prieš šiluminę elektrinę
Rusijos pajėgos surengė didelio masto ataką prieš vieną iš energetikos bendrovės DTEK šiluminių elektrinių, dėl kurios elektrinė buvo priversta nutraukti elektros energijos gamybą. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė DTEK grupė, kurią cituoja „Ukrinform“.
Bendrovės teigimu, elektrinės įranga buvo smarkiai apgadinta.
Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios DTEK šiluminės elektrinės buvo atakuotos daugiau kaip 230 kartų.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, per pastarąją parą Rusijos pajėgos reaktyviniais dronais atakavo Žytomyro srities energetikos infrastruktūrą.
Austrija iš šalies išsiunčia keturis Rusijos diplomatus
Austrija išsiunčia keturis Rusijos diplomatus, kaltindama juos „nesuderinama su jų statusu veikla“, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.
„Remdamasi Austrijos saugumo institucijų išvadomis, Austrijos užsienio reikalų ministerija ėmėsi priemonių prieš keturis Rusijos diplomatus Vienoje“, – sakoma ministerijos pareiškime.
Baltijos ir kitoms šalims – perspėjimas iš Ukrainos: Rusija planuoja išpuolius
Ukrainos žvalgyba perspėja, kad Rusija planuoja išpuolius Europoje, Baltijos šalyse.
Per Rusijos drono smūgį gyvenamajam namui Žytomyro srityje Ukrainoje sužeisti 9 žmonės
Žytomyro srityje rusų dronui pataikius į gyvenamąjį namą, buvo sužeisti devyni žmonės, tarp jų – du vaikai, pranešė vietos pareigūnai.
Apie tai penktadienį skelbia „The Kyiv Independent“.
„Rusija tęsia apgalvotą terorą prieš taikią Žytomyro sritį“, – socialiniame tinkle „Telegram“ rašė srities gubernatorius Vitalijus Bunečka.
Du sužeistieji išvežti į ligoninę, pridūrė gubernatorius.
Žytomyras yra miestas šiaurės vakarų Ukrainoje, kuriame gyvena per 200 tūkst. žmonių. Pastarosiomis savaitėmis miesto energetikos objektai ne kartą patyrė Rusijos atakas.
Nors Rusija ne kartą atakavo Ukrainos energetikos objektus, pastarosiomis savaitėmis prieš žiemos mėnesius ji suintensyvino smūgius energetikos infrastruktūrai. Dėl anksčiau šį mėnesį suduotų smūgių energetikos objektams šimtai tūkstančių gyventojų Kyjive ir pafrontės miestuose nuolat likdavo be elektros ir vandens.
Naktį į penktadienį sprogimai griaudėjo ir kitur Ukrainoje: vietos žiniasklaida pranešė apie sprogimus šiaurės vakarų Ukrainos Lucko mieste.
Sprogimai taip pat buvo girdimi nukritus dronui Poltavos srityje, platformoje „Telegram“ pranešė šio regiono karinės administracijos vadovas Vitalijus Diakivnyčius. Nors sprogimas apgadino privačius namus, pastatus ir elektros liniją, pirminiais duomenimis, žmonės nenukentėjo.
Tuo metu Sumų srityje per masinę Rusijos dronų ataką naktį apgadinti civilinės infrastruktūros objektai, sužeisti du žmonės, pranešė Sumų srities gubernatorius Olehas Hryhorovas.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 140 Rusijos dronų
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 140 dronų iš 176, kuriais Rusija nuo ketvirtadienio vakaro atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo ketvirtadienio 18.00 val. rusų okupantai į Ukrainą paleido 176 dronus, įskaitant „Shahed“ (92 jų buvo reaktyviniai), „Gerbera“ bei įvairaus tipo imitacinius bepiločius.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, numušta/neutralizuota 140 dronų.
19 vietų registruoti smūgiai, 13 – numuštų oro taikinių nuolaužos.
Hudsono instituto vadovas: kol Putinas valdžioje, derybomis taikos pasiekti neįmanoma
Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdžios išlikimas priklauso nuo karo tęsimo, todėl Vakarams reikia strategijos, kuria būtų siekiama stiprinti Ukrainą, atgrasyti Rusiją ir pasirengti pokyčiams V. Putinui pasitraukus iš valdžios, teigia Hudsono instituto prezidentas ir generalinis direktorius Johnas P. Waltersas. Pasak jo, kol V. Putinas yra valdžioje, derybomis pasiekti taikos neįmanoma.
„Strategijoje taip pat turi būti pripažinta, kad klaidinga manyti, jog Putinas sutiks pripažinti pralaimėjimą. Jo valdžios išlikimas priklauso nuo to, ar Rusija toliau kariaus. Nepasiekęs pergalės, jis negali nutraukti atakų, grąžinti visų pagrobtų Ukrainos vaikų ir sutikti su patikimai prižiūrimu pajėgų išvedimu bei saugumo garantijomis. Trumpai tariant, kol Putinas yra valdžioje, derybomis pasiekti taikos neįmanoma“, – JAV analitinio centro interneto svetainėje paskelbtame analitiniame straipsnyje teigė J. P. Waltersas, kurį cituoja „Ukrinform“.
Jo nuomone, JAV politika Rusijos atžvilgiu grindžiama pavojingu V. Putino gebėjimo griauti tapatinimu su strategine galia.
Kartu J. P. Waltersas pabrėžia, kad karas susilpnino Rusiją ir sužlugdė jos lyderio užmojus: užuot pavergusi Ukrainą, susilpninusi NATO ir suskaldžiusi Europą, Rusija sustiprino ukrainiečių nacionalinę tapatybę, paskatino Suomiją ir Švediją įstoti į Aljansą bei paspartino Europos persiginklavimą.
Straipsnio autorius atkreipia dėmesį į išskirtinį Ukrainos atsparumą, karines inovacijas, dronus ir ilgojo nuotolio smūgių pajėgumus, dėl kurių Rusijos pajėgos patyrė milžiniškų nuostolių. Jo vertinimu, Ukrainos greičiausiai neprivers pasiduoti nei papildomų teritorijų užėmimas, nei suintensyvinti teroristiniai bombardavimai.
„Net ir pakeitus prezidentą Volodymyrą Zelenskį, strateginė padėtis iš esmės nepasikeistų. Ukrainos kariuomenė ir galimi jo įpėdiniai, įskaitant generolą Valerijų Zalužną, nesutiks kapituliuoti, kaip su tuo nesutinka ir Zelenskis“, – pabrėžė J. P. Waltersas.
Hudsono instituto vadovas pažymi, kad dėl didėjančios V. Putino priklausomybės nuo komunistinės Kinijos Rusija rizikuoja tapti Kinijos prezidentui Xi Jinpingui paklusnia jaunesniąja partnere.
„Būtent Putino išlikimas valdžioje, o ne jo žlugimas didina Xi Jinpingo keliamą grėsmę Amerikai“, – pridūrė J. P. Waltersas.
Straipsnio autorius perspėjo, kad nesugebėjimas užkariauti Ukrainos gali paskatinti V. Putiną suintensyvinti išpuolius prieš Ukrainą ir Europą.
Su Rusija siejamas diversijas, kibernetines atakas, bauginimą ir dezinformaciją jis laiko sistemingais išpuoliais prieš Vakarų valstybių suverenitetą, ypatingos svarbos infrastruktūrą ir nacionalinį saugumą, sudarančiais prielaidas tolesnei eskalacijai.
„Vakarams reikia strategijos, kurioje būtų atsižvelgta ir į Putino strateginio silpnumo keliamus pavojus, ir į šio silpnumo atveriamas galimybes“, – pabrėžė jis.
Pasak autoriaus, šios strategijos pagrindas turėtų būti Ukrainos stiprinimas teikiant karinę, ekonominę ir diplomatinę paramą. Tai, jo teigimu, turėtų įtikinamai parodyti, kad tolesnė Rusijos agresija nebus sėkminga. Atgrasymui sustiprinti jis taip pat siūlo perdislokuoti pajėgas, galinčias vykdyti smūgius branduoliniais ginklais.
Kartu instituto prezidentas paragino plėsti ryšius su prie pokyčių galinčiais prisidėti rusais, įskaitant dabartinio ekonominio elito atstovus, kurie nenori sieti savo ateities su V. Putinu.
Jo nuomone, Vakarų politikoje turėtų būti atsižvelgiama į Rusijos ateitį po dabartinio jos vadovo valdymo ir remiami tie, kurie pasirengę padėti šaliai įveikti jo sukeltos strateginės nesėkmės padarinius.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos, JAV ir Rusijos derybininkų komandos palaikys ryšius, siekdamos suderinti galimo trišalio susitikimo, kuris galėtų įvykti lapkričio pradžioje, darbotvarkę. Tikslios susitikimo datos kol kas nenustatytos.
Po Trumpo pareiškimo – kita versija: skelbiama, kad „Starshield“ apribojimai niekur nedingo
JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus, kad Ukrainoje vėl veikia ryšio sistema „Starshield“, pasirodė pranešimų, jog tai gali būti netiesa.
Ukrainos prezidento komunikacijos patarėjas Dmytro Lytvynas platformoje „X“ parašė, kad niekas nepasikeitė: „Matome tą pačią ribą“.
Agentūrai AP aukšto rango Europos pareigūnas ketvirtadienį taip pat nurodė, kad padėtis su „Starshield“ nepasikeitė – greičio riba tebėra nustatyta maždaug 160 km/h. Pasak pareigūno, Ukraina negavo aiškaus oficialaus paaiškinimo, kas nurodė taikyti šiuos apribojimus ir kodėl.
WSJ anksčiau šią savaitę pranešė, kad E. Muskas buvo apribojęs greitį, kuriuo Ukrainos įranga galėjo prisijungti prie sistemos, todėl dalis Kyjivo dronų tapo beverčiai.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 830 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. spalio 23 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 574 tūkst. 620 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 830 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 439 (+0) priešo tankus, 25 597 (+3) šarvuotas kovos mašinas, 51 501 (+54) artilerijos sistemą, 2 230 (+1) daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, 1 720 (+1) oro gynybos sistemų, 449 karo lėktuvus, 356 sraigtasparnius, 3 003 (+6) antžemines robotizuotas sistemas, 577 209 (+ 2 067) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 5 138 sparnuotąsias raketas, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 166 088 (+447) automobilius ir degalų cisternas, 4 851 (+5) specialiosios įrangos vienetą.
Clintonas pratrūko: man atsibodo, kad Trumpas su mūsų sąjungininkais elgiasi tarsi su šiukšlėmis
Kadenciją baigęs JAV prezidentas Billas Clintonas pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas iš esmės išdavė savo sąjungininkę Ukrainą, rašo „RBC Ukraina“.
Okupuotame Luhanske – triukšmas: griaudėjo sprogimai, nutrūko ryšys
Okupuotas Luhanskas paryčiais naktį iš ketvirtadienio į penktadienį patyrė masinę dronų ataką, skelbia kanalas „Exilenova+“. Po sprogimų fiksuojami ryšio ir elektros tiekimo sutrikimai.
Trumpas asmeniškai kreipėsi į Muską: grąžino Ukrainai gyvybiškai svarbų ryšį
Ukrainoje vėl veikia karinio ryšio sistema „Starshield“, ketvirtadienį pareiškė Donaldas Trumpas.
Apie tai skelbiama prieš tai dienraščiui „The Wall Street Journal“ (WSJ) pranešus, kad JAV prezidentas paprašė technologijų milijardieriaus Elono Musko atkurti Kyjivo pajėgoms šią gyvybiškai svarbią paslaugą.
„Nenoriu to komentuoti, žinote, ar aš skambinau, ar kas kitas skambino – jokio skirtumo“, – paklaustas apie šį pranešimą žurnalistams sakė D. Trumpas.
„Manau, svarbiausia, kad jis ją sugrąžino“, – kalbėdamas apie E. Muską sakė D. Trumpas.
WSJ anksčiau šią savaitę pranešė, kad E. Muskas buvo apribojęs greitį, kuriuo Ukrainos įranga galėjo prisijungti prie sistemos, todėl dalis Kyjivo dronų tapo beverčiai.
E. Muskas anksčiau teigė, kad dėl „bet kokių „Starshield“ sistemų greičio ar naudojimo apribojimų“ sprendimus priima „JAV kariuomenė ir, galiausiai, JAV prezidentas“.
Tačiau gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas antradienį pareiškė, kad Pentagonas nenurodė atlikti jokių pakeitimų dėl „Starshield“, o D. Trumpas praėjusią savaitę sakė, jog to taip pat nedarė.
Ukraina karinės paskirties palydovinę paslaugą „Starshield“ naudoja ryšiui mūšio lauke, vidutinio nuotolio smūgiams Rusijos okupuotoje teritorijoje ir dronams perėmėjams. Šalis taip pat naudojasi lygiagrečia „SpaceX“ civiline palydovine sistema „Starlink“.
Pastarosiomis dienomis Vašingtono ir Kyjivo santykiai tapo itin įtempti: D. Trumpas paragino pakeisti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį po to, kai šis sukritikavo JAV susitarimą, leidžiantį į pasaulines rinkas tiekti daugiau rusiško dyzelino.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Dronų ataka Rusijoje: pranešama apie smūgius svarbiam duomenų centrui, chemijos kompleksui
Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį dronai atakavo Rusiją. Kaip skelbia UNIAN, remdamiesi „Exilenova+“, buvo smogta vienam iš pagrindinių Federalinės mokesčių tarnybos duomenų centrų Gorodeco mieste, Naujojo Naugardo srityje.
Rusijos gynybos ministerija praneša, kad per naktį virš Rusijos Federacijos regionų ir Krymo buvo numušti 443 dronai.
Socialinėse medijose skelbiami vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota ataka Gorodece – juose girdimi dronų garsai, matoma Rusijos priešlėktuvinės gynybos veikla.
Skelbiama, kad užfiksuota, kaip atakuotas domenų centras.
Duomenų centras Gorodce yra vienas pagrindinių Rusijos Federalinės mokesčių tarnybos duomenų apdorojimo centrų. Čia saugoma ir apdorojama valstybinių registrų informacija, mokesčių duomenų bazės.
Kaip rašo „Exilenova+“, šio objekto sunaikinimas gali turėti įtakos Rusijos Federacijos valstybinių informacinių sistemų veikimui.
Taip pat pranešama, kad buvo atakuotas chemijos kompleksas „Azot“ Permės krašte, Bereznikuose. Skelbiama, kad objektas yra didžiulis, užimantis apie 140 hektarų plotą.
Ten gaminamas amoniakas ir azoto trąšos.