Trumpas labai nepatenkintas Kyjivu ir Maskva
Deryboms dėl Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimo stringant, JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra „labai nepatenkintas“ tiek Kyjivu, tiek Maskva, ketvirtadienį pareiškė jo atstovė Karoline Leavitt.
Zelenskis: rinkimai Ukrainoje įmanomi tik su viena sąlyga
„Sky News“ pateikė ištrauką iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimo apie šiandien vykusį „norinčiųjų koalicijos“ susitikimą.
Zelenskis: Ukraina gavo JAV saugumo garantijų projektą
Ukraina gavo ir peržiūrės JAV saugumo garantijų projektą, pridėdama savo pasiūlymus, per spaudos konferenciją pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis teigė, kad Ukraina aptars veiksmingas saugumo garantijas ir kad darbas ties tuo vyksta. Prezidentas sakė, kad Ukraina gavo Amerikos saugumo garantijų projektą ir prie jo dirbs, pridėdama savo viziją ir koreguodama dokumentą, taip pat kaip ir dėl 20 punktų programos bei ekonominių pasiūlymų. Pasak jo, Ukraina po kelių dienų perduos amerikiečiams atnaujintą dokumentą.
V. Zelenskis pridūrė, kad tai bus pagrindas ir kad vėliau bus pateikta daugiau informacijos apie garantijas. Jis pabrėžė, kad dokumentas atspindi abiejų šalių sprendimą ir abi šalys supranta, jog jis turi teisiškai patvirtinti valstybių įsipareigojimus.
Ukrainos prezidentas priminė, kad Budapešto memorandumas pasirodė esąs silpnas. Todėl rengiamas dokumentas dėl saugumo garantijų galiausiai bus pateiktas JAV Kongresui, kuris turės jam pritarti.
V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukrainai reikia veiksmingų saugumo garantijų, o ne ko nors panašaus į Budapešto memorandumą, ir sakė esąs dėkingas Jungtinėms Valstijoms už šį supratimą.
V. Zelenskis ne kartą sakė, kad Ukrainai reikia tokių saugumo garantijų, kurios apsaugotų nuo trečiosios Rusijos invazijos.
Zelenskis: JAV šiandien parodė rimtą požiūrį į saugumo garantijas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo komanda šiandien surengė dar vieną diskusiją su pagrindiniais Donaldo Trumpo pasiuntiniais, pranešė Ukrainos prezidentas savo socialiniuose tinkluose, rašo „Sky News“.
ES valstybės panaikino kliūtį naudoti Rusijos turtą paskolai Ukrainai
Ketvirtadienį Europos Sąjungos (ES) valstybės narės panaikino pagrindinę kliūtį panaudoti Rusijos turtą suteikiant didžiulę paskolą Ukrainai, susitarusios dėl būdo, kaip laikyti lėšas įšaldytas tiek, kiek reikės, nereikalaujant kas pusmetį atnaujinti sankcijas, pranešė ES pirmininkaujanti Danija.
Tai reiškia, kad tokios šalys kaip Vengrija negalės vetuoti būsimų ES sprendimų dėl sankcijų, pratęsiančių dabartinį Rusijos turto bloke įšaldymą.
Pagal ketvirtadienį „didžiosios daugumos“ 27 ES valstybių ambasadorių sutartą pasiūlymą, įšaldymas galiotų „iki Rusijos agresijos pabaigos“, sakė ES diplomatas.
Šiuo metu ES laikomas Rusijos turtas yra blokuojamas pagal sankcijų mechanizmą, kurį reikia atnaujinti kas pusmetį. Tai neleidžia planuotai panaudoti Rusijos turto ilgalaikėms paskoloms Ukrainai finansuoti.
Norėdamos įšaldyti pinigus neribotam laikui, valstybės narės remiasi teisiniu straipsniu, leidžiančiu priimti atitinkamas priemones didelių ekonominių sunkumų atveju kvalifikuota balsų dauguma – pritarus bent 15-ai iš 27 ES valstybių narių, atstovaujančių 65 proc. bloko gyventojų.
Teisiniame tekste sakoma, kad Rusijos karas Ukrainoje kelia didelių ekonominių iššūkių. Todėl, siekiant apriboti žalą ES ekonomikai, būtina skubiai užkirsti kelią lėšų perdavimui Rusijai.
Reglamentas turėtų būti patvirtintas prieš kitą savaitę Briuselyje vyksiantį ES viršūnių susitikimą.
Vėliausiai iki to laiko plano rėmėjai, įskaitant Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą, tikisi įtikinti ir Belgijos ministrą pirmininką Bartą De Weverį paremti siūlomą paskolų schemą. Nesutikus Belgijai, kurioje didžiąją dalį Rusijos lėšų laiko „Euroclear“, schemos įgyvendinimas laikomas itin sudėtingu. „Euroclear“ valdo apie 185 mlrd. eurų iš viso 210 mlrd. eurų vertės Rusijos turto, laikomo ES.
Belgijos vyriausybė iki šiol blokavo planą dėl jai veikiausiai iškilsiančių teisinių ir finansinių rizikų. Ji ypač baiminasi, kad Maskva gali imtis atsakomųjų veiksmų prieš Europos privačius asmenis ir įmones, pavyzdžiui, nusavindama jų turtą Rusijoje.
B. De Weveris nustatė tris sąlygas, kad Belgija sutiktų. Jis reikalauja garantijų, kad visos galimos rizikos bus paskirstytos valstybėms narėms ir nuo pat pradžių bus užtikrintos pakankamos finansinės garantijos bet kokiems įsipareigojimams įvykdyti.
Pagal ES siūlomą sudėtingą schemą „Euroclear“ paskolintų pinigus ES, kuri savo ruožtu juos paskolintų Kyjivui. Ukraina grąžintų lėšas tik tada, kai Rusija atlygintų Kyjivui už padarytą žalą.
Europos Komisija tvirtino, kad įdiegs „trijų pakopų gynybą“, kuri reikštų, kad „nėra scenarijaus“, pagal kurį „Euroclear“ negalėtų gauti pinigų, jei prireiktų juos grąžinti Rusijai.
Vengrija jau sukritikavo šį žingsnį pareiškusi, kad prieštarauja „precedento neturinčiam sprendimui pratęsti sankcijas remiantis neteisingu teisiniu pagrindu, kad būtų apeitas sprendimų priėmimas visais balsais“.
Zelenskis: Donecko sritis ir Zaporižios AE – ginčytini klausimai derybose su JAV
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Donecko srities statusas ir tai, kam atiteks Zaporižios atominės elektrinės valdymas, yra du pagrindiniai ginčytini klausimai derybose su Jungtinėmis Valstijomis dėl galimo susitarimo, kuriuo siekiama užbaigti beveik ketverius metus trunkantį Rusijos karą Ukrainoje.
„Turime du pagrindinius nesutarimų taškus: Donecko teritorijos ir viskas, kas su jomis susiję, bei Zaporižios atominė elektrinė; tai yra dvi temos, kurias toliau aptariame“, – žurnalistams nurodė V. Zelenskis.
Zaporižios atominę elektrinę Rusija perėmė į savo rankas pirmosiomis 2022 metais pradėto karo savaitėmis.
Zelenskis: JAV siūlo įkurti demilitarizuotą „laisvąją ekonominę zoną“ Ukrainos rytuose
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos siūlo įkurti demilitarizuotą „laisvąją ekonominę zoną“ tarp Rusijos ir Ukrainos pajėgų šalies rytuose.
Skelbiama, kad šis pasiūlymas yra susitarimo, kuriuo siekiama užbaigti beveik ketverius metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją, dalis.
„Jie mato, kad Ukrainos pajėgos palieka Donecko srities teritoriją, o tariamas kompromisas yra tas, kad Rusijos pajėgos į šią teritoriją neįžengia (...), kurią jie jau vadina „laisvąja ekonomine zona“, – žurnalistams sakė Ukrainos prezidentas.
V. Zelenskis pareiškė, kad JAV pasiūlyme numatyta, jog Rusija neprivalėtų atsitraukti iš Donecko srities ar iš savo pozicijų pietiniuose Chersono ir Zaporižios regionuose, tačiau turėtų išvesti savo karius iš Charkivo, Dniepropetrovsko ir Sumų sričių.
Ukraina perdavė JAV naują taikos plano versiją: Zelenskis atskleidė aštriausią derybų dalį
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad JAV perduota atnaujinta taikos plano versija, tačiau teritoriniai klausimai vis dar lieka svarstomi aštriausiai. Prezidentas tikina, kad dėl galimų žemės nuolaidų sprendimą turėtų priimti patys ukrainiečiai, o derybose tarp Kyjivo ir Vašingtono toliau keliami Donbaso bei kitų fronto regionų ateities klausimai, rašo „Sky News“.
Ukrainą sukrėtė dar vienas korupcijos skandalas
Ukrainos kovos su korupcija institucijos atskleidė įtariamą schemą, pagal kurią buvo išgrobstyti milijonai, skirti įsigyti tankų šarvams, rašo „TVP World“.
NATO vadovas: „Išbandykime Putiną“
NATO vadovas Markas Rutte ketvirtadienį pareiškė, kad jei Jungtinės Valstijos ir europiečiai susitartų dėl plano, kaip užbaigti karą Ukrainoje, tai būtų išbandymas Rusijai, ar ji iš tikrųjų nori taikos.
„Iki šiol (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas vaidino taikdarį tik tada, kai jam tai buvo patogu, kad laimėtų laiko tęsti savo karą“, – sakė M. Rutte, viešintis Berlyne.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas „nori nutraukti kraujo praliejimą dabar“ ir yra „vienintelis, kuris gali priversti Putiną sėstis prie derybų stalo“, kalbėjo Aljanso vadovas.
„Taigi, išbandykime Putiną. Pažiūrėkime, ar jis tikrai nori taikos, ar jis nori, kad žudynės tęstųsi“, – sakė M. Rutte.
Ukrainos pareigūnai trečiadienį pranešė, kad Vašingtonui išsiuntė atnaujintą Rusijos invazijos nutraukimo planą, pagrįstą praėjusį mėnesį D. Trumpo pateiktu 28 punktų pasiūlymu.
Pradinį planą, pagal kurį Ukraina turėjo atsisakyti žemių, kurių Rusija dar neužėmė, Kyjivas ir jo sąjungininkai Europoje įvertino kaip pernelyg palankų griežtiems Rusijos reikalavimams.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas teigė, kad šį savaitgalį planuojamos tolesnės derybos su amerikiečiais, o tarptautinis susitikimas Ukrainos klausimu „galėtų įvykti kitos savaitės pradžioje“.
Vėliau, diskusijų grupėje, M. Rutte sakė: „Ar manau, kad kalbant apie Ukrainą, JAV ir Europa gali susitarti? Taip.“
„Manau, kad galime. Ar esu tikras, kad rusai sutiks? Nežinau. Tai išbandymas“, – kalbėjo jis.
NATO vadovas taip pat apkaltino Kiniją esant „Rusijos gelbėjimosi ratu“ kare.
„Kinija nori užkirsti kelią savo sąjungininkei pralaimėti Ukrainoje“, – sakė jis savo kalboje saugumo konferencijoje.
„Be Kinijos paramos Rusija negalėtų tęsti šio karo“, – teigė generalinis sekretorius.
Kinija, viena pagrindinių Rusijos prekybos partnerių, teigia, kad karo Ukrainoje klausimu užima neutralią poziciją, tačiau susilaiko nuo Rusijos pasmerkimo.
M. Rutte taip pat perspėjo apie finansines pasekmes NATO, jei Ukraina atsidurtų „po Rusijos okupacijos batu“.
„NATO turėtų gerokai padidinti savo karinį buvimą rytiniame flange, – sakė jis. – O sąjungininkės turėtų daug labiau ir greičiau didinti išlaidas gynybai ir gamybą.“
Rusija tvirtina perėmusi Ukrainos Siversko kontrolę, Ukraina to nepatvirtina
Kremlius ketvirtadienį pranešė, kad jo kariuomenė perėmė Siversko, miesto rytinėje Ukrainos Donecko srityje, kontrolę.
Ukraina dar nepakomentavo šio pareiškimo, bet tai buvo viena iš pagrindinių gyvenviečių, kurioje pastarosiomis savaitėmis suintensyvėjo kovos.
Siversko perėmimas Rusijos kontrolėn buvo aptartas prezidento Vladimiro Putino susitikime su kariuomenės vadais, tvirtino Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį citavo Rusijos valstybinės naujienų agentūros.
Mėnesio pradžioje Rusija jau skelbė, kad užėmė Pokrovsko miestą Rytų Ukrainoje, bet Kyjivas tai paneigė.
Ukrainos kovos su dezinformacija centras tada perspėjo, kad JAV vadovaujamų taikos derybų metu Rusija eskaluos propagandą.
Lenkija sulaikė rusą mokslininką, Ukrainos ieškomą dėl neteisėtų kasinėjimų
Lenkijos vidaus saugumo agentūra (ABW) sulaikė žymų Rusijos mokslininką, Ukrainos ieškomą dėl archeologinių kasinėjimų Maskvos okupuotose teritorijose, pranešė specialiųjų tarnybų atstovas.
Sulaikymas įvyko gruodžio 4 d., kai Kyjivas paprašė tarptautinės teisinės pagalbos sulaikyti rusą, ketvirtadienį sakė Jacekas Dobrzynskis.
„Teisminiai procesai susiję su neleistinais kasinėjimais, atliktais 2014–2019 m. Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose“, – pridūrė jis.
Lenkijos radijas RMF pranešė kad Aleksandras B. kaltinamas „Krymo kultūros paveldo objektų sunaikinimu“. Kyjivas nuostolius įvertino 200 mln. grivinų (4,1 mln. eurų).
Šis sulaikymas ketvirtadienį sulaukė Maskvos nepasitenkinimo. Kremliaus atstovas Dmitrijus Pieskovas „Reuters“ cituotuose komentaruose pavadino jį skandalingu ir apkaltino Varšuvą „teisine tironija“ bei pareikalavo paleisti rusą.
Varšuvos teismas skyrė Aleksandrui B. ikiteisminį suėmimą iki kitų metų sausio 13 dienos.
Ukraina ieškojo Aleksandro B. nuo lapkričio mėnesio ir teigė, kad Rusijai 2014 m. aneksavus Krymo pusiasalį jis daugelį metų vadovavo neteisėtiems kasinėjimams senoviniame Mirmekiono mieste.
Žiniasklaida pranešė, kad šis rusas vadovauja Rusijos valstybinio Ermitažo muziejaus, antro pagal dydį pasaulyje, senovės archeologijos skyriui. Jis Europoje skaitė paskaitas ir sustojo Varšuvoje, keliaudamas iš Nyderlandų į Balkanus, pridūrė žiniasklaida.
Rusams numetus valdomąją bombą ant parduotuvės Sumų srityje žuvo dvi moterys
Rusijos kariuomenė numetė valdomą bombą ant parduotuvės Velyka Pysarivkos bendruomenėje Sumų srityje, žuvo dvi moterys ir dar du žmonės buvo sužeisti, feisbuke pranešė Sumų srities karinės administracijos vadovas Olehas Hryhorovas.
„Velyka Pysarivkos bendruomenėje rusai numetė valdomą aviacijos bombą ant parduotuvės. Smūgis įvyko kaip tik tuo metu, kai viduje buvo žmonių. Deja, žuvo du žmonės: pardavėja ir vietos gyventoja. Jų kūnai buvo ištraukti iš griuvėsių“, – sakoma pranešime.
Pasak O. Hryhorovo, kita parduotuvėje buvusi pardavėja išgyveno. Iš viso buvo sužeisti du žmonės. Viena sužeista moteris buvo nuvežta į ligoninę.
Per parą iki ketvirtadienio ryto rusai surengė beveik 30 smūgių į 20 gyvenviečių 12-oje Sumų srities bendruomenių.
Per mokyklinio autobuso avariją Dnipropetrovsko srityje žuvo du žmonės, septyni buvo sužeisti
Ukrainos Dnipropetrovsko srityje mokykliniam autobusui susidūrus su automobiliu „Volkswagen Transporter“ žuvo du žmonės, septyni, įskaitant vieną vaiką, buvo sužeisti, feisbuke pranešė Dnipropetrovsko srities Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos vyriausioji valdyba.
„Šįryt gelbėjimo tarnyba gavo pranešimą apie avariją Stryjų-Luhansko-Izvarynės greitkelyje, netoli Saksahano kaimo Kamianskės rajone. (...) Nustatyta, kad mokyklinis autobusas ZAZ susidūrė su „Volkswagen Transporter“, sakoma pranešime.
Per avariją žuvo du vyrai, buvę „Volkswagen Transporter“. Gelbėtojams teko vieną iš jų traukti iš apgadinto automobilio. Dar septyni mokykliniame autobuse buvę žmonės, įskaitant vieną vaiką, patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus ir buvo paguldyti į ligoninę. Įvykio aplinkybės tiriamos.
„The Telegraph“: Putinas turi planą, kaip pergudrauti Trumpą
Kremlius turi planą, kaip pergudrauti Donaldą Trumpą ir priversti Vakarus priimti Maskvai palankias sąlygas. „The Telegraph“ skelbia, kad Vladimiras Putinas sąmoningai vilkina derybas, išnaudoja Rusijos karinį pranašumą ir nepasitiki permaininga D. Trumpo politika – o tuo pat metu bando supriešinti JAV su Europa ir parodyti pasauliui, jog Maskva yra lygiavertė Vašingtonui.
Ukrainoje per plataus masto karą žuvo 676 vaikai
Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainoje žuvo 676 vaikai, o dar daugiau kaip 2 tūkst. vaikų buvo sužeisti, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi generalinės prokuratūros internetinėje svetainėje paskelbtais duomenimis.
Duomenys rodo, kad per Rusijos Federacijos visapusišką invaziją į Ukrainą žuvo 676 vaikai, o 2 tūkst. 293 buvo sužeisti. Be to, oficialiais duomenimis, Rusija deportavo arba prievarta išvežė 19 tūkst. 546 vaikus.
Kaip jau skelbta, dar lapkričio 20 d. buvo žinoma, kad per plataus masto karą žuvo 668 vaikai. Dėl lapkričio 19 d. Ternopilyje įvykdytos raketų atakos, remiantis naujausiais duomenimis, žuvo 38 žmonės, tarp jų – aštuoni vaikai.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 460 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų gruodžio 11 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 185 tūkst. 80 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 460 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 404 (+0) priešo tankus, 23 699 (+2) šarvuotas kovos mašinas, 34 992 (+23) artilerijos sistemas, 1 564 (+1) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 253 (+0) oro gynybos sistemas, 431 (+0) karo lėktuvą, 347 (+0) sraigtasparnius, 89 148 (+82) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 4 058 (+0) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 69 507 (+157) automobilių ir degalų cisternas, 4 022 (+3) specialiosios įrangos vienetus.
Trumpui išsiųstas raštas iš Europos, jame – Ukrainos pasiūlymai dėl teritorinių nuolaidų
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ketvirtadienį pareiškė, kad JAV prezidentui Donaldui Trumpui ankstesnę dieną buvo išsiųstas pasiūlymas dėl teritorinių nuolaidų, kurias Ukraina yra pasirengusi padaryti siekdama užbaigti Rusijos karą.
F. Merzas nurodė, kad šis dokumentas buvo perduotas po trečiadienį įvykusio Europos lyderių pokalbio telefonu su D. Trumpu.
„Tai daugiausia susiję su klausimu, kokias teritorines nuolaidas Ukraina yra pasirengusi padaryti“, – sakė kancleris.
Tačiau jis įspėjo, kad galiausiai „Ukrainos prezidentas ir Ukrainos žmonės turi atsakyti į šį klausimą“.
Bendroje su NATO vadovu Marku Rutte spaudos konferencijoje F. Merzas sakė, jog „būtų klaida priversti Ukrainos prezidentą sutikti su taika, kurios po ketverių kančios ir mirties metų nepriims jo žmonės“.
Trečiadienį D. Trumpas parodė savo nekantrumą ir dėl Kyjivo, ir dėl jo sąjungininkių Prancūzijos, Didžiosios Britanijos bei Vokietijos.
Jis sakė apsikeitęs „gan griežtais žodžiais“ per pokalbį telefonu su Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos lyderiais Emmanueliu Macronu, Keiru Starmeriu ir F. Merzu.
F. Merzo teigimu, šį savaitgalį planuojamos tolesnės derybos su amerikiečiais, o kitos savaitės pradžioje galėtų įvykti tarptautinis susitikimas dėl Ukrainos.
„Tai, ar dalyvaus amerikiečių vyriausybė, labai priklauso nuo šiuo metu rengiamų bendrų dokumentų projektų“, – sakė jis.
Pasak kanclerio, jo trečiadienio pokalbis su D. Trumpu „paliko stiprų įspūdį, kad jis yra pasirengęs eiti šiuo keliu su mumis, nes žino, kad europiečiai ir jų interesai turi būti girdimi“.
Dviprasmiškas Lavrovo pareiškimas: Rusija neplanuoja pulti NATO ir ES, bet neplanavo ir Ukrainos?
Rusija neplanavo pulti Ukrainos, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, rašo „Moscow Times“. Tame pačiame pasisakyme ministras pareiškė, kad Rusija neplanuoja pulti ir NATO bei ES.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 83 rusų dronus ir dvi „Iskander“ raketas
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 83 rusų paleistus dronus ir dvi balistines „Iskander-M/KN23“ tipo raketas, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo trečiadienio 19.00 val. rusai surengė kombinuotą ataką prieš kritinės infrastruktūros objektus Ukrainoje. Buvo paleistas 151 dronas, įskaitant „Shahed“ (apie 120), „Gerbera“ bei kitų tipų imitaciniai bepiločiai, taip pat trys „Islander“ raketos.
Pagrindinis atakos taikinys buvo Kremenčiukas Poltavos srityje. Taip pat smogta Odesos sričiai bei netoli fronto esančioms teritorijoms.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Ketvirtadienio duomenimis, pavirtinta, kad numušti/neutralizuoti 85 oro taikiniai: 83 dronai ir dvi raketos.
Registruoti 69 dronų ir vienos balistinės raketos smūgiai 34 vietose.
Lavrovas prakalbo apie Rusijai reikalingas „saugumo garantijas“
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienio rytą susitikime su ambasadoriais kalbėjo apie karą Ukrainoje, skelbia „Sky news“.
Pirmas toks atvejis: ukrainiečiai smogė „Lukoil“ naftos platformai Kaspijos jūroje
Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) specialiųjų operacijų centras „Alfa“ dronais smogė naftos gavybos platformai, priklausančiai bendrovei „Lukoil“.
Apie tai ukrainiečių leidiniui „Ukrainska Pravda“ pranešė šaltiniai SBU.
Aiškėja detalės apie Trumpo planą: jame – siūlymas Europai atkurti rusų naftos tiekimą
Į JAV prezidento Donaldo Trumpo taikos planą Ukrainai, be kita ko, įtraukti ir pasiūlymai atkurti Rusijos energijos tiekimą į Europą, didelės JAV investicijos į Rusijos retųjų Žemės elementų ir energijos išteklius bei įšaldytų Rusijos valstybės aktyvų panaudojimas. Apie tai, remdamasis laikraščiu „The Wall Street Journal“ (WSJ), pranešė Lenkijos naujienų portalas „TVP World“.
WSJ teigimu, šie planai buvo išsamiai išdėstyti taikos plano pasiūlymo prieduose, kurie pastarosiomis savaitėmis pasiekė Europos lyderius.
Dokumentuose minimas planas, pagal kurį JAV finansų įmonės ir kitos verslo įmonės galėtų panaudoti 200 mlrd. JAV dolerių įšaldytų Rusijos valstybės aktyvų projektams Ukrainoje, įskaitant didelį naują duomenų centrą, kuriam energiją tiektų Zaporižios atominė elektrinė, dabar kontroliuojama Rusijos pajėgų, teigia laikraštis.
JAV įmonės investuotų į Rusijos strateginius sektorius, pavyzdžiui, retųjų Žemės elementų gavybą ir naftos gręžinius Arktyje, Vakarų Europai ir pasauliui būtų atkurtas rusiškų energetikos produktų tiekimas, pridūrė WSJ.
Pasak WSJ, siūlomus JAV ir Rusijos energetikos sandorius vienas neįvardytas Europos pareigūnas prilygino 1945 m. Jaltos konferencijos ekonominei versijai. Tuomet Jaltoje Antrojo pasaulinio karo nugalėtojai – Sovietų Sąjunga, JAV ir Didžioji Britanija – pasidalijo interesų sferomis Europoje.
Zelenskis atsakė į Trumpo reikalavimą: „Spaudimo šiuo klausimu mums tikrai nereikia“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasisakė apie JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimą Ukrainoje surengti rinkimus, rašo UNIAN.
Rusija skelbia numušusi 287 ukrainiečių dronus
Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad jos pajėgos praėjusią naktį numušė 287 ukrainiečių dronus.
Tai vienas didžiausių nakties skaičių per beveik ketverius metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.
Tarp dronų, kuriuos, pasak ministerijos, perėmė ir numušė rusų oro gynyba, buvo 32 Maskvos link skrieję bepiločiai, sakoma pranešime platformoje „Telegram“.
Ukraina atakavo rusų tanklaivį: panaudotas jūrinis dronas
Ukraina, anot žiniasklaidos, vėl atakavo tanklaivį Juodojoje jūroje – buvo panaudotas jūrinis dronas „Sea Baby“. Apie tai pranešė kelios Ukrainos žiniasklaidos priemonės, nurodydamos į žvalgybos šaltinius.
Ukrainos atakuotas laivas, šiais duomenimis, priklausė Rusijos šešėliniam laivynui ir su Komorų vėliava plaukė į Rusijos Juodosios jūros Novorosijsko uostą. Jis su išjungtu transponderiu, kuriuo, be kita ko, perduoda laivo buvimo vieta, buvo Ukrainos išskirtinėje ekonominėje zonoje, teigiama žiniasklaidos pranešimuose.
Syrskis pasiuntė griežtą žinutę Trumpui: bandė atverti akis
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pasiuntė žinutę JAV prezidentui Donaldui Trumpui, skelbia „Politico“.
Joje O. Syrskis pareiškė, kad Rusijos laimėjimai fronto linijoje yra nežymūs, o JAV daro vis didesnį spaudimą Ukrainai priimti taikos susitarimą.
Anot jo, Ukrainos kariai rytinėje šalies dalyje vykstančiuose mūšiuose pasiekia daug geresnių rezultatų, nei Rusija leidžia suprasti. O. Syrskis taip pat pasmerkė Kremliaus dezinformaciją, kuria bandoma paveikti užsienio auditoriją.
Ukraina nusiuntė JAV savo atsakymą dėl taikos plano
Trečiadienį Ukraina perdavė Jungtinėms Valstijoms savo atsakymą dėl naujausio taikos plano projekto, praneša naujienų portalas „rbc.ua“.
Apie tai socialinėje platformoje „X“ paskelbė „Axios“ žurnalistas Barakas Ravidas, kuriam šį faktą patvirtino oficialūs šaltiniai Ukrainoje ir JAV.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau teigė, kad šalis savo atsakymą dėl taikos plano perduos JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai gruodžio 10 d. Tačiau šio plano turinys laikomas paslaptyje.
Maskvą puolė dronai: teko uždaryti visus oro uostus
Rusija naktį į ketvirtadienį atrėmė 31 drono ataką prieš sostinę Maskvą. Tai „Telegram“ kanale pranešė miesto meras Sergejus Sobianinas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.
Visuose Maskvos oro uostuose laikinai buvo sustabdyti skrydžiai. Lėktuvai buvo nukreipamii į Sankt Peterburgą. Duomenų apie žalą ar sužeistuosius kol kas nėra.
Jau trečiadienį popiet Maskvoje buvo numuštas vienas bepilotis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
„Axios“: Ukraina, ES ir JAV Paryžiuje aptars Trumpo taikos planą
Šeštadienį, gruodžio 13 d., Paryžiuje įvyks aukšto rango JAV pareigūnų susitikimas su Ukrainos, Prancūzijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos atstovais, kurio metu bus aptariamas prezidento JAV prezidento Donaldo Trumpo taikos planas, rašo „Axios“.
Susitikimas Paryžiuje rengiamas po trečiadienio telefoninio pokalbio tarp D. Trumpo ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo bei Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Keiro Starmerio.
Ukraina, Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija susitikime bus atstovaujamos savo nacionalinio saugumo patarėjų, pažymi leidinys, nenurodydamas detalių ir pavardžių.
Nežinoma, ar susitikime dalyvaus JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, kuris taip pat yra D. Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas.
Prieš tris savaites M. Rubio vadovavo JAV delegacijai derybose su Ukraina Ženevoje, tačiau nuo tada derybas veda D. Trumpo pasiuntinys Steve‘as Witkoffas ir JAV prezidento žentas bei patarėjas Jaredas Kushneris.
Ketvirtadienį prezidentas V. Zelenskis pareiškė, kad „kompromisinė“ JAV vizija dėl kontrolės virš Ukrainos valdomo Donbaso yra tokia, jog Ukrainos kariai pasitrauktų iš Donbaso regiono, o Rusijos kariai į ją neįžengtų.
V. Zelenskis taip pat pranešė, kad amerikiečiai nenustatė griežtos datos, iki kada JAV prezidentas D. Trumpas norėtų matyti parengtą susitarimą dėl Rusijos ir Ukrainos karo pabaigos.