D. Trumpo derybininkų parengtas planas, daugiausiai skirtas patenkinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, iš esmės yra Kyjivo kapituliacijos deklaracija.
Jis buvo neatsargiai parengtas skubotai, ne siekiant atnešti taiką Europai, bet siekiant, kad V. Zelenskis negalėtų toliau vadovauti pažeidžiamai Ukrainai.
Maža to, nesiekiama išgelbėti tūkstančius ukrainiečių ir rusų gyvybių, kaip teigia D. Trumpas, bet siekiama atkurti santykius su Maskva.
Intensyvus laiko spaudimas, kurį patyrė V. Zelenskio vyriausybė buvo ne tik dėl to, kad D. Trumpas troško pergalės prieš savo 100-ąją valdymo dieną, kuri bus balandžio 30 d., bet ir dėl to, kad V. Putinas nori švęsti savo karinį sumanumą gegužės 9 d., kai bus minimos 80-osios Sovietų Sąjungos pergalės prieš Adolfą Hitlerį metinės.
Taikos planas – bendras Rusijos ir JAV projektas
Nuo pat pradžių „taikos planas“ buvo bendras Rusijos ir JAV projektas, siekiantis nušalinti Ukrainą ir pereiti prie pelningesnių projektų.
Strateginis tikslas – V. Zelenskio valdžios pabaiga ir jo vyriausybės žlugimas.
Taikos užtikrinimas Europoje buvo antraeilis tiek V. Putinui, kuris, neutralizavęs Ukrainą, sieks naujų konfliktų, amžino karo Europos pakraštyje, tiek D. Trumpui, kurio pagrindinis priešininkas lieka ambicinga Kinija.
Taika Ukrainoje tikriausiai reikštų naujos vyriausybės, galbūt vadovaujamos verslininko Petro Porošenko, sudarymą, kuri galėtų susitaikyti su Krymo atidavimu.
Maža to, D. Trumpas sekmadienį sakė manantis, kad Ukrainos lyderis V. Zelenskis yra pasirengęs atsisakyti Krymo. Toks pareiškimas tiesiogiai prieštarauja ukrainiečių prezidento pareiškimams apie Rusijos aneksuotą pusiasalį.
„O, manau, kad taip“, – atsakė D. Trumpas, paklaustas, ar, jo nuomone, V. Zelenskis yra pasirengęs atsisakyti šios rusų 2014 metais okupuotos teritorijos.
Pareiškimas pasirodė pirmadienį prasidedant, anot Vašingtono, lemiamai derybų dėl paliaubų savaitei.
D. Trumpas taip pat padidino spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, sakydamas, kad jis turėtų „nebešaudyti“ ir pasirašyti susitarimą karui užbaigti.
Šeštadienį popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse Romoje D. Trumpas susitiko su V. Zelenskiu – tai buvo pirmas jų susitikimas po viešo ginčo Baltuosiuose rūmuose vasarį.
Pasak D. Trumpo, per šias derybas Vatikane jie trumpai aptarė Krymo likimą.
Ukrainos prezidentas ne kartą yra sakęs, kad Ukraina negali pripažinti Krymo Rusijos dalimi.
78 metų D. Trumpas, kuris prieš savo inauguraciją antrai kadencijai gyrėsi galintis Rusijos invaziją į Ukrainą sustabdyti per vieną dieną, sausį sugrįžęs į Baltuosius rūmus pradėjo diplomatinį puolimą kovoms sustabdyti.
Tačiau šios pastangos kol kas nedavė jokių rezultatų, o Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose baiminasi, kad D. Trumpas linksta palaikyti Maskvos poziciją.
Vis dėlto JAV lyderis pastarosiomis dienomis, regis, vis labiau nekantravo ir dėl V. Putino.
Po D. Trumpo ir V. Zelenskio derybų Vatikane Rusija naktį surengė dronų ir raketų atakas prieš Ukrainą, kur rytiniuose regionuose žuvo keturi ir buvo sužeista dar keliolika žmonių.
„Noriu, kad jis nebešaudytų“
„Noriu, kad jis nebešaudytų, atsisėstų ir pasirašytų susitarimą“, – sekmadienį sakė D. Trumpas, paklaustas, ko norėtų iš V. Putino.
„Turime susitarimo kontūrus, manau, ir noriu, kad jis jį pasirašytų“, – pridūrė JAV prezidentas.
Baltieji rūmai yra sakę, kad nesant sparčios pažangos JAV gali atsisakyti tarpininko vaidmens. D. Trumpas užsiminė, kad skirtų procesui dvi savaites.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio anksčiau sekmadienį pareiškė, kad ateinanti savaitė gali būti lemiama siekiant užbaigti daugiau nei trejus metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.
„Esame arti, bet dar ne pakankamai arti“, – naujienų televizijos NBC laidai „Meet the Press“ sakė M. Rubio. Jis pridūrė: „Manau, kad tai bus labai kritiška savaitė.“
Tęsiantis dešimtis tūkstančių gyvybių nusinešusiam karui, JAV reiškė nusivylimą abiem pusėmis.
Akivaizdus Trumpo laimėjimas – spaudimas sutrikusiai Europai didinti gynybos išlaidas
Jei europiečiai, „norinčiųjų koalicija“, būtų sugebėję suvaidinti daugiau nei epizodinį vaidmenį D. Trumpo parašytame „taikos procese“, dabar jie galėtų jaustis tvirtesnėje padėtyje.
Tačiau dabar jie yra tik stebėtojai, kaip parodė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, paskutinę minutę atsisakęs dalyvauti konferencijoje Londone, ir pasiuntinys Steve'as Witkoffas, išvykęs į Maskvą.
Taikos planas parengtas taip, kad V. Putinas atrodytų lankstus, bet formaliai pripažįstantis Rusijos Krymo aneksiją, užtikrinantis, kad Kyjivas atsisakytų savo svajonės tapti NATO nare, panaikinantis Amerikos sankcijas Rusijai ir nesuteikiantis Ukrainai jokių saugumo garantijų.
Maža to, idėja, kad Ukraina bus atstatyta naudojant įšaldytus Rusijos turtus, buvo atmesta.
Tačiau D. Trumpas nėra vienintelis atsakingas už šią sumaištį. Jis aklai įžengė į Kremliaus spąstus. V. Zelenskis ir jo patarėjai turėjo numatyti, kas atsitiks, jei valdžią perims kita JAV administracija, ir pripažinti, kad de facto karinė aklavietė reikalauja tam tikrų sustiprintų paliaubų, persvarstytų santykių su Vakarų rėmėjais.
Dabar atrodo, kad bus sudarytas blogas taikos susitarimas, kuris sustiprins V. Putino pozicijas ir iš esmės kels grėsmę Ukrainos nepriklausomybės išlikimui.
Maskva yra pasirengusi pradėti taikos derybas su Ukraina
Maskva pirmadienį pareiškė esanti pasirengusi pradėti taikos derybas su Ukraina be jokių išankstinių sąlygų, nors sako, kad jos pretenzijos į penkis Ukrainos regionus, įskaitant Krymą, yra neatsiejami nuo jų, pranešė valstybinė žiniasklaida.
Toks pareiškimas nuskambėjo po to, kai D. Trumpas suabejojo V. Putino noru sustabdyti daugiau kaip trejus metus trunkantį puolimą.
„Rusijos pusė ne kartą patvirtino savo pasirengimą, kaip patvirtino prezidentas, pradėti derybas su Ukraina be jokių išankstinių sąlygų“, – valstybinei žiniasklaidai sakė Kremliaus atstovas spaudai D. Peskovas.
Tuo metu rusų diplomatijos vadovas sako, kad Rusijos pretenzijos į okupuotus Ukrainos regionus ar jų dalis, yra neatsiejamos nuo derybų.
„Tarptautinis Rusijos nuosavybės teisių į Krymą, Sevastopolį, Donecko liaudies respubliką, Luhansko liaudies respubliką, Chersono ir Zaporižios sritis pripažinimas yra būtinas“, – sakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Brazilijos laikraščiui „O Globo“, pavartodamas Kremliaus vartojamus pavadinimus Ukrainos regionams.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
