„Pasak oficialios Kanados valdžios versijos, tai viso labo yra tik mokymai, tačiau realybėje operacija kodiniu pavadinimu Nanook liudija tik apie vieną dalyką – kokia svarbia tapo Arktis kaip strateginė vieta ir gamtos resursų šaltinis“, – teigia straipsnis, kurį publikuoja La Stampa.
Nuo rugpjūčio labiausiai į Šiaurę nutolusios gyvenamosios Arkties vietovės rajone koncentruojasi Otavos karinės pajėgos: sausumos, oro bei povandeninės. Operacijos Nanook tikslas – gelbėjimo operacijų katastrofų atveju sistemos tobulinimas. Panašias operacijas įsipareigojo vykdyti JAV, Rusija, Danija, Islandija, Norvegija ir Suomija.
Tačiau, kaip teigia straipsnis, tikroji Nanook paskirtis – patvirtinti Kanados „atėjimą“ į Arktį. Tai gali būti atsakas į nesenus rusų veiksmus Arktyje: jie buvo tokie agresyvūs, kad Kanados ministras pirmininkas S. Harperis pavadino Maksvos politiką regione „nuviliančia“.
Globalus atšilimas veikia Arktį. Tirpstant ledo sluoksniams, formuojasi nauji scenarijai: Arktis įgauna vis svarbesnę reikšmę naudingų iškasenų ir prekybos laivų kelių prasme. Vykdydama operaciją Nanook Kanada nusprendė įrodyti, kad gali apginti savo teises į Arktį.
Tuo tarpu Rusijos pareigūnas Antonas Vasiljevas pareiškė, kad neregioninių šalių ir organizacijų veikla Arktyje yra sveikintina, tačiau jų dalyvavimo ribos turi būti reguliuojamos Artkies regiono valstybių: „Žaidimo taisykles šiame regione nustatyti turi tie, kas jame gyvena.“
Vasiljevas teigė, kad dabar, išaugus Arkties reikšmei, išaugo neregioninių valstybių ir organizacijų susidomėjimas Arktimi. Jos bando gauti stebėtojų statusą Arkties Taryboje, į kurią įeina Rusija, JAV, Kanada, Islandija, Norvegija, Danija, Švedija ir Suomija.
Pačios Tarybos narės nesugeba tarpusavyje susitarti daugeliu klausimų, todėl kova dėl Arkties ateityje gali tik paaštrėti.
Taip pat skaitykite:
Arktis: varžybos dar tik įsibėgėja