„A. Assad žavinga, jauna ir labai patraukli, ji tiesiog žydi ir yra pirmoji iš visų pirmųjų ponių. Jos stilius – tai ne prabangiai vulgarus Artimųjų Rytų valdžios spindesys, o sąmoningas papuošalų atsisakymas. Joje yra retas grakštaus sportinio grožio ir ištreniruoto analitinio proto derinys. Ji rengiasi tiesiog rafinuotai saikingai... Ji energinga, valiūkiška ir įdomi.“
„A. Assad – įdomi 35 metų moteris... Ji budri kaip policijos nuovados viršininkas, sumani, kaip bankininkas, draugiška, kaip naujas pažįstamas draugų vakarėlyje... Kaip jauna moteris, pietaujanti už kaimyninio staliuko „Harvey Nichols“... Pirmoji pragaro ledi.“
Pirmoji citata – iš žurnalo „Vogue“ 2011 m. kovo mėnesio numeryje paskelbto straipsnio, pavadinto „Rožė dykumoje“. Antroji – iš praėjusią savaitę „Newsweek/Daily Beast“ paskelbto straipsnio „Ponia Assad mane apkvailino“, rašo „Guardian“. Abiejų tekstų autorė – patyrusi mados pasaulio žurnalistė Joana Julieta Buck, anksčiau vadovavusi prancūziškajai žurnalo „Vogue“ laidai.
Jos pirmasis straipsnis, paskelbtas tuo metu, kai Sirijos valdžia įsakė kariuomenei pulti maištaujančius šalies piliečius, buvo sutiktas labai kritiškai. Autorę ir „Vogue“ redaktorę Anną Wintour apkaltino vykdant Sirijos režimo viešųjų ryšių kampaniją.
Maždaug po mėnesio šis straipsnis buvo pašalintas iš „Vogue“ interneto svetainės. Praėjo beveik metai, ir J. Buck nutraukė tylą nusprendusi pasiaiškinti. „Mes tikėjomės, kad Assado režimas sutiks kurti pažangesnę visuomenę, tačiau kai Sirijoje prieš pusantrų metų prasidėjo kruvini įvykiai, tapo aišku, kad jo prioritetai ir vertybės yra visiškai priešingos žurnalo „Vogue“ prioritetams ir vertybėms“, – pareiškė žurnalistė.
„Vogue“ atsisakė pratęsti darbo sutartį su J. Buck, ir tuomet ji nusprendė parašyti 5000 žodžių pasiaiškinimo dėl savo nuodėmingo poelgio tekstą, rašo „Guardian“. Autorė rašė, kad nuo pat pradžių tapo manipuliavimo ja auka. Iš pradžių ji esą atsisakiusi jai skirtos užduoties – parašyti apie A. Assad, teigia nežinojusi, kad turės susitikti su žudike, ir kad Asma al-Assad ją apgavusi, apsimetusi malonia, šiuolaikine ir atvira moterimi.
Tačiau tinklaraščio „Styleite“ autorę Hilary Geoge-Parkin toks J. Buck prisipažinimas neįtikino. Štai ką ji rašo: „Nesunku įsivaizduoti, kai į tokį farsą papuola nepatyrusi žurnalistė. Tačiau J. Buck negalima laikyti nepatyrusia. Ji rašo apie B. Assado šeimos aplinkos machinacijas, praneša apie įsilaužimą į jos kompiuterį, apie „blakę“ (pasiklausymo įrenginį), įmontuotą jos mobiliajame telefone, kurį jai davė redakcijoje prieš prasidedant komandiruotei, apie viešųjų ryšių agentūros darbuotojų susirašinėjimo fragmentus, iš kurių aiškėja, kad jie svarstė būtinybę nuslėpti bet kokią Assadų šeimai nepalankią informaciją, kurią ji galėjusi gauti. Pirmojoje savo publikacijoje žurnalistė apie tai neužsiminė nė vienu žodžiu, verčiau nusprendusi su susižavėjimu rašyti apie elegantišką Sirijos prezidento žmonos garderobą, jos įspūdingą figūrą, demokratiškumą ir motinišką rūpestį.“
O Homa Khaleeli „Guardian“ tinklaraštyje su panieka rašo apie J. Buck bandymą pasiteisinti: „Jos bandymas pripažinti savo kaltę ir pasiteisinti toks pat nesėkmingas, kaip ir pirmasis interviu... Sunku pasakyti, ar ji uždavinėjo Asmai ar Basharui, su kuriuo taip pat buvo susitikusi, kokius nors realius klausimus. Ir, žinoma, tikrai nepaklausė Asmos, kodėl ji ištekėjo už žmogaus, kurio tėvas vos per 3 savaites sunaikino 20 000 žmonių... Ji neklausė, kodėl slapta klausomasi jos telefono pokalbių, kodėl šnipinėjamas jos kompiuteris, ir kodėl ji parduotuvėje pastebėjo kai ką panašaus į mobilų kalėjimą.“
H. Khaleeli tęsia: „Teisybės dėlei reikia pasakyti, jog J. Buck paaiškino nenorėjusi susitikti su Assadais, tačiau „Vogue“ redakcijoje jai pasakė, kad apie politiką bus galima išvis nekalbėti... Atrodo, kad žurnalas šiame skandale turi prisiimti ne mažesnę kaltę.“