Kiek turėtų sumokėti Vokietija, buvo diskusijų klausimas, bet niekada nekilo jokių abejonių, kad po karo pasirašyta Versalio sutartis bus baudžiamojo pobūdžio.
Vokietija sumokėjo, bet ji nebuvo viena. Po šimtmečio pasaulis vis dar gyvena su pasekmėmis, atsiradusiomis dėl taikos sutarties, kuri net jos pasirašymo metu buvo kritikuojama kaip sukurianti sąlygas, dėl kurių dar vienas karas tampa neišvengiamas.
Tuometinis Didžiosios Britanijos iždo pareigūnas, ekonomistas J. M. Keynes'as nusprendė atsistatydinti, užuot susiejęs save su šia sutartimi. Tuo tarpu Prancūzijos maršalas Ferdinandas Fochas sutartį pavadino „ne tiek taika, o kiek 20-ies metų trukmės paliaubomis“.
Karas, kuris turėjo „užbaigti visus karus“, pasirodė esąs priešingas. Užtikrinęs Vokietijos ekonominį žlugimą ir politinį pažeminimą, po karo pasiektas susitarimas sukūrė palankią aplinką iškilti nacizmui.
Badas, teroras ir Šaltasis karas
Svarbu ir tai, kad karas tapo 1917 metų Rusijos revoliucijos „inkubatoriumi“.
Caro valdžia dėl maisto trūkumo ir nesėkmių kare tapo silpna ir pažeidžiama Vladimiro Lenino bolševikų išpuoliui. Užėmę valdžią, bolševikai įkūrė totalitarinę Sovietų Sąjungą.
Tragiška žemės ūkio politika lėmė daugiau kaip 3 mln. žmonių mirtį 4-ojo dešimtmečio pradžioje. Dar milijonus pražudė Didžiojo teroro kampanija, kurios ėmėsi Josifas Stalinas.
Vėliau atsirado sąlygos Europos padalijimui po Antrojo pasaulinio karo.
Tai sukėlė Šaltąjį karą, kuris pasaulį paskirstė į Vakarų ir Sovietų Sąjungos įtakos zonas. Tokia nestabili sistema padėjo pakurstyti visą eilę konfliktų besivystančiose valstybėse.
Artimųjų Rytų pertvarkymas
Pirmasis pasaulinis karas taip pat paliko ilgalaikę žymą Artimuosiuose Rytuose. Skatindama arabų sukilimą, Didžioji Britanija padėjo sugriūti Vokietijos sąjungininkei Osmanų imperijai.
Po jos žlugimo atsirado pasaulietiškoji Turkija, o Didžioji Britanija ir Prancūzija perėmė didelės arabų pasaulio dalies kontrolę.
Tuo tarpu Didžioji Britanija per 1917 metų Balfūro deklaraciją taip pat aiškiai išreiškė paramą žydų valstybės idėjai žemėje, kurią britai buvo pažadėję arabams.
O Osmanų imperijos žlugimas taip pat lėmė apie 1,5 mln. žmonių pražudžiusį armėnų genocidą.
Nauja socialinė tvarka
Įvykiai Rusijoje metė ilgą šešėlį ant visos likusios Europos. Revoliucija Europoje pakurstė panašių įvykių baimę ir padėjo paspartinti reformas bei tuo pat metu įkvėpė kitus revoliucionierius, įskaitant naujai gimusį fašistų judėjimą, kuris greitai užėmė valdžią Italijoje.
Darbininkų sukilimai Vokietijoje ir Vengrijoje iškart po karo buvo arba sutriuškinti, arba žlugo savaime.
Tačiau kiti karingi darbininkų judėjimai, pavyzdžiui „Fiat“ gamyklose Turine, padėjo išsikovoti geresnes darbo sąlygas ir paskatino darbuotojams atstovaujančių profsąjungų kūrimąsi.
Žvelgiant plačiau, laikotarpis po Pirmojo pasaulinio karo atnešė sparčią socialinę pažangą pramoniniame pasaulyje. Kaip pavyzdį galima paminėti leidimą moterims balsuoti rinkimuose.
Vienas iš mažiau akivaizdžių teigiamų tragiškojo karo aspektų taip pat buvo tai, kad visuomenė ėmė labiau priimti neįgalius žmones ir nesmerkti sergančiųjų psichikos ligomis.
Karas taip pat paskatino naujus vėjus meno pasaulyje.
Kaip meno forma vėl atgijo poezija, taip pat gimė avangardinis dadaizmo judėjimas, galiausiai pavirtęs į siurrealizmą.
O džiazas, kurį į Europą atnešė amerikiečių kariai, tapo pabėgimo nuo karo sukeltų problemų garso takeliu.
