Šių šalių vadovybės siūlo JT tarptautinį tribunolą kaip „geriausią būtą pasiekti teisingumą“. Tačiau istorija rodo, kad tokių teismų galimybės gali būti labai ribotos, o tarptautinio teisingumo procedūros nėra išdirbtos iki galo ir dažnai nustatomos pačiomis procese dalyvaujančiomis šalimis.
Politinis oponentas
Prieš tokio tribunolo kūrimą iškart piestu stojo Rusija, netgi pats šalies prezidentas Vladimiras Putinas pasisakė šia tema. Jo teigimu, tribunolo kūrimas yra „pernelyg ankstyvas ir neproduktyvus veiksmas“, o spaudoje pasirodžiusi (jau eilinį sykį) informacija, patvirtinanti Rusijos atsakomybę dėl šio tragiško nusikaltimo, jo manymu, yra „veltui klaidinanti“. Nepaisant to, kad Vakarai atvirkščiai, nuolatos laikėsi vieningos ir argumentuotos teorijos, kai Rusija tuo metu paskleidė bent 4-5 lygiaverčiai neįtikėtinas versijas, kurios visos sunkiai atlaiko kritikos strėles. Anksčiau Rusijos URM taip pat išsakė daug neigiamų dalykų apie JT organizuojamų tribunolų veiklą.
O dabar kodėl tai yra svarbu? Todėl, kad vienas iš potencialių pagrindinių kaltinamųjų šioje byloje šiuo metu yra JT Saugumo Tarybos narė, ir tai yra Rusija, kurios balsas gali be vargo vetuoti bet kokią rezoliuciją ar sprendimą.
Sukurti tarptautinį baudžiamąjį tribunolą įmanoma tik turint JT Saugumo Tarybos pritarimą, teigia žmogaus teisių centro „Memorial“ direktorius Kirilas Korotejevas, jam antrino ir Europos ir tarptautinių tyrimų centro darbuotojas Kirilas Entinas.
1990-ųjų pradžioje ir viduryje JT Saugumo Taryba sukūrė du tribunolus: Tarptautinį buvusios Jugoslavijos karinių nusikaltimų, nusikaltimų žmonijai ir genocido karo 1991-2001 metais tyrimų tribunolą, ir Tarptautinį tribunolą dėl genocido Ruandoje 1994-ais.
Tribunolo kūrimas – tai naujos struktūros kūrimas, pasakoja K. Entinas. Kurio teigimu į jo sudėtį pateks ne tik teisėjai, tačiau ir kaltintojas, atsakingas už bylos tyrimą. Šis asmuo užsiims „Boeing 777“ katastrofos kaltųjų paieška. „Aišku, tribunolas pasinaudos Nyderlandų tyrėjų, kurie aiškinosi įvykio aplinkybes, darbu. Tačiau tai, kas liečia kaltųjų paiešką ir bausmę, šis darbas prasidėtų nuo nulio“, – pažymėjo K. Entinas.
Anot Edinburgo universiteto tarptautinės baudžiamosios teisės lektoriaus Paulo Behrenso, tokių tarptautinių tribunolų kaina yra labai didelė. 2010-2011 metais Tarptautinio tribunolo dėl buvusios Jugoslavijos biudžetas buvo 300 mln. dolerių.
Pagrindinis JT patariamasis, formuojantis ir atstovaujantis institutas yra Generalinė Asamblėja. Tačiau ir jos galimybės sukurti tarptautinį tribunolą yra gana ribotos.
„JT Generalinė Asamblėja neturi tribunolų kūrimo įgaliojimų: tai JT Saugumo Tarybos prerogatyva“, – patvirtino K. Entinas. Jis patikslino, kad Generalinė Asamblėja gali tik priimti rezoliuciją, kuri neturėtų įpareigojančio statuso.
Tiesa, teoriškai viena išeitis egzistuoja. JT Generalinė Asamblėja gali „prisiminti“ apie kitą rezoliuciją – „Vienybė vardan taikos“. Šioje 1950-ųjų rezoliucijoje Generalinei Asamblėjai yra suteikiama teisė priimti sprendimus, kurie yra būtini tarptautinei taikai ir saugumui, jeigu Saugumo Taryba negali veikti dėl panaudotos veto teisės.
Tokiu atveju Malaizijai, Nyderlandams, Ukrainai, Belgijai, Australijai, Didžiajai Britanijai ir kitoms šalims, kurios prisijungs prie iniciatyvos, reikės įrodyti, kad „Boeing 777“ katastrofa gresia pasauliui ir jo saugumui. Per daugiau nei 50 rezoliucijos galiojimo metų precedento, kad tokiu būdu būtų sukurtas tarptautinis tribunolas nėra.
Hagos viltys
Dar viena galimybė sulaukti teisingumo triumfo „Boeing 777“ byloje – kreiptis į Hagoje įsikūrusį Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą. Teismas nagrinėja genocido, nusikaltimų žmonijai, karo nusikaltimų ir agresijos nusikaltimų bylas.
Romos statuto, kuriuo ir remiasi Hagos Tarptautinis Baudžiamasis Teismas, 12 straipsnis numato galimybę pradėti tyrimą šalyje, kuriose įvykdytas nusikaltimas, arba šalyje, kurioje registruotas lėktuvas. Be to, teismas turi galių teisti tik tuos asmenis, kurių šalys yra ratifikavusios Romos statutą.
Pagal šiuos kriterijus kreiptis į pagrindo neturi Australija, Belgija ir Nyderlandai. Pasak N. Korotejevo Malaizijai, kurioje buvo registruotas „Boeing“ vargu ar pavyks įtikinti teismą, kad nusikaltimas buvo įvykdytas lėktuvo viduje. „Teismas vargu ar sutiks su tokia formuluote: nusikaltimas buvo įvykdytas ant žemės“, – pareiškė teisininkas.
Nukrito „Boeing“ Ukrainos teritorijoje. Tačiau šalis nėra ratifikavusi Romos statuto. Tai, beje, nebūtų didelė problema teismui nagrinėti ieškinį – svarbu, kad šalis, kuri nėra ratifikavusi Statuto, pripažintų jo jurisdikciją.
Didžiausios problemos šiuo konkrečiu atveju gali kilti dėl tos pačios Rusijos piliečių, kurie turėtų figūruoti kaltinamųjų sąraše. Rusija, kaip ir Ukraina, bei eilė kitų šalių (pvz., JAV ar Kinija), nėra ratifikavusios šio statuto. Todėl prieš kreipiantis į Hagos Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą tektų gauti Rusijos sutikimą bendradarbiauti šioje byloje. Žinant šiandieninę Rusijos poziciją, tai atrodo praktiškai neįmanoma.
