Europos Sąjunga (ES) ieško naujų ekonominės veiklos matų, kuriais būtų labiau atsižvelgiama į socialinį ir su aplinka susijusius gerovės aspektus. Naujieji rodikliai turėtų būti baigti formuluoti 2010 m. ir vėliau tapti europinės makroekonominės statistikos standartais.
Gerovė dešimtmečiais buvo matuojama ekonominės veiklos rodikliais, pavzdžiui, BVP, bet dabar Europos Komisija ketina rasti naujų būdų, kuriais ES vertintų ekonominę pažangą. BVP sąvoka atsirado po Didžiosios depresijos ir reiškia visų šalyje tam tikrais metais pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų vertę. Nors tai geras gamybos matas, bet juo matuojant bendrą gerovę išryškėja rimtų trūkumų.
Problema yra ta, kad į BVP įskaičiuojama visa ekonominė veikla, netgi ta, kuri žalinga aplinkai ir žmonėms. Pavyzdžiui, karai ir gaivalinės nelaimės galų gale ekonomikai pasirodo esančios naudingos, nes atstatymo darbai skatina ekonomikos augimą.
„Šiame amžiuje mums reikia nuoseklesnės ir skaidresnės politikos. Todėl turime gebėti geriau įvertinti esamą padėtį, savo tikslus ir priemones. Kad pakeistume pasaulį, turėtume geriau jį suprasti ir matuoti jį ne vien ekonominiu bendrojo vidaus produkto rodikliu," - sakė už aplinką atasakingas Komisijos narys Stavros Dimas.
BVP taip pat neparodo, kaip turtas paskirstytas šalies viduje. Daugelyje šalių, kuriose bendrasis vidaus produktas palyginti didelis, turtingus ir neturtingus gyventojus skiria praraja.
Vis daugiau žmonių suvokia, kad ekonomikos augimo kokybė yra tiek pat svarbi, kaip ir kiekybė. Kaip rodo neseni tyrimai, per du trečdalius europiečių mano, kad vyriausybės turėtų teikti daugiau svarbos socialiniam ir su aplinka susijusiam gerovės aspektams. Kyla klausimas, kaip tai išmatuoti?
Europos Komisija ketina sukurti išsamų aplinkos rodiklį, kurį nustatant būtų atsižvelgiama į klimato kaitą, biologinę įvairovę, oro užterštumą, vandens naudojimą ir atliekas. Ji taip pat pabrėžia, būtina turėti daugiau tikslios informacijos apie ekonominius skirtumus. Bus dedama daugiau pastangų laiku gauti aktualius duomenis ir nustatyti ribines pagrindinių teršalų ir atsinaujinančių energijos šaltinių vertes.
Kas yra BVP?
BVP – tai per tam tikrą laikotarpį vienoje šalyje sukurtų prekių ir paslaugų rinkos vertė. BVP yra dažniausiai naudojamas rodiklis ekonominei veiklai ir jos augimui pamatuoti, šalių ekonomikai palyginti. BVP taip pat matuojama visos vartotojų ir valstybės išlaidos, investicijos, eksportas, bendrą sumą sumažinant importo verte.
BVP rodiklis buvo sukurtas po 1929 metų krizės, ir iki šiol lieka pagrindine priemone ekonominei veiklai matuoti. Dėl sąsajų su užimtumu ir vartojimu BVP dažnai laikomas klestėjimu ar nuosmukio rodikliu.
Tačiau BVP neapima daugelio šalies ir jos žmonių gerovę lemiančių veiksnių, pvz., gamtos išteklių, savanoriško darbo, tarpusavio pagalbos, laisvalaikio. BVP parodo vidutines pajamas, bet neatskleidžia, kaip pajamos pasiskirsto. BVP žymi trumpo laikotarpio permainas, tačiau neparodo, ilgalaikio vystymosi aspektų, pvz., natūralių išteklių ir žmogiškojo kapitalo pokyčių.
Kokia pagaminamų prekių ir paslaugų vertė ar kaip stipriai laikosi ekonomika, žinoti svarbu. Tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, koks poveikis daromas aplinkai, kiek kainuoja atstatyti yrančias ekosistemas ar apmalšinti socialinę įtampą, ir kiek šalies vystymosi modelis yra patvarus.
Žmonės paprastai labiau patenkinti, kai turi daugiau. Tačiau gerovė priklauso ir nuo vartojamų gėrybių kokybės, laisvalaikio, santykių su šeimomis ir draugais, asmeninės sveikatos ir supančios aplinkos kokybės.
Šiandien daugelis žmonių junta, kad jų pasiekta gerovė anaiptol nekompensuoja įtampos darbe, nedarbo, šeimos ryšių irimo, užteršto oro ir aplinkos. Matuojant pažangą vien BVP, nėra suvokiama tikroji šalies padėtis: net ir augant BVP vyrauja įsitikinimas, kad realių pajamų ir viešųjų paslaugų mažėja. Todėl valstybės sprendimus priimantiems asmenims būtina turėti statistiką, kuri aprėptų ir tuos aspektus.
BVP ribotumą mėginama atsverti papildomais rodikliais. Kai kurių iš jų, pvz., realios pažangos rodiklis (Genuine Progress Indicator) apima kitus ekonominius veiksnius, realiųjų santaupų (Genuine Savings) rodiklis – ilgalaikį kapitalą (gamtos, ekonominį ir socialinį). Žmogiškojo vystymosi rodiklis (Human Development Index) ne tik BVP, bet ir tikėtinos gyvenimo trukmės, raštingumo, išsilavinimo duomenis. Yra sukurta ir kitokių gerovės, pasitenkinimu gyvenimu ir laimės rodiklių.
