Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka ketvirtadienį įspėjo savo oponentus vyriausybėje dėl baudžiamosios atsakomybės, jei nebus vykdomas jo dekretas paleisti Aukščiausiąją Radą ir surengti pirmalaikius rinkimus gegužės 27 dieną.
Ministrų kabineto vadovas Viktoras Janukovyčius į tai atsakė, kad baudžiamoji atsakomybė gali grėsti ir pačiam prezidentui.
Prezidento vadovaujama Nacionalinė saugumo ir gynybos taryba jį parėmė pareikšdama, kad visos valdžios institucijos privalo vykdyti įsaką.
Premjeras konstatavo, kad Saugumo taryba "aštrina padėtį", o vyriausybė iki Konstitucinio teismo sprendimo rinkimų nerengs. Kabineto atsisakymas rengti ir finansuoti rinkimus gali juos sužlugdyti.
Pradėdamas Tarybos posėdį V.Juščenka pasakė: "Dar kartą akcentuoju prezidento įsako privalomumą. Jo nevykdymas gresia baudžiamąja atsakomybe".
V.Janukovyčius, kuris taip pat dalyvavo Tarybos posėdyje, pakartojo, kad būtina sulaukti teismo sprendimo, kuris, pagal reglamentą, gali būti priimtas ne anksčiau kaip po mėnesio.
Spaudos konferencijoje po posėdžio premjeras pareiškė esąs "giliai įsitikinęs", kad "derybų galimybės dar neišsemtos".
V.Juščenka įsaką paleisti parlamentą pasirašė pirmadienį, o šiandien vėl pareikalavo, kad vyriausybė skirtų pinigų rinkimams.
"Kreipdamasis į ministrą pirmininką ir vyriausybę prašau neatidėliojant ir reikiamai užtikrinti neeilinių rinkimų finansavimą", - sakė jis.
Saugumo tarybos sekretorius Vitalijus Haidukas pranešė, kad Taryba įpareigojo vyriausybę iki balandžio 7 dienos priimti nutarimą dėl pirmalaikių rinkimų finansavimo iš rezervinio fondo.
Premjeras į tai pareiškė, kad lėšos bus skirtos tik priėmus valstybės biudžeto įstatymo pataisas.
"Šiandien imtis kokių nors žygių dėl pirmalaikių rinkimų - vadinasi, peržengti teisines ribas", - sakė premjeras.
Be to, jo nuomone, net jei Konstitucinis teismas prezidento įsaką pripažintų konstituciniu, pirmalaikiai rinkimai galėtų įvykti tik parlamentui pakeitus Centrinės rinkimų komisijos sudėtį (įtraukus į komisiją premjero vadovaujamos didžiausios Radoje Regionų partijos atstovus), pakoregavus rinkimų įstatymą ir biudžetą rinkimų kampanijai finansuoti.
Pasak premjero, apie dabartinio parlamento veiklos nutraukimą negali būti kalbos.
V.Janukovyčiaus nuomone, prezidentas pats gali atsidurti teisėsaugos institucijų dėmesio centre.
"Jei jis (įsakas) nekonstitucinis, tuomet veikti pradės teisėsaugos institucijų, prokuratūros vadovai, bus imta vertinti padėtį, kodėl ji taip susiklostė, kas jos autorius", - kalbėjo premjeras.
"Manau, kad prezidentas Juščenka savo asmeninius politinius interesus iškėlė aukščiau šalies interesų", - pridūrė jis.
Prezidentui pasirašius įsaką paleisti parlamentą, premjero ir provyriausybinės koalicijos šalininkai Kijeve rengia akcijas vyriausybei ir Radai remti, reikalaudami, kad V.Juščenka atšauktų savo sprendimą.
Parlamento paleidimo šalininkai masinių akcijų nerengia.
Pasaulis paragino konfliktuojančias puses išspręsti krizę taikiai.
V.Janukovyčius pranešė pasiūlęs Austrijos kancleriui tapti tarpininku siekiant sureguliuoti konfliktą, bet atsakymo kol kas negavęs.
Anksčiau tokias paslaugas siūlė Kremlius.
