Jungtinių Tautų (JT) būstinėje Niujorke liepos 14 dieną prasidėjo kartą per du metus vykstanti valstybių konferencija, skirta JT šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės veiksmų programai įgyvendinti. Jos pirmininku išrinktas Lietuvos nuolatinis atstovas JT Dalius Čekuolis. Šis vienas svarbiausių 2008 metų JT saugumo ir nusiginklavimo dienotvarkės renginių tęsis iki liepos 18 dienos.
Šalių susitikime bus aptariamos keturios svarbiausios temos: tarptautinis bendradarbiavimas ir pagalba, sprendžiant šaulių ginklų keliamas problemas, ginkluotės atsargų vadyba, neteisėtas tarpininkavimas ir ginkluotės žymėjimas ir identifikavimas. Konferencija taip pat turėtų nubrėžti ateities tikslus JT šaulių ginklų procesui.
Pasaulinėje apyvartoje yra apie 875 mln. ginklų, tai yra po vieną ginklą kiekvienam iš septynių planetos gyventojų. Keturi penktadaliai šių ginklų yra civilių rankose ir tik 9 proc. visų ginklų civilinėje apyvartoje yra užregistruoti. Dėl nepakankamos gabenimo per valstybių sienas kontrolės, daug šaulių ginklų nesunkiai patenka į konfliktų zonas ir dažnai tampa jų paaštrėjimo priežastimi.
Nors šaulių ginklų prekyba yra tik viena iš pasaulinio ginklų verslo dalių, nedidelė jų kaina ir nesudėtingas naudojimas lemia, kad būtent nuo šaulių ginklų labiausiai kenčia civiliai gyventojai ir ilgam užkertamas kelias valstybių politinei, ekonominei ir socialinei plėtrai. Per metus ginklų aukomis tampa pusė milijono žmonių.
2001 metais Niujorke valstybės pirmą kartą susitarė dėl JT veiksmų programos, skirtos užkirsti kelią ir panaikinti neteisėtą prekybą šaulių ginklais ir lengvąja ginkluote. Šis procesas skatina šalis griežtinti šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės kontrolę, tobulinti įstatymus, finansuoti neteisėtų ginklų surinkimą ir sunaikinimą.
Šaulių ginklų problematika jau įtraukiama į vystymosi ir skurdo mažinimo programas. Nepaisant pasiektos pažangos, išlieka nemažai sričių, kuriose sutarimas dar nepasiektas. Tarp jų – karinės paskirties ginkluotės civilinės apyvartos draudimas, perdavimų nevyriausybinėms struktūroms draudimas, prekybos šaudmenimis kontrolė.
Nuo 2004 metų Lietuva, nuosekliai siekdama kuo plačiau įgyvendinti tarptautinės humanitarinės teisės principus, įvairiems ginkluotės naikinimo projektams Afganistane, Azerbaidžane, Baltarusijoje, Gruzijoje, Moldovoje ir Ukrainoje yra skyrusi daugiau kaip pusę mln. litų. Lietuva finansuoja išminavimo operacijas, pirmininkauja Minų uždraudimo konvencijos Minų atsargų naikinimo komitetui ir Protokolo dėl likusių nuo karo sprogmenų metinei konferencijai.
