Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba šeštadienį vienbalsiai nusprendė už branduolines ambicijas įvesti Iranui naujas sankcijas, kurios palies Teherano ginklų eksportą, valstybinį banką ir elitinius Revoliucijos gvardijos dalinius.
Irano užsienio reikalų ministras Manouchehras Mottaki (Manučehras Motakis) nedelsdamas atmetė Saugumo Tarybos reikalavimą nutraukti urano sodrinimo veiklą, kuri gali būti naudojama ir bombų, ir elektros energijos gamybai. Jis ir toliau laikėsi nuomonės, jog Irano branduolinė programa skirta taikioms reikmėms.
Rezoliucija draudžia iš Irano eksportuoti ginklus ir įšaldo 28 Irano asmenų bei institucijų, tarp jų valstybinio banko "Sepah", Irano revoliucinės gvardijos vadų bei su jais siejamų bendrovių, užsienyje turimas lėšas.
Jeigu Iranas per 60 parų nepaklus rezoliucijos reikalavimams, grasinama imtis naujų sankcijų. Reikalavimus patenkinus, sankcijos bus sustabdytos.
Jungtinių Valstijų atstovas Alejandro Wolffas (Alechandras Volfas) Saugumo Tarybai sakė, jog priėmus rezoliuciją Nr. 1747, Iranui pasiųsta "aiški ir vienareikšmė žinia", kad siekis turėti branduolinių ginklų "toliau tik dar labiau izoliuos Iraną ir padarys jį ne labiau, o mažiau saugų".
Po balsavimo kreipdamasis į Saugumo Tarybą M. Mottaki teigė, kad iš 15 narių sudaryta institucija kai kurie jos nariai manipuliavo, idant galėtų imtis "nepateisinamų veiksmų" prieš Irano branduolinę programą.
"Galiu jus patikinti, kad spaudimas ir bauginimai nepakeis Irano politikos, - sakė M. Mottaki. - (Veiklos) nutraukimas nėra nei pasirinkimas, nei sprendimas".
Į 15 šalių atstovų sudarytą Saugumo Tarybą norėjęs kreiptis Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas (Mahmudas Ahmadinedžadas) savo pasirodymą atšaukė, kadangi jį turėjusio į Niujorką dar prieš balsavimą atskraidinti lėktuvo įgulai buvo per vėlai išduotos vizos.
Tačiau tiek Iranas, tiek galingosios valstybės, rengusios rezoliuciją, siūlo toliau tęsti derybas, nors sankcijos liks galioti tol, kol Iranas nenutrauks sodrinimo.
"Mes siūlome toliau tęsti derybas su Irano Islamo Respublika ir pažiūrėti, ar galima rasti abiem pusėms priimtiną būdą pradėti derybas", - Didžiosios Britanijos, Jungtinių Valstijų, Prancūzijos, Rusijos, Kinijos ir Vokietijos vardu sakė britų ambasadorius Emyras Jonesas Parry (Emiras Džounsas Paris).
Kaip teigiama Briuselyje išplatintame pranešime, su Iranu reikalų turinčios šalys kreipėsi į Europos Sąjungos užsienio politikos koordinatorių Javierą Solaną (Chavjerą Solaną) prašydamos susisiekti su Teherano vyriausiuoju derybininku branduoliniais klausimais Ali Larijani (Aliu Liridžaniu) ir "išsiaiškinti, ar galima rasti būdų derėtis".