Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Dž. Bušas (G. Bush) ketvirtadienį sakė dirbsiantis su sąjungininkais ir sieksiąs griežtesnių sankcijų Iranui.
Pareiškimas išplatintas po to, kai naujame Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) pranešime nurodyta, jog Teheranas spartina urano sodrinimo darbus.
"Privalome sugriežtinti sankcijų režimą“, sakė Dž. Bušas. Irano lyderių veiksmai, pasak jo, reikalauja laisvojo pasaulio atsako.
Prezidentas sakė nurodęs valstybės sekretorei Kondolizai Rais (Condoleezza Rice) dirbti su Europos partneriais tariantis dėl tolimesnių sankcijų.
JAV pasiuntė į Persijos įlanką du lėktuvnešius ir septynis kitokio tipo karo laivus, bet tvirtina Irano kol kas pulti neketinančios.
JAV pozicija Europoje turi naują sąjungininką – Prancūziją. Naujai išrinktasis šios šalies prezidentas Nikola Sarkozy (Nikolas Sarkozy) patvirtino, jog pritars JAV kritikai, nukreiptai prieš Tarptautinės atominės agentūros ( TATENA) šefo M. El. Baradėjaus raginimus leisti Iranui sodrinti uraną.
Ankstesnės sankcijos - simbolinės
JT Saugumo Taryba jau kovo mėnesį vienbalsiai nusprendė už branduolines ambicijas įvesti Iranui naujas sankcijas, kurios palies Teherano ginklų eksportą, valstybinį banką ir elitinius Revoliucijos gvardijos dalinius.
Iranas į tai sureagavo įžūliai. Užsienio reikalų ministras Manouchehras Mottaki (Manučehras Motakis) nedelsdamas atmetė Saugumo Tarybos reikalavimą nutraukti urano sodrinimo veiklą, kuri gali būti naudojama ir bombų, ir elektros energijos gamybai. Jis ir toliau laikėsi nuomonės, jog Irano branduolinė programa skirta taikioms reikmėms.
Rezoliucija draudžia iš Irano eksportuoti ginklus ir įšaldo 28 Irano asmenų bei institucijų, tarp jų valstybinio banko "Sepah", Irano revoliucinės gvardijos vadų bei su jais siejamų bendrovių, užsienyje turimas lėšas.
Buvo numatyta, jog Iranui per 60 parų nepaklus rezoliucijos reikalavimams, grasinama imtis naujų sankcijų. Reikalavimus patenkinus, sankcijos bus sustabdytos.
Tuomet Jungtinių Valstijų atstovas Alejandro Wolffas (Alechandras Volfas) Saugumo Tarybai sakė, jog priėmus rezoliuciją Nr. 1747, Iranui pasiųsta "aiški ir vienareikšmė žinia", kad siekis turėti branduolinių ginklų "toliau tik dar labiau izoliuos Iraną ir padarys jį ne labiau, o mažiau saugų".
Po balsavimo kreipdamasis į Saugumo Tarybą M. Mottaki teigė, kad iš 15 narių sudaryta institucija kai kurie jos nariai manipuliavo, idant galėtų imtis "nepateisinamų veiksmų" prieš Irano branduolinę programą.
"Galiu jus patikinti, kad spaudimas ir bauginimai nepakeis Irano politikos, - tuomet sakė M. Mottaki. - (Veiklos) nutraukimas nėra nei pasirinkimas, nei sprendimas".
Tada 15 šalių atstovų sudarytą Saugumo Tarybą norėjęs kreiptis Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas (Mahmudas Ahmadinedžadas) savo pasirodymą atšaukė, kadangi jį turėjusio į Niujorką dar prieš balsavimą atskraidinti lėktuvo įgulai buvo per vėlai išduotos vizos.
Tačiau tiek Iranas, tiek galingosios valstybės, rengusios rezoliuciją, siūlė toliau tęsti derybas, nors sankcijos liks galioti tol, kol Iranas nenutrauks sodrinimo.
"Mes siūlome toliau tęsti derybas su Irano Islamo Respublika ir pažiūrėti, ar galima rasti abiem pusėms priimtiną būdą pradėti derybas", - Didžiosios Britanijos, Jungtinių Valstijų, Prancūzijos, Rusijos, Kinijos ir Vokietijos vardu sakė britų ambasadorius Emyras Jonesas Parry (Emiras Džounsas Paris).
Kaip buvo teigiama Briuselyje išplatintame pranešime, su Iranu reikalų turinčios šalys kreipėsi į Europos Sąjungos užsienio politikos koordinatorių Javierą Solaną (Chavjerą Solaną) prašydamos susisiekti su Teherano vyriausiuoju derybininku branduoliniais klausimais Ali Larijani (Aliu Liridžaniu) ir "išsiaiškinti, ar galima rasti būdų derėtis".
Strateginės problemos
Baiminamasi, kad įgijęs branduolinį ginklą Iranas galėtų šantažuoti Vakarų Europą, taip nušalindamas ją nuo Artimuosiuose Rytuose vykstančių procesų. Taip pat pasigirsta nuogąstavimų, jog branduolinis ginklas gali iš Teherano rankų atitekti teroristams.
Amerikiečių sąjungininkai Europoje, anot tokių skaičiavimų, gali būti šantažuojami pasitraukti iš Afganistano ir išvis nepalaikyti JAV visame pasaulyje, kas grėstų NATO aljanso žlugimu.
Tokia įvykių eiga ir „šaltojo karo“ rezultatų revizija suinteresuota Rusija tik formaliai bando įkalbėti Iraną nusileisti, bet iš tiesų gina jį nuo bet kokių rimtų sankcijų, išnaudodama veto teisę JTO Saugumo Taryboje ir tiekdama ginkluotę bei pati dalyvaudama jo branduoliniuose projektuose. Būtent todėl JAV poziciją labiau palaiko Rytų Europa, kurioje amerikiečiai numatė dislokuoti priešraketinės gynybos skydą, skirtą panašaus scenarijaus prevencijai. Šiam projektui Rusija taip pat priešinasi, nors jos branduoliniam arsenalui ir potencialui šis projektas jokios grėsmės kelti negali.
