Šeštadienį Kongresas taip pat patvirtino 400 mln. dolerių (369,82 mln. eurų), skirtų Kinijos vyriausybės įtakai regione neutralizuoti, kaip Gynybos asignavimų įstatymo dalį.
Kinija Taivaną laiko savo teritorija ir neatmeta galimybės panaudoti jėgą jai kontroliuoti. Didindamas karinį spaudimą, Pekinas kone kasdien prie salos siunčia karinius laivus ir naikintuvus.
JAV, kaip ir dauguma valstybių, nepripažįsta Taivano kaip šalies. Tačiau pagal JAV įstatymus ji privalo užtikrinti, kad sala galėtų apsiginti, ir visas Taivanui kylančias grėsmes laiko „rimto susirūpinimo“ vertu klausimu.
Atstovų rūmų Žvalgybos ir specialiųjų operacijų pakomitečiui pirmininkaujančio respublikono Jacko Bergmano vadovaujama delegacija siekė patikinti Taivano vadovybę, kad ji ir toliau teiks paramą.
„Mes ir toliau užtikrinsime savo kolegas, kad strateginiai santykiai yra labai svarbūs būsimam regiono saugumui“, – teigė J. Bergmanas per susitikimą su Taivano prezidente Tsai Ing-wen.
„Tai apima tvirtą Taivano jūrų strategiją ir tai, kaip galime kartu siekti bendrų tikslų, kad pasipriešintume vis agresyvesniems Kinijos veiksmams regione“, – sakė Mičigano respublikonas.
Tsai Ing-wen padėkojo prezidento Joe Bideno administracijai ir Kongresui už pagalbą stiprinant Taivano savigyną.
„Ši parama ir toliau stiprins Taivano ir JAV partnerystę“, – teigė ji.
Kinų Gynybos ministerijos atstovas spaudai pareiškė, kad Kinija griežtai nepritaria JAV ginklų pardavimui, jo žodžiais tariant, Kinijos Taivano regionui.
„Griežtai reikalaujame, kad JAV laikytųsi vienos Kinijos principo, nekenktų Kinijos suverenitetui ir saugumo interesams ir nesikištų į Kinijos vidaus reikalus“, – sakė vyresnysis pulkininkas Wu Qianas per kasmėnesinę spaudos konferenciją.
JAV delegacijoje taip pat yra demokratų atstovų. Donaldas Norcrossas iš Naujojo Džersio ir Jimmy Panetta iš Kalifornijos. Įstatymų leidėjai į Taivaną atvyko trečiadienį ir svečiuosis iki penktadienio.
Jie taip pat susitiko su Taivano viceprezidentu ir išrinktuoju prezidentu Lai Ching-te ir išrinktąja viceprezidente Hsiao Bi-khim. Naujoji Taivano administracija pradės eiti pareigas gegužės 20 dieną.
Kinija draudžia šalims, su kuriomis palaiko diplomatinius santykius, rengti oficialius kontaktus su Taibėjumi ir nuolat kritikuoja JAV pareigūnų vizitus į salą.
2022 metais tuometinei Atstovų Rūmų pirmininkei Nancy Pelosi nuvykus į Taivaną, Kinija aplink salą išsiuntė karo laivų ir karinių orlaivių ir įšaldė įvairius mainus su JAV, įskaitant karinius ryšius.
Pekinas ir Vašingtonas atnaujino karinius ryšius po pastaraisiais mėnesiais vykusių diplomatinių mainų, kuriuos vainikavo lapkritį San Fransiske įvykęs šalių prezidentų susitikimas.
Pastaraisiais mėnesiais Taivanas išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos karinių bazių plėtros netoli salos, tačiau teigia, kad nori išvengti įtampos su Pekinu didinimo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!