REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nuo pat pandemijos pradžios buvo aišku, kad kai kuriems žmonėms, kurie užsikrečia koronavirusu, ligos eiga buvo sunkesnė, o tai padidina tikimybę atsidurti ligoninėje. Vieni pagrindinių sunkios ligos eigos faktorių – amžius, etninė priklausomybė, lytis ir nutukimas. Vienintelis iš jų, kurį galime pakeisti, yra būtent žmogaus svoris, tvirtina Oksfordo mokslininkai.

Nuo pat pandemijos pradžios buvo aišku, kad kai kuriems žmonėms, kurie užsikrečia koronavirusu, ligos eiga buvo sunkesnė, o tai padidina tikimybę atsidurti ligoninėje. Vieni pagrindinių sunkios ligos eigos faktorių – amžius, etninė priklausomybė, lytis ir nutukimas. Vienintelis iš jų, kurį galime pakeisti, yra būtent žmogaus svoris, tvirtina Oksfordo mokslininkai.

REKLAMA

Ankstesniuose tyrimuose buvo pranešame, kad gerokai daugiau žmonių su pertekliniu svoriu ar nutukimu patenka į intensyvios terapijos skyrius, jiems reikėjo papildomos deguonies pagalbos negu tiems, kurių KMI yra normalus. Tyrime, kuris pernai buvo publikuotas „Nature“ žurnale, skelbiama, kad nutukimas gerokai padidina mirties dėl COVID-19 riziką.

Žmonėms su labai dideliu KMI (daugiau nei 40) mirties rizika nuo koronaviruso buvo net 92 proc. didesnė už žmones, kurių KMI buvo normalus (18,5-25), rašoma „The Conversation“.

REKLAMA
REKLAMA

Naudojantis anoniminiais beveik 7 mln. britų duomenimis buvo ištirta sunkios formos COVID-19 rizikas visose KMI grupėse. Iš 6,91 mln. žmonių į ligonines dėl COVID-19 komplikacijų pirmosios bangos metu (2020-ųjų sausio-gegužės mėnesiai) pateko 13503 asmenys. 1602 iš jų turėjo būti taikoma intensyvios terapijos pagalba, o 5479 numirė. Daugelis šių žmonių buvo vyresni nei 60 metų (72 proc. paguldytų į ligonines, 56 proc. intensyvios terapijos ir 93 proc. mirčių).

REKLAMA

„Mes nustatėme, kad mažiausia rizika buvo žmonėms su KMI lygiu 23, o toliau rizika augo linijiniu būdu – su kiekvienu KMI balu rizika patekti į ligoninę dėl COVID-19 auga 5 proc., rizika patekti į intensyvios terapijos skyrių – 10 proc., o rizika numirti – 4 proc.“, – teigiama tyrimo autorių pranešime.

Tyrime buvo atsižvelgiama į kelis faktorius, kurie galėjo padidinti riziką, tokie kaip amžius, lytis, etninė priklausomybė ar turimos ligos, įskaitant II-ojo tipo diabetą. Žmonės su KMI mažesniu nei 23, įskaitant nepakankamo svorio žmones (KMI mažesnis už 18,5), taip pat labiau rizikavo patekti į ligoninę ar numirti dėl COVID-19. Tai gali būti susiję su silpnumu dėl per mažos kūno masės.

REKLAMA
REKLAMA

Su amžiumi svorio keliama rizika mažėjo

Pažymima, kad viršsvorio įtaka COVID-19 komplikacijoms išsivystyti labiausiai pasireiškė jauniems 20-39 asmenims ir mažėjo sulaukus 60 metų. Tyrimo autoriai konstatavo, kad perteklinis svoris labai nedaug turėjo įtakos sunkesnei COVID-19 ligos tėkmei žmonėms, kurių amžius yra daugiau nei 80 metų.

Rizika patekti į ligoninę auga 9 proc. su kiekvienu KMI balu 20-39 metų asmenims, 8 proc. – 40-59 metų, 4 proc. – 60-79 metų; ir 1 proc. – 80-99 metų žmonėms.

Mirties rizika jauniems žmonėms su kiekvienu KMI balu išauga net 17 proc.; 40-59 metų – 13 proc., 60-70 metų – 3 proc. ir 0 proc. 80-99 metų žmonėms.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tai galima paaiškinti tuo, kad jaunesni žmonės, skirtingai nuo kitų amžiaus grupių, be per didelio svorio turi statistiškai mažiau kitų sunkių sveikatos problemų. Todėl ir svorio įtaka jiems susirgus COVID-19 tampa vienu iš svarbiausių veiksnių dėl kurių kyla komplikacijos.

Mokslininkai negali tiksliai pasakyti, ar svorio metimas gali išgelbėti nuo COVID-19 komplikacijų rizikos augimo, tačiau mano, kad tai visai reali teorija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų