Šešių dienų kelionė yra pirmasis didelis tarptautinis išbandymas amerikiečių popiežiui, gegužę išrinktam Katalikų Bažnyčios vadovu. Leono XIV santūrumas yra kontrastas charizmatiško ir impulsyvaus ankstesnio popiežiaus Pranciškaus stiliui.
Turkijoje Leonas XIV dalyvaus 1700-osiose Nikėjos susirinkimo, kuriame buvo parengtas Tikėjimo išpažinimas – krikščionių tikėjimo deklaracija – metinėse.
Nors artėjantis Čikagoje gimusio pontifiko vizitas kol kas nesulaukė daug dėmesio musulmoniškoje šalyje, kurioje krikščionys sudaro tik 0,2 proc. iš 86 mln. gyventojų, jo nekantriai laukiama Libane.
Libanas ilgai laikytas pavyzdžiu, rodančiu, kad vienoje valstybėje gali sugyventi skirtingų religijų atstovai.
Tačiau nuo 2019-ųjų Libanas išgyvena nuolatines krizes, įskaitant ekonominį žlugimą, sukėlusį didelį skurdą, galingą sprogimą 2020-aisiais Beiruto uoste ir pastarojo meto karą su Izraeliu.
Libano ambasadorius prie Šventojo Sosto Fadi Assafas teigė, kad tai išskirtinis vizitas, „išryškinsiantis sunkumus, su kuriais susiduria Libanas“. Jis pridūrė, kad šalis tikisi „politinio ir ekonominio proveržio“.
Svarbiausi kelionės akcentai – susitikimas su šalies jaunimu, mišios po atviru dangumi, į kurias, kaip tikimasi, susirinks 100 tūkst. žmonių, ir malda uosto sprogimo, per kurį žuvo daugiau nei 220 žmonių ir kuris padarė didelę žalą Libano sostinei, vietoje.
Schizmos
Vizitas į Turkiją, strateginę kryžkelę tarp Rytų ir Vakarų, taip pat skirtas skatinti Bažnyčios dialogą su islamu.
Leonas XIV ketvirtadienį Ankaroje susitiks su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu), o šeštadienį aplankys Mėlynąją mečetę Stambule.
Tačiau kelionės centre – Nikėjos susirinkimo metinės, į kurių minėjimą Leoną XIV pakvietė dalyvauti patriarchas Baltramiejus I, krikščionių ortodoksų dvasinis lyderis.
Katalikai pripažįsta visuotinę popiežiaus, kaip Bažnyčios vadovo, valdžią, o ortodoksai yra susibūrę į atskiras nepriklausomas Bažnyčias, kurios pačios skiria savo vadovus.
325 metais vykęs Nikėjos susirinkimas buvo surengtas anksčiau nei Didžioji schizma – Krikščionių Bažnyčios skilimas į Rytų ir Vakarų Bažnyčias. Todėl šios metinės yra labai svarbi akimirka skatinti krikščionių vienybei.
Susitikimas įvyks penktadienį prie Izniko ežero, anksčiau vadinto Nikėja. 70-metis pontifikas prisijungs prie įvairių stačiatikių Bažnyčių atstovų maldai, kurioje planavo dalyvauti balandį miręs Pranciškus.
Tačiau vienas įtakingas dvasinis lyderis susitikime nedalyvaus. Dėl karo Ukrainoje gilėjant nesantaikai tarp Maskvos ir Konstantinopolio patriarchatų, rusų patriarchas Kirilas, ištikimas prezidento Vladimiro Putino politikos rėmėjas, nebuvo pakviestas.
Popiežius stengsis dar labiau nekurstyti įtampos su Maskva, kuri baiminasi, kad Vatikanas sustiprins Konstantinopolio vaidmenį ir susilpnins jos įtaką.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
