Pirmadienį, vasario 1 dieną, Irane prasidės 10 dienų truksiantis Irano Islamo revoliucijos minėjimas. Teheranas ta proga planuoja paleisti kelias raketas ir palydovus.
Šventė savo kulminaciją pasieks vasario 11 dieną. Būtent tą dieną 1979 metais revoliucinės pajėgos, vadovaujamos ajatolos Ruhollah Khomeinio, gatvės mūšiuose nugalėjo provyriausybines pajėgas.
Revoliucijos minėjimas Irane dažniausiai sutampa su naujausių šalies pasiekimų, ypač karinėje sferoje, demonstravimu. Šiemet teokratinis Irano režimas planuoja į orbitą paleisti 3 palydovus ir surengti plataus masto karines pratybas, per kurias, kaip manoma, bus paleistos kelios raketos.
Be to, Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas, kaip laukiama, turėtų skaityti pranešimą apie naujausius šalies pasiekimus sodrinant uraną.
Tiesa, režimas nerimauja, kad švente, siekdami atnaujinti protestus, gali pasinaudoti ir opozicijos veikėjai.
Pateikiame esminius faktus apie Irano Islamo revoliucijos minėjimą:
- Šventė oficialiai prasidės pirmadienį 9 val. 33 min. vietos laiku. Kai tik tokiu laiku iš išeivijos į šalį grįžo ajatola Khomeinis. Ši data kartu su vasario 11-ąja ir balandžio 1-ąja, kai minima Islamo Respublikos diena, yra viena iš trijų pagrindinių Islamo Revoliucijos švenčių.
- Pirmieji protestai prie JAV remiamą šacho Mohammado Rezos Pahlavio režimą prasidėjo 1977 metais. Pradžioje vos kelis šimtus žmonių sutraukdavę protestai vėliau virto milžiniškais susibūrimais.
- Oficialiai Irano revoliucija prasidėjo 1978 metų sausio 8 dieną, kai vyriausybinės pajėgos išvaikė didžiulį opozicijos susibūrimą Komo mieste. Protestai prieš šacho režimą iki 1979 metų pradžios tęsėsi visuose Irano miestuose. Protestus organizavo musulmonų dvasininkai.
- Įtampa, tvyranti tarp režimo ir juo nepatenkintos opozicijos, 1978 metų pabaigoje beveik paralyžiavo šalį. Šachas bandė nuraminti protestuotojus suteikdamas premjero postą opozicijos lyderiui Shapourui Bakhtiarui.
- Didėjant spaudimui, šachas ir jo žmona privalėjo palikti šalį 1979 metų sausio 16 dieną. Karališkajai šeimai buvo suteiktas prieglobstis Egipte. JAV tą padaryti atsisakė.
- Premjeras S. Bakhtiaras paleido šacho slaptąją policiją, išlaisvino politinius kalinius, pažadėjo laisvus rinkimus ir pakvietė ajatolos Khomeinio rėmėjus prisijungti prie vienybės vyriausybės. Vėliau jis leido ajatolai Khomeiniui, kuris tremtyje gyveno nuo 1964 metų, grįžti į šalį.
- Teherano oro uoste, kuriame susirinko keli milijonai žmonių, ajatola Khomeinis nusileido vasario 1 dieną. Netrukus po to jis Behesht-e Zahros kapinėse pasakė savo įžymiąją kalbą, kurioje užsipuolė S. Bakhtiaro vyriausybę. Netrukus jis savu premjeru paskyrė Mehdis Bazarganas.
- Vasario 9 dieną kilo ginkluoti susirėmimai tarp pajėgų, lojalių S. Bakhtiarui, ir ajatolą Khomeinį remiančių kovotojų. Mūšiai sostinės gatvėsė vyko kelias dienas.
- Vasario 11 dieną Irano Aukščiausioji karinė taryba paskelbė neutralitetą ir tai lėmė S. Bakhtiaro nuvertimą.
- Balandžio 1 dieną Iranas pasiskelbė Islamo Respublika. Prieš tai kovo 31 dieną buvo surengtas visuotinis referendumas šiuo klausimu.
