Aeronautikos inžinierius Roehlis Ribaya (47) liepos mėnesį buvo paskutinis COVID-19 pacientas, palikęs Didžiosios Britanijos Blekpulio Viktorijos ligoninės intensyvios terapijos skyrių ir beveik du mėnesius praleidęs prijungtas prie dirbtinės plaučių ventiliacijos. Vieną vaiką auginęs tėtis tuomet buvo perkeltas į ligoninės bendrąjį skyrių, kai infekcijos atsikratė, ir galiausiai iš ligoninės paleistas rugpjūčio 14 dieną, rašoma dailymail.co.uk.
Tačiau iš Lankašyro grafystės kilusiam vyrui spalio 13 dieną sustojo širdis ir po dviejų dienų ligoninėje jis mirė. Jo žmona Stella Ricio–Ribaya sako, kad nuo ilgalaikių viruso padarinių jis taip ir neatsigavo. Šeima įsitikinusi, kad R. Ribaya mirė nuo „ilgojo Covid-19“ – serijos komplikacijų, kurios išlieka ir pirminei ligai praėjus.
Tačiau kol kas oficialių duomenų apie šio vyro mirtį nėra ir šeima nežino, ar bus atliekamas išsamesnis tyrimas. Remiantis Didžiosios Britanijos vyriausybės gegužės mėnesį patvirtintomis gairėmis, abejotina, ar toks tyrimas būtų atliekamas, nes jose rašoma: „Covid-19 savaime nėra pakankama priežastis atlikti skrodimą ir išsamų mirties priežasčių tyrimą.“
Tyrimai rodo, kad ligos protrūkis gali sukelti gyvybinių organų – širdies, kepenų, inkstų ir smegenų – uždegimus. Covid-19 išgyvenę pacientai taip pat skundžiasi oro trūkumu, išsekimu ir silpnumu. Britų širdies asociacija teigia, kad širdies raumens uždegimas taip pat gali sukelti širdies sustojimą, kai šio organo elektros impulsai pasidaro tokie chaotiški, kad širdis galiausiai sustoja.
Didžiosios Britanijos Nacionalinė sveikatos tarnyba rugsėjo mėnesį pranešė, kad „ilgasis Covid-19“ bus pripažintas oficialiai ir bus parengtos gairės gydytojams, kaip gydyti šią sunkią ligą. Tačiau gydytojams vis dar sunkiai sekasi padėti pacientams, sergantiems šia liga, kuri gali būti tokia įvairi, kad ją labai sunku diagnozuoti ir tirti. Manoma, kad Didžiojoje Britanijoje ilgalaikiai ligos padariniai vargina net 60 tūkst. žmonių.
S. Ricio–Ribaya sako bijanti, kad jos vyras tapo pirmąja iš daugelio būsimų ilgojo COVID aukų. Kol kas patikimų duomenų apie tai, kiek žmonių yra mirę nuo ilgojo COVID, dar nėra, bet sunki žala, kurią širdžiai ir plaučiams padaro šis virusas, rodo, kad tai būtų įmanoma.
„Jis nebebuvo toks pat. Jam nuolat trūko oro. Labai visų prašau laikytis valdžios rekomendacijų, kad sustabdytume šį virusą. Jis išėjo per anksti. Nenorime, kad dar daugiau žmonių mirtų“, – sako gedinti žmona.
Artimas mirusiojo draugas Markas Delabajanas sako, kad šeima yra „sugniuždyta“. Jo teigimu, R. Ribaya mirties priežastis buvo sustojusi širdis, o antrinė nurodyta priežastis – postkoronavirusinė plaučių fibrozė.
„Tai buvo ilgasis COVID. Jo kvėpavimas taip ir neatsistatė, jis nebegalėjo užlipti laiptais. Į ligoninę jį teko skubiai vežti keletą kartų“, – pridūrė vyras.
Jis papasakojo, kad miręs draugas buvo „visų vakarėlių siela – jis buvo labai linksmas, visada juokaudavęs žmogus. Blekpulio Viktorijos ligoninės darbuotojai labai jį mėgo.“
R. Ribaya į ligoninę pirmą kartą buvo atvežtas gegužės 29 dieną ir 48 dienas praleido prijungtas prie dirbtinės plaučių ventiliacijos, intensyvios terapijos skyriuje. Liepos mėnesį, kai jis aplodismentais buvo išlydėtas iš intensyvios terapijos skyriaus, vyr. konsultantas dr. Jasonas Cupittas teigė, kad tai – ženklas, jog išgyventa pirmoji šio „tyliojo žudiko“ banga.
„Nuostabu pagaliau galėti atsisveikinti su paskutiniu mūsų Covid-19 pacientu. Nors visi spėjome labai pamėgti Roehlį, džiaugiamės, kad jis palieka intensyvios terapijos skyrių, nes tai ženklas, kad išgyvenome pirmąją šio tyliojo žudiko bangą“, – tuomet kalbėjo J. Cupittas.
J. Cupittas pripažino, kad 2020 metų pandemija emociškai yra pats didžiausias iššūkis per jo 19 metų jo karjerą.
„Vienas iš sunkiausių dalykų buvo telefonu kalbėtis su šeimomis, kurios negalėjo būti su savo artimaisiais. Yra pacientų, kuriuos prisiminsiu visą likusį gyvenimą, nes jie buvo mano karjeroje paties baisiausio ir daugiausiai emocijų kėlusio laikotarpio dalis“, – sakė jis.
Šiandien Kevinas McGee, Blekpulio universitetinių ligoninių vadovas, sakė, kad visi darbuotojai yra sukrėsti šios mirties: „Mus labai nuliūdino žinia apie Roehlio mirtį ir mintimis bei maldomis šiuo sunkiu laiku esame kartu su jo šeima.“
Pirmadienį buvo paskelbta apie tyrimą, kuris rodo, jog beveik du trečdaliai koronaviruso pacientų organai lieka pažeisti net ir praėjus keliems mėnesiams po išleidimo iš ligoninės. Oksfordo universiteto ekspertai išsiaiškino, kad 60 proc. pacientų, kurie išgyveno virusą, po trijų mėnesių savo plaučiuose vis dar turi randų ir uždegimo požymių.
Magnetinio rezonanso tyrimai rodo inkstų pažeidimus 30 proc. pacientų, širdies pažeidimus – 26 proc. pacientų ir kepenų pažeidimus 10 proc. pacientų. Koronavirusą išgyvenusiems žmonėms taip pat pastebima audinių pakitimų smegenyse, jų kognityvinių ir fizinių testų rezultatai yra prastesni. Du trečdaliai jų nuolat yra varginami oro trūkumo, o 55 proc. skundžiasi psichologinio ir fizinio išsekimo simptomais.
Šis 58 Covid-19 išgyvenusių žmonių tyrimas patvirtina vis kylantį susirūpinimą dėl sunkųjį ligos etapą jau išgyvenusių žmonių savijautos. Daugelis Covid-19 susirgusių žmonių pasveiksta per maždaug dvi savaites – jiems pasireiškia karščiavimas, kosulys ir uoslės bei skonio pojūčių praradimas kelioms dienoms.
Nedidelis procentas hospitalizuojamų žmonių paprastai yra arba vyresnio amžiaus žmonės, arba turintys gretutinių ligų – širdies veiklos sutrikimų, diabetą ar astmą. Dėl šios priežasties Oksfordo universiteto tyrėjų komanda sako, kad „sunku pasakyti, kiek tiksliai žalos pacientų organams yra sąlygota jau turėtų ligų, ir kiek yra sukelta Covid-19.“
