Irako lyderiai paragino visas politines jėgas išformuoti savo kovotojų grupuotes - šis žingsnis laikomas spaudimu radikalių pažiūrų dvasininkui Moqtadai al Sadrui, kad jis prieš šiais metais įvyksiančius provincijų rinkimus pažabotų savo kovotojus.
Šeštadienį prezidento Jalalo Talabani būstinėje susirinkusi Nacionalinio saugumo politinė taryba parengė 15 punktų pareiškimą, kuriuo siekiama nuginkluoti šalyje veikiančias kovotojų grupuotes. Dauguma šių grupuočių yra susijusios su įvairiomis politinėmis partijomis.
Taryboje posėdžiauja prezidentas, premjeras ir įvairių politinių blokų lyderiai.
„Tos grupuotės turėtų būti integruotos į civilinę veiklą, tai yra dalyvavimo politiniame procese ir kituose rinkimuose sąlyga“, - sakoma pareiškime.
Taryba pareiškė tvirtą paramą šiitų vadovaujamai premjero Nuri al Maliki vyriausybei, kovojančiai su ginkluotomis grupuotėmis.
M.al Sadro kovotojų grupuotė yra didžiausia Irake, ją sudaro maždaug 60 tūkst. kovotojų.
Daugelis jų šalies pietuose esančiame Basros mieste ir kituose šiitų regionuose, įskaitant Bagdado Sadro rajoną, neseniai dalyvavo susirėmimuose su saugumo pajėgomis.
Jungtinės Tautos nurodo, kad per tuos susirėmimus, kurie kilo premjerui kovo 25 dieną nurodžius imtis griežtų priemonių prieš Basros kovotojus, žuvo maždaug 700 žmonių.
Sekmadienį sostinės Sadro rajone, kuris yra M.al Sadro „Mahdi armijos“ bastionas, kilo nauji susirėmimai, per kuriuos žuvo penki ir buvo sužeista dar 17 žmonių, sakė saugumo pareigūnai.
Šiitų kovotojų ir JAV pajėgų susirėmimai prasidėjo maždaug vidurnaktį ir kai kur tęsėsi išaušus.
Šie susišaudymai vyko kelios dienos prieš balandžio 9-ąją M.al Sadro sušauktą protestą Sadro rajone prieš JAV pajėgų buvimą. Protestas sutampa su penktosiomis diktatoriaus Saddamo Husseino nuvertimo metinėmis.
Vašingtonas siekė, kad kovotojų grupuotės būtų išformuotos, o Pentagonas 2006 metais paskelbė, kad „Mahdi armija“ kelia didesnę grėsmę Irako stabilumui nei „al Qaeda“.
