Kaip reikėtų reaguoti NATO šalims į vis agresyvesnius Rusijos manevrus Baltijos jūroje, TV3 Žinių „Dienos komentare“ diskutavo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir Lietuvos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.
Gegužės 13 d. Estijos karinės jūrų pajėgos iš savo ekonominės zonos išlydėjo įtarimų sukėlusį tanklaivį „Jaguar“, o reaguodama į tai Rusija pakėlė naikintuvą. Kaip vertinate tokius Rusijos veiksmus?
G. Jeglinskas: Na, tai manau labai aišku, kad Rusija toliau nesirengia sustabdyti savo tokių diversijos, sabotažo ir kitokio tipo operacijų. Toliau sieks paveikti Baltijos jūros saugumą ir, aišku, tai viskas susijęs su karu Ukrainoje, kuris jiems tikrai neina į teigiamą pusę. Ir matome, kad tie veiksmai, apie kuriuos mes jau girdime iš žvalgybos institucijų keletą mėnesių, vos ne metus, kad iš tikrųjų Rusija toliau plės įvairias sabotažo, diversijos operacijas ir tai tik patvirtina.
Ir kitas dalykas yra labai svarbu, kad tas šešėlinis laivynas, kurį mes suponuodami, sakydami, kad tai yra labai labai svarbus elementas Rusijos karo finansavimo, nes per jį, per tą naftą, kuri yra transportuojama šešėlinio laivyno, juo yra finansuojamas ir karas Ukrainoje ir bendrai karinės visos šito pramonės kūrimas, dabar labai aiškiai tai parodė, kad Rusija siekia iš tikro perimti tuos laivus ir šešėlinį laivyną jie saugo, nes tai jiems yra gyvybiškai svarbu.
Tai aš manau, kad tikrai tai yra neraminantys signalai. Po tų pirmųjų įvykių įkurta buvo „Baltic Sentry“ misija, kuriai vadovavo NATO. Dabar reiktų tikrai NATO formatuose peržiūrėti šitos dalykus, peržiūrėti procedūras ir suprasti, kokiu būdu mes toliau reaguojame, kai Rusija eskaluoja. O tas naikintuvo pakėlimas yra eskalacija. To graikų tanklaivio perėmimas yra eskalacija.
Ne taip seniai NATO džiaugėsi, kad yra jau tas sukurtas mechanizmas, jeigu tai įvyksta, kad turi būti reaguojama ir kaip toliau reaguoja sąjungininkai. Mes matom, kad realios reakcijos kažkokios adekvačios į tokius dalykus nėra. Tai gal čia rusai taip tikrina ir mato, kad NATO nieko neveikia?
G. Jeglinskas: Tai absolučiai tai yra tikrinimas, bet žiūrėkite, kas yra „Baltic Sentry“? Tai yra stebėjimo ir monitoringo misija. Jie stebi, pamato ir palydi, viso gero. Praplaukė laivas, plaukite toliau. Jie neturi net realiai pajėgumo ir netgi duotos misijos ir užduoties, kad imtų ir patikrintų, perimtų, pavyzdžiui, laivą, to nėra. Ta, ką padarė Suomija, tai buvo individualios šalies specialiųjų pajėgų pakrančių apsaugos bendradarbiavimo rezultatas. Jie sugebėjo patekti į laivą, jį ten patikrinti ir daryti tam tikrus veiksmus. To dabar NATO misija negali.
Bet gal reikia tada plėsti kažkokius įgaliojimus, rasti mechanizmus?
G. Jeglinskas: Čia yra toks, sakyčiau, jungtinis mechanizmas turi būti. Pirmiausia tai turime plėsti „Baltic Sentry“ misijos užduotis, ir pajėgumus. Kitas dalykas yra oro policija. Vėlgi, kas čia įvyko su naikintuvo pakėlimu. Tai po to taip, iš Amari bazės pakilo ir NATO oro policijos misija, vadovaujama portugalų šiuo metu, bet tai yra oro policijos misija.
Tai labai aiškus signalas, kad jeigu mes neturime tikros oro gynybos misijos, apie kurią mes jau kalbame dešimtmetį turbūt, kad NATO oro policijos misija privalo tapti oro gynybos misija. Tai jeigu mes to neturime, tai čia mus ir toliau šantažuos, tokių veiksmų turbūt bus ir toliau.
Ką matėme Turkijos atveju, tai galbūt čia nėra visiškai idealus pavyzdys, bet Turkijos atveju, kai kirto ten rusų naikintuvas jų oro erdvę, jie numušė jį ir viso gero, daugiau tai nepasikartojo.
Tai čia yra tai, ką Putinas daro, jis toliau testuoja NATO ir čia vėlgi NATO veiksmai ir atsakas yra būtinas. Taip pat kalba yra apie tai, ar turime pakankamų pajėgumų ir ar tuos pajėgumus esame pasirengę, ar turime politinę valią panaudoti tuos pajėgumus, čia turbūt yra esminis klausimas.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
