„Rizikos yra tokios, kokios yra, žmonių daugėja, migrantų daugėja. Turime susistabilizavusį skaičių iš Baltarusijos atvykusių žmonių, bet yra skaičiai iš Centrinės Azijos, iš kitų valstybių. (…) Rusijos nagai kyšo visose bendruomenėse. Supraskime, tų, kurie atvyksta čia, sąsajos gal nėra įrodytos, bet žmonės kalba rusiškai, jie turi tam tikrą istoriją ir asmeninę, ir institucinę“, – trečiadienį po uždaro komiteto posėdžio žurnalistams komentavo G. Jeglinskas.
„Sovietinė praeitis ir Rusijos įtaka centrinėse Azijos šalyse yra didžiulė. Tai situacija visą laiką yra stebima, bet kol kas kažkokių konkrečių signalų apie tai, jog čia yra grėsmė ir reikia imtis priemonių, nėra. Bet situaciją turime stebėti, čia yra rimti dalykai“, – pridūrė jis.
Taip parlamentaras komentavo uždarame NSGK posėdyje Valstybės saugumo departamento (VSD) pristatytą vertinimą dėl migrantų keliamų rizikų.
Sinica: būtų keista, jeigu Rusija netaikytų priemonių ir Vidurio Azijos piliečiams
Savo ruožtu NSGK narys Vytautas Sinica sutinka dėl galimos Rusijos įtakos Centrinės Azijos šalių gyventojams. Pasak jo, Baltarusijos sąsajos su Rusija yra akivaizdžios, todėl būtų keista, jeigu Maskva nepasinaudotų ir Vidurio Azijos piliečiais.
„Yra pakankamai logiška. Posovietinėse šalyse, kur griežtai veikė oficialiai sovietinės saugumo struktūros, dabar yra išlikę neformalūs saugumo tinklai (...). Visur yra likę poveikio priemonių ir neabejotinai Rusija veikia labai aktyviai visose posovietinėse šalyse“, – Eltai sakė parlamentaras.
„Tai, kad per Baltarusiją atvyksta Rusijos įtakoje žmonės į Lietuvą, faktiškai nėra abejonių. (...) Mano bent įsitikinimu, visiškai logiška, kad tas pats būtų taikoma ir būtų labai keista, jeigu Rusija netaikytų priemonių ir pastangų ir atvykstančius iš Vidurio Azijos verbuoti, šantažuoti, paveikti, kad jei rinktų informaciją arba atliktų kažkokias užduotis Lietuvoje“, – pridūrė V. Sinica.
Naujausiais Migracijos departamento duomenimis, laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje turi apie 206 tūkst. asmenų. Daugiausiai tokius leidimus turi Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos piliečiai, o taip pat – iš Uzbekistano, Indijos, Tadžikistano, Kirgizijos, Azerbaidžano, Kazachstano ir Pakistano atvykę asmenys.
2025 m. VSD grėsmių ataskaitoje tvirtinama, jog per pastaruosius metus į Lietuvą atvykusių užsieniečių iš Centrinės Azijos skaičius išaugo daugiau nei dešimt kartų – pernai metų pabaigoje tokiu asmenų skaičius siekė 24 tūkst. Taip pat teigiama, kad tarp į Lietuvą atvykusių migrantų iš Centrinės Azijos nustatomi pavieniai radikalių (antivakarietiškų ar antisemitinių) pažiūrų asmenys, tačiau užsieniečių, ketinančių įvykdyti teroristinius ar smurtinio pobūdžio aktus, nenustatyta.
Žvalgybos institucijos neatmeta tikimybės, jog augančios musulmonų bendruomenės susidurs su nepatogumais dėl nepakankamų vietų maldos namuose, kalbos barjero. Taip pat tikėtina, jog šių bendruomenių nariai sieks kurti atskirus ar neoficialius maldos namus, o į radikalizmą linkę asmenys gali pradėti burtis į uždaras grupes, kuriose didėja radikalizacijos tikimybė.
ELTA primena, kad migrantai, neteisėtai kertantys valstybių sienas, į rytines ES šalis ėmė plūsti 2021 metais, Vakarai dėl to apkaltino Minsko režimą.
Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios Lietuvos pasieniečiai į šalį neteisėtai patekti neleido beveik 23 tūkst. užsieniečiams.
Tuo metu nuo 2021 metų trys šalys – Latvija, Lietuva ir Lenkija – į savo teritoriją neįsileido daugiau 158 tūkst. neteisėtų migrantų. Didžiąją dalį – beveik 107 tūkst. migrantų – atrėmė Lenkijos pasienio pareigūnai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
