Naujausia Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko ataskaita perspėja, kad Europos finansinė integracija sukėlė kai kuriuos pavojus Vidurio ir Rytų Europoje, tuo tarpu kai Vakarų Europos valstybės – visų pirma Prancūzija, vis labiau skatina bendrą ES ekonomikos atsigavimą.
2004 m. prie Bendrijos prisijungus 8 naujoms narėms – sovietinėje įtakoje buvusioms Rytų Europos valstybėms, į šias šalis pradėjo skverbtis ES kapitalas. Tačiau nors ši finansinė integracija turėjo bendrą teigiamą poveikį naujųjų ES narių ekonomikoms, integracija įtakojo ir finansinius mechanizmus, sakoma Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko ataskaitoje, paskelbtoje lapkričio 2 – ąją.
Tai reiškia, kad Rytų Europoje vyko kreditų sektoriaus skatinimas, prasidėjo masinis skolinimasis, įsivyravo kreditai užsienio valiuta. To rezultatas, kaip rodo ir Europos bankininkų ataskaita, įtakojo dabartinę situaciją Rytų Europoje. Todėl dabar siekiama mažinti finansinę integraciją, skolinimąsi užsienio valiuta (eurais).
Dar vienas ryškus finansinės integracijos bruožas – sudarytos sąlygos Rytų Europos bankinėje sistemoje dominuoti Vakarų Europos ir Skandinavijos bankams. Ypač didelę įtaką naujose ES narėse įgavo Austrijos ir Švedijos bankai. Nors ataskaitose teigiama, kad užsienio bankų įsitvirtinimas turėjo teigiamą įtaką, taip pat pabrėžiama, kad skolinimasis užsienio valiuta turi būti sustabdytas. Daugelis Rytų Europos gyventojų bei įmonių dar iki krizės masiškai ėmė paskolas iš šių bankų užsienio, o ne nacionaline valiuta.
Be to, analitikų teigimu, vienos šalies ar regiono bankų įsigalėjimas sumažino konkurenciją bankiniame sektoriuje. Ataskaitoje teigiamas, kad nesugebėjimas sumažinti priklausomybę nuo skolinimosi užsienio valiuta „ir toliau gali kelti grėsmę stabilumui“.
Prancūzijos stiprėjimas
Tačiau ataskaitoje kalbama ne tik apie Rytų Europos valstybes ir jų socioekonominius sunkumus, bet ir kitas šalis. Daug dėmesio ataskaita skiria Prancūzijai, kurios ekonomika pastaruoju metu auga itin sparčiai, tuo didindama šios šalies vidaus vartojimą ir bendrą ES finansinį atsigavimą.
Prancūzijai pakilti padeda ir sumaniai tvarkomi sektoriai, pavyzdžiui automobilių pramonė. Šios šalies priemonių planas, skatinantis atsisakyti aplinką teršiančių transporto priemonių ir rinktis ekologiškesnius, naujesnius automobilius, davė daug naudos. Reikia pažymėti, kad tokia sistema, paremta subsidijomis, veikia ir kitose šalyse, pavyzdžiui JAV.
Taigi, prekybos indeksai parodė, kad Prancūzija atsigauna daug greičiau, nei kad dauguma kitų ES narių. Po Prancūzijos eina Vokietija, kurios socioekonomika taip pat atsigauna gan greitai. Pakankamai gerai laikosi ir Austrija, Nyderlandai, rašoma ataskaitoje.
