„Norinčiųjų koalicija“, vadovaujama Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės, svarsto tarptautinių pajėgų dislokavimą, kuris galėtų tapti pagrindiniu Ukrainos saugumo garantu. Pasibaigus diskusijoms Europos lyderiai ketina kalbėtis su JAV prezidentu Donaldu Trumpu dėl prižadėtos paramos suteikimo.
Tiesa, kol kas nėra aišku, kiek atskiros šalys yra pasirengusios prisidėti. Kyla klausimų, ar tokia iniciatyva būtų grindžiama tarpusavio gynybos susitarimais, kurie įpareigotų Europos valstybes kartu su Ukraina gintis nuo bet kokios būsimos agresijos.
„Europa yra pasiruošusi“
Prieš derybų pradžią Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad lyderiai „galutinai apsispręs dėl saugumo garantijų Ukrainai“.
„Europa yra pasiruošusi – pirmą kartą su tokiu atidumu ir intensyvumu“, – sakė E. Macronas po susitikimo su Ukrainos prezidentu trečiadienį.
Pasak šaltinių, diskusijų metu šalys iš esmės pasidalijo į tris grupes: vieni nori dislokuoti karius (įskaitant JK), kiti tam prieštarauja (pavyzdžiui, Italija), o trečioji – dauguma, tarp jų ir Vokietija – dar nėra apsisprendusi.
D. Trumpas Europos lyderiams pareiškė, kad JAV suteiks žvalgybos paramą, vadovavimo ir kontrolės išteklius bei prisidės prie oro gynybos, tačiau iniciatyvai vadovauti turi europiečiai.
Gynybos pareigūnų susitikime JK gynybos sekretorius Johanas Healey pabrėžė, kad „JK peržiūri ginkluotųjų pajėgų pasirengimo lygį ir spartina finansavimą, kad būtų galima efektyviau pasirengti dislokavimui Ukrainoje“.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte trečiadienį teigė besitikintis konkrečių pasiūlymų dėl saugumo garantijų, kurias koalicija galėtų pateikti šiandien „arba netrukus“.
Kariuomenės dislokavimas – tolimos ateities planas
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas bandė raminti visuomenės nuogąstavimus, pabrėždamas, kad kariuomenės dislokavimas yra tolimos ateities planas. Antradienį duotame interviu televizijai jis sakė, jog jokie konkretūs dislokavimo planai šiuo metu nerengiami.
„Mes, „Norinčiųjų koalicija“, padedame Ukrainos kariuomenei išgyventi šią kovą su Rusijos agresija dabar... Visa kita bus galima spręsti tik tada, kai bent jau pasieksime paliaubas. Iki tol kariuomenės dislokavimas Ukrainoje tikrai nebus vykdomas. Ir net po to Vokietija turėtų didelių abejonių“, – sako jis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad prieš susitikimą Paryžiuje su E. Macronu „aptarė parengiamąjį darbą dėl saugumo garantijų“. Jis pridūrė: „Taip pat aptarėme gynybos paramą Ukrainai – dabartinių poreikių tenkinimą, sankcijų Rusijai griežtinimą ir galimybes panaudoti įšaldytą Rusijos turtą.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
