Rusijos karinis spaudimas negali daryti įtakos tam, kas gali prisijungti prie Europos Sąjungos ir NATO, perspėjo Estijos premjerė Kaja Kallas, rašo politico.eu.
Telkdamas kariuomenę prie Ukrainos sienos ir siūlydamas NATO atšaukti 2008 m. įsipareigojimą Ukrainai ir Gruzijai, kad jos vieną dieną taps aljanso narėmis, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „bando save pateikti kaip šios problemos sprendimą, kurią jis sukūrė pats. Ir aš manau, kad neturėtume pakliūti į tuos spąstus“, – interviu telefonu sakė K. Kallas, kuriame taip pat aptarė JAV prezidento Joe Bideno kreipimąsi į V. Putiną.
„Nemanau, kad Rusija turi teisę ką nors pasakyti apie tai, kas turi teisę, o kas neturi teisės stoti į Europos Sąjungą ar NATO“, – sakė K. Kallas, kurios 1,3 mln. gyventojų turinti šalis ribojasi su Rusija.
K. Kallas nuomone, „labai svarbu, kad pirmiausia labai aukštu lygiu duotume signalą, jog bet koks karinis spaudimas iš išorės priversti NATO ar Ukrainą ar ES keisti savo sprendimus ar sprendimų priėmimo procesą yra nepriimtinas.“
„Taip pat turėtume parodyti, kad Ukraina turi draugų ir sąjungininkų ir mes esame su ja. Taigi, jei kas nors galvoja apie agresiją prieš Ukrainą, jie taip pat turi suprasti, kad šalia Ukrainos stovi jos sąjungininkai ir draugai“, – sakė premjerė.
J. Bidenas kalbėjosi su V. Putinu taip sukeldamas tam tikrą susirūpinimą Rytų Europoje. Tai leido suprasti, kad JAV prezidentas yra pasirengęs klausytis Kremliaus raginimų pažaboti NATO plėtrą ir dislokuoti ginklus netoli Rusijos teritorijos.
„Tikiuosi, kad klystu, bet čia jaučiu „Miuncheno“ kvapą“, – „Financial Times“ sakė Estijos parlamento Užsienio reikalų komiteto vadovas Marko Mihkelsonas, turėdamas mintyje 1938 m. Europos susitarimą, kuriuo buvo siekiama išvengti konflikto su Adolfu Hitleriu, perleidžiant jam Sudetus.
Interviu K. Kallas atsiribojo nuo Miuncheno komentaro, bet sakė, kad jai nepatiko J. Bideno kreipimasis į Putiną. „Man asmeniškai nepatinka tie žingsniai, kurie buvo žengti Putino link. Bet ne man spręsti, kas su kuo konsultuojasi“, – teigė ji.
Tačiau tuo pat metu „Bidenas pasakė, kad be mūsų nieko nebus susitarta“, – sakė K. Kallas, ir todėl „neturiu pagrindo abejoti jų darbu“.
K. Kallas neatmetė galimybės, kad Rusija, užuot planavusi atvirą invaziją į Ukrainą, gali bandyti destabilizuoti Kijevą arba panaudoti karinių veiksmų grėsmę Ukrainos ar jos sąjungininkių šantažavimui.
„Tai neabejotinai turi įtakos Ukrainai“, – sakė ji ir pabrėžė, kad „turime daug konfliktų ar mažesnių konfliktų, su kuriais daug sunkiau kovoti“. Pavyzdžiui, Maskvos remiama Baltarusija siunčia migrantus prie ES sienos, V. Putinas sukelia didėjančias energijos kainas – „būtent tai matome su dujotiekiu Nord Stream 2 ir dujų tranzitu per Ukrainą“.
Prieštaringai vertinamas Rusijos ir Vokietijos dujotiekis jūroje bus pagrindinis išbandymas naujajam Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui,. Naujoji Vokietijos koalicinė vyriausybė ne taip smarkiai palaiko „Nord Stream 2“, kaip tą darė ankstesnė administracija.
„Bus įdomu pamatyti, kaip su tuo tvarkysis naujoji Vokietijos vyriausybė“, – teigė Estijos premjerė.
