Estijos aplinkos ministerija ketvirtadienį baigė vertinti galimą ekologinį dujotiekio "Nord Stream" tiesimo poveikį Baltijos jūrai.
Kaip "Interfax" sakė ministerijos vicekancleris Harry Liivas (Haris Lyvas), šiuo metu šio rusų ir vokiečių projekto autoriai į galimo pavojaus aplinkai vertinimus žiūri kaip į formalią procedūrą.
"Todėl ministerija pasiūlė nedviprasmiškai nurodyti, kad išduodant leidimą (tiesti dujotiekį) būtų atsižvelgta į ekologinio poveikio vertinimus. Kitaip tariant, turi būti numatyta galimybė uždrausti išduoti leidimą", - sakė jis.
Pasak jo, taip pat reikėtų atsižvelgti į galimą poveikį Baltijos jūros ekologijai atskirai kiekvienos valstybės atžvilgiu, todėl ministerija pasiūlė pranešime Estijai skirti atskirą skyrių.
Estijos aplinkos ministerija taip pat atkreipia dėmesį į galimą pavojų žuvims bei jūriniams žinduoliams ir į riziką, susijusią su jūrinėmis minomis bei cheminiais ginklais, likusiais Baltijos jūros dugne nuo pasaulinių karų laikų.
Lenkija ir Baltijos šalys, priklausančios nuo Rytų energetikos šaltinių, kritikuoja "Nord Stream" dujotiekio projektą, kaip neatsižvelgiantį į regiono energetinius poreikius ir suteikiantį Rusijai galimybę šantažuoti Rytų Europos šalis, nes dujotiekis tiesiamas aplenkiant jų teritorijas. Baltijos šalys ir Lenkija nuogąstauja, jog Rusija šį dujotiekį gali panaudoti kaip energetinės blokados ar manipuliavimo kainomis įrankį.
Būgštavimų taip pat kelia šio projekto ekologiniai aspektai, nes Baltijos jūros biologinė sistema labai trapi, be to, joje nuskandinta daug Antrojo pasaulinio karo cheminių ginklų.
Dujotiekis po vandeniu panirs Vyborge ir kirs Baltiją iki Greifsvaldo Vokietijoje.
Susitarimą tiesti dujotiekį Rusija ir Vokietija pasirašė 2005 metų rugsėjį. Pagrindinis ŠED statybos tikslas, kaip deklaruojama, - užtikrinti nepertraukiamą dujų tiekimą į Vakarų Europą.
