Pirmadienį Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai susirinks tam, kad nuspręstų, kokią žinią pasiųsti Serbijai, kurioje netrukus vyks antrasis prezidento rinkimų turas, rašo „EU Observer“.
Be abejo, prezidento rinkimai Serbijoje bus pagrindinis klausimas ministrų darbotvarkėje. Iki minėtų rinkimų pabaigos likus savaitei, ES narėms reikės nuspręsti, kokios pozicijos laikytis serbų atžvilgiu. Manoma, jog būtent Serbijos prezidento rinkimų rezultatai nulems tolimesnę šalies integraciją į ES.
Dauguma bloko narių siekia su Belgradu pasirašyti Stabilizavimo ir Bendradarbiavimo sutartį, tačiau tokiam žingsniui smarkiai priešinasi Olandija ir Belgija.
„Norint pasirašyti šį dokumentą, reikia būti visiškai vieningiems, bet kol kas tokie mes nesame. Visgi negalime numanyti, kaip situacija pasikeis pirmadienį po rytinės kavos“, - vienas diplomatas sakė praėjusį penktadienį.
Kaip rašo „EU Observer“, sutarties pasirašymui prieštaraujančios šalys turėtų susidurti su dideliu spaudimu, tačiau nesitikima, jog Olandija galėtų nusileisti.
Olandijos atstovai jau anksčiau teigė, jog pakeis savo poziciją tik tuo atveju, jei Serbija bendradarbiaus su Jungtinių Tautų (JT) įsteigtu Jugoslavijos tribunolu Hagoje - tai reikštų serbų karo vado Ratko Mladičiaus suėmimą ir išdavimą.
Stabilizavimo ir bendradarbiavimo sutartis laikoma pagrindiniu įrankiu paremti provakarietišką kandidatą prezidento rinkimuose ir dabartinį šalies vadovą Borisą Tadičių.
Vasario 3 d. jis susirems su pagrindiniu oponentu Tomislavu Nikoličiumi. Radikalus nacionalistas T. Nikoličius laimėjo pirmąjį prezidento rinkimų turą sausio 20 d. surinkęs 40% rinkėjų balsų.
„EU Observer“ teigimu, Stabilizavimo ir bendradarbiavimo sutartis gali duoti ir priešingų rezultatų - jos pasirašymu gali pasinaudoti ir T. Nikoličius. Diplomatiniai šaltiniai teigia, kad susitarimas su ES visuomenei gali būti pristatytas kaip paslauga už tariamą Serbijos atlaidumą Kosovo atsiskyrimo klausimu.
Įmanoma ir kita galimybė - pirmadienį su Serbija gali būti pasirašyti laikini prekybiniai susitarimai, sudarantys didžiąją dalį Stabilizavimo ir bendradarbiavimo sutarties turinio. Tačiau šiam žingsniui taip pat priešinasi kai kurios ES narės.
27 ministrai skirtingas galimybes aptars pirmadienį per oficialius pietus.
Visgi nepaliestas liks dar keblesnis klausimas - ES misijos Kosove darbo pradžia. Šalys narės nutarė šią misiją steigti dar gruodį, tačiau tam smarkiai priešinasi pati Serbija.
Anot „EU Observer“, bet kokia formali diskusija, susijusi su JT administruojamos Kosovo provincijos atsiskyrimu kol kas atidedama taip siekiant nedaryti įtakos Serbijos prezidento rinkimams. Tad ministrų darbotvarkėje Kosovo klausimo kol kas nėra iš viso.
