Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį Briuselyje pradėjo viršūnių susitikimą, siekdami pasirašyti svarbų susitarimą dėl kovos su klimato pokyčiais, kuriame būtų nustatyti ambicingi šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetalų mažinimo tikslai.
Dviejų dienų viršūnių susitikimas yra pirmasis, kuriam pirmininkauja Vokietija, sausį pusmečiui stojusi prie Bendrijos vairo.
Europos politinės arenos centre atsidūrusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel tikisi jame užsitikrinti ES lyderių paramą planams įvairinti bloko energijos šaltinius.
Susitikimo išvakarėse buvusi aplinkosaugos ministrė A. Merkel sakė, kad ES pasirengusi nubrėžti ambicingas kovos su pasauliniu atšilimu gaires, kuriomis turėtų sekti kitos valstybės.
"Europa negali viena dalyvauti šiame mūšyje. Tai yra pasaulinė kova, prie kurios turime visi prisidėti, - sakė ji žurnalistams. - Manau, savo geru pavyzdžiu galima lengviau įtikinti kitus".
Tikimasi, kad ES lyderiai pritars planams iki 2020-ųjų 20 proc. nuo 1990 metų lygio sumažinti anglies dvideginio išmetalus. Jei ES pastangas paremtų kitos išsivysčiusios ir besivystančios šalys, ypač Kinija ir Indija, pasaulinius išmetalus būtų siekiama sumažinti 30 procentų.
Prieš susitikimą pareigūnai pranešė, kad iš esmės pritariama pagrindiniams tikslams, tačiau esama rimtų nesutarimų dėl to, kaip šalys turėtų pasidalyti išmetalų mažinimo naštą ir dėl įsipareigojimų energijos gamybai naudoti atsinaujinančius išteklius.
Kai kurios neseniai prie ES prisijungusios šalys, tarp jų Čekija, Vengrija ir Lenkija, kurios yra ypač priklausomos nuo daug anglies turinčių energijos išteklių, pavyzdžiui, anglių, priešinasi planams nustatyti privalomą tikslinį atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo lygį.
Pasak A. Merkel, jeigu ES vadovai pritars toli siekiantiems planams, jie padarys akivaizdų spaudimą kitoms šalims, parodys joms taip reikiamą pavyzdį.
Didžiojo aštuoneto susitikime, kuris įvyks šiais metais ir kuriame tai pat pirmininkaus Vokietijos kanclerė, ji tikisi pareikšti: "Europa žengė svarbų žingsnį, ir dabar jos pavyzdžiu turi pasekti ir kitos - JAV, Kinija, Indija ir didelės besivystančios šalys".
"Tai bus nelengva, bet būtent todėl ES turi parodyti savo tvirtą nuostatą dabar ir pirmoji eiti šiuo keliu, - sakė A. Merkel interviu Britanijos laikraščiui "Financial Times". - Būtinybė kovoti su klimato kaita ir sumažinti savo energetikos priklausomybę drauge su tuo faktu, kad Kioto protokolo galiojimas baigiasi, ragina imtis neatidėliojamų priemonių".
Vadovauti pasaulinei kovai už klimato būklės gerinimą Europos sąjungą ragina ir buvęs JAV viceprezidentas Al Gore (Elas Goras), taip pat atvykęs į Briuselį. "Aš mėginu padaryti taip, kad ir mano šalis pakeistų požiūrį, bet kol kas Europos Sąjunga vaidina svarbiausią vaidmenį siekiant, kad pasaulis pagaliau ryžtųsi permainoms, kurias privalo padaryti", - sako jis.
Europos Parlamento žaliųjų frakcijos nariai kritikuoja Prancūziją, kurioje 40 proc. energijos poreikių tenkina atominė energetika, už jos raginimus priskirti atominę energiją atsinaujinantiems energijos šaltiniams.
"Susitarimas dėl privalomo atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo lygio ES yra mažiausia, kas turi būti padaryta", - sakė žaliųjų frakcijai priklausanti britų europarlamentarė Caroline Lucas (Karolain Lukas).
"ES lyderiai šios savaitės viršūnių susitikime neturi leistis šantažuojami atominės energetikos pramonės įgaliotinio, kadenciją baigiančio (Prancūzijos prezidento Jacques'o) Chiraco (Žako Širako)", - pridūrė ji.
Ilgametis Prancūzijos lyderis Briuselyje neabejotinai bus dėmesio centre, nes šis viršūnių susitikimas veikiausiai yra paskutinė galimybė jam palikti savo atspaudą ES politikos formavimo procese.
Permainas Europos politinėje arenoje žada ne tik planuojamas J. Chiraco pasitraukimas, bet ir britų ministro pirmininko Tony Blairas (Tonio Blero), kuris ne kartą buvo įsivėlęs į konfliktą su Prancūzijos lyderiu dėl įvairių klausimų, pradedant subsidijomis žemės ūkiui, karu Irake ir baigiant ES biudžetu, planai vėliau šiais metais atsistatydinti.
Prieš šį viršūnių susitikimą ieškoti išeities iš politinės krizės teko Italijos ministrui pirmininkui Romano Prodi (Romanui Prodžiui), buvusiam Europos Komisijos pirmininkui, kuriam tik po sunkių derybų pavyko užsitikrinti būtiną paramą ir laimėti balsavimą parlamente dėl pasitikėjimo jo vyriausybe.
Balandį ir gegužę vyksiantys Prancūzijos prezidento rinkimai atves į bloko politinę areną naują kartą, be to, kai kuriose mažesniosiose Bendrijos narėse, pavyzdžiui, Austrijoje ir Švedijoje, dirba jaunos vyriausybės, todėl dar sunkiau prognozuoti, koks bus ES politikos kursas.
