Pasitikėjimo ir suinteresuotumo stygius – pagrindinės priežastys, kodėl Europos Parlamento (EP) rinkimuose birželio mėn. balsavo tiek mažai europiečių. Mažiau nei pusė balsavusiųjų Europos Sąjungos (ES) piliečių parodė, kad susidomėjimas vienintele institucija, tiesiogiai renkama gyventojų, sumažėjo.
Dauguma nedalyvavusių EP rinkimuose kaip pagrindines priežastis įvardija nepasitikėjimą politikais. Tokią priežastį dažniausiai vardijo Graikijos, Bulgarijos, Kipro bei Rumunijos gyventojai. Akivaizdu, kad toks nusivylimas atsispindėjo ir rinkimų rezultatuose – rinkėjų aktyvumas sumažėjo iki 43 procentų (tai reiškia, net neviršijo pusės visų ES piliečių, turinčių balsavimo teisę).
Tačiau ne visų šalių gyventojai nepasitiki politikais. Pavyzdžiui tik 8 proc. Danijos, 11 proc. Liuksemburgo bei 18 proc. Suomijos ir Belgijos gyventojų nepasitikėjimą politikais įvardijo kaip pagrindinę priežastį, įtakojusią šių šalių gyventojų apsisprendimą. Tuo labiau, kad belgai ir Liuksemburgo piliečiai rinkimuose dalyvavo labai aktyviai.
Nesidomėjimas politika – dar viena priežastis, įtakojusi mažą rinkėjų aktyvumą kai kuriose ES narėse. Pavyzdžiui Maltoje, Vengrijoje ar Ispanijoje šią priežastį, kaip pagrindinį pasyvaus balsavimo rodiklį, įvardijo dauguma gyventojų. Tačiau pavyzdžiui latviai ar austrai pabrėžė, kad juos labiausiai įtakojo ne nesidomėjimas politika, bet netikėjimas, kad EP rinkimai gali pakeisti ar įtakoti jų kasdienį gyvenimą.
Vis dėlto visoje Europos Sąjungoje tik maža dalis žmonių nieko nežinojo apie rinkimus. Apklausa skelbia, kad tik 2 proc. neturėjo jokios informacijos apie EP rinkimus ir net 53 proc. patikino, kad jie turėjo pakankamai informacijos apie EP rinkimus.
Šiaip ar taip, šiuose EP rinkimuose dalyvavo rekordiškai mažai balsuotojų. 43 proc. dalyvavusių neatspindi viso ES požiūrio. Tuo labiau, kad šiemet buvo mažesnis dalyvavusių rinkimuose skaičius nei kad 2004 m., kai rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvavo 45 proc.
Nors šiemetiniai aktyvumo rekordai priklauso ne tik Liuksemburgui (91 proc.) ir Belgijai (86 proc.), kuriose galioja privalomojo balsavimo sistema, bet ir 79 proc. rinkėjų prie urnų sulaukusiai Maltai, o lyginant 2004 m. ir pirminius 2009 m. rezultatus aiškėja, kad rinkėjų aktyvumas labiausiai išaugo Estijoje (nuo 27 proc. iki 43 proc. arba 16 proc. punktų), Latvijoje (nuo 41 iki 53 proc.) ir Danijoje (nuo 48 iki 60 proc.) – po 12 proc. punktų, dėlto daugelyje kitų ES narių rinkėjų aktyvumas buvo labai mažas. Pasyvumas labiausiai išaugo Lietuvoje, Kipre ir Graikijoje.
