Nors praėjo tik savaitė nuo Europos Sąjungos (ES) vadovų siūlymo J. Manueliui Barroso kandidatuoti antrai kadencijai, vis dar nėra aišku, ar Portugalijos politikas sugebės gauti Parlamento daugumos palaikymą.
ES diplomatinė konsultacija šiuo klausimu, planuota birželio 25 d., buvo atidėta iki liepos 6 – osios. To priežastis – pirmininkavimą perimančios Švedijos siekis susidaryti aiškesnį vaizdą, ką Europos Parlamento (EP) frakcijos mano šiuo klausimu.
Švedijos atstovai paskelbė, kad jų šalis siekia „parodyti tam tikrą lankstumą šiuo klausimu“. Stokholmas teigia, kad tokia pozicija teisinga, kadangi reikia daugiau laiko įsitikinti Barroso kandidatūros vertinimais Europos Parlamente.
Be to, kai kurios frakcijos, pavyzdžiui socialistai ar žalieji, nepritaria balsavimo surengimui liepos viduryje. Politikai akcentuoja, kad Barroso nespės pristatyti savo programos ateinantiems penkeriems metams, todėl tikslingiau balsavimą kiek nukelti.
Taip pat yra tam tikrų diskusijų tarp valstybių narių bei Europarlamento deputatų. „Taryba nenori oficialiai paskelbti Barroso kandidatūros tol, kol jis neužsitikrins daugumos Parlamente, o Parlamentas nenori pradėti diskusijų, kol šis politikas nėra patvirtintas kandidatu į EK vadovus“, paskelbė EP atstovas.
Vis dėlto, birželio 19 d. ES vadovai išreiškė politinę paramą J. M. Barroso. Be to, kai kurios partijos, pavyzdžiui Centro - dešiniųjų ar Europos liaudies partija nori, kad balsavimas vyktų liepos viduryje. Tačiau nors šie politikai turi nemažai įtakos EP, jie negali nuspręsti už visą Parlamentą.
Centro-dešiniųjų planai
Europos liaudies partijos atstovas J. Daulas patikino, kad pakankamai sudėtinga susitarti su socialistais, kad ir pastarieji balsuotų liepos viduryje. Tačiau Socialistai, antra pagal dydį frakcija EP, atmetė tokią idėją ir pabrėžė, kad jie laikysis nuostatos, jog negalima balsuoti liepą, kadangi nebus pakankamai laiko išsamiai aptarti Barroso programą ateinantiems penkeriems metams.
Tačiau liberalų atstovai siūlo siekti tam tikro kompromiso ir sutikti su pasiūlymu rengti balsavimą liepos mėnesį, tačiau už tam tikras nuolaidas. Skirtingai nuo socialistų ir žaliųjų, liberalai nėra ryžtingai nusiteikę prieš balsavimą liepos mėn. viduryje, tačiau jie norėtų kelių sąlygų įvykdymo prieš šį balsavimą.
Taigi, jei liberalai sutiktų balsuoti liepos viduryje, Barroso galėtų pretenduoti į absoliučią daugumą. Tuo labiau, kad Europos liaudies partijos frakcija turi net 264 atstovus, liberalai – 82, konservatoriai ir reformų frakcija – 55.
Nors liberalų pozicija vis dar neaiški, ji turėtų paaiškėti birželio 30 d., kada liberalai renka frakcijos vadovą. Vis dėlto realiausias kandidatas vadovauti liberalams, - belgų politikas G. Verhofstadtas, jau pasisakė už balsavimo atidėjimą, todėl sudėtinga tvirtinti, kad jis sutiks su balsavimų liepos mėnesį, net jei J.M. Barroso sutiks padaryti kai kurias nuolaidas dėl finansinės reformos pradžios.
Įtempta darbotvarkė
Tačiau švedai pasiryžę sudaryti nuoseklią ir griežtą politikų darbotvarkę, nenukeliant svarbių klausimų iki rudens. Savo pozicijas Švedijos politikai ir EP atstovai pateiks jau liepos 6 – ąją. Po šio pasitarimo bus balsuojama, ar pritarti balsavimo dėl Barroso kandidatūros rengimui liepos viduryje.
Po šių diskusijų valstybės narės galės susitikti su J.M. Barroso, kad šis politikas pateiktų savo ES ateities viziją. Be to, visų EP frakcijų vadovai taip pat galės aptarti rūpimus klausimus su Portugalijos politiku. Savo ruožtu J. M. Barroso bandys užsitikrinti paramą savo kandidatūrai.
Šiam politikui tereikia paprastos balsų daugumos perrinkimui kitai kadencijai, tačiau jis siekia užsitikrinti kuo platesnę paramą, kadangi pergalė maža balsų persvara sumažintų jo politinį autoritetą ES.
