Po dešimtmetį trukusio ekonominio augimo virš Rusijos kaupiasi krizės debesys. Jei naftos kainos ir toliau kris, tai praėjusį rugpjūčio mėnesį taip užtikrintai į karą su Gruzija žengęs Kremlius turės persvarstyti savo ambicijas tapti įtakingu pasaulio politikos veikėju, rašo „Unian.net“.
Akcijų rinkos krizė, kai rinkos indeksai, lyginant su geguže, smuko net 73 proc., parodė, kokie trapūs yra Rusijos ekonominio augumo pamatai. Po pusmečio, kaip teigia ekspertai, viskas gali atrodyti dar nykiau.
Beveik per 8 metus iš prekybos nafta gauti pinigai visiškai pakeitė Rusijos sostinę Maskvą, kuri tapo vienu prabangiausių Europos miestų. Už naftą gautus pinigus Kremlius panaudojo savo politiniams tikslams įgyvendinti: buvo diktuojamos energetinių išteklių tiekimo Vakarams sąlygos, po visą planetą siuntinėjami kariniai laivai ir aviacija, kariaujama su Gruzija, o Vakarams nuolat pamokslaujama dėl tikrų ir tariamų jų trūkumų.
Tačiau situacija keičiasi ir smunkanti ekonomika gali priversti Kremlių imtis nuosaikesnės politikos. Karas su Gruzija padarė Kremliui daug žalos, tačiau galiausiai būtent naftos kainų kritimas ir užsienio bankų krizė lėmė Rusijos akcijų biržos nuosmukį. Vien per rugpjūtį ir rugsėjį iš šalies buvo išgabenta 33 mlrd. dolerių.
Rusijos pramonė buvo priversta mažinti produkciją, o dauguma kompanijų turėjo atleidinėti darbuotojus. Didieji mažmeninės prekybos tinklai jau skundžiasi sumažėjusiu vartojimu, o infliacija šalyje siekia dviženklį skaičių.
Skolinimas sustojo. Nepaisant vyriausybės pažadų bankams skirti milijardus dolerių, dauguma kompanijų arba negali gauti kredito, arba jis joms yra per brangus.
„Skolinimo nebuvimas pastato kompanijas į labai sudėtingą situaciją, kuri lems tai, jog nebus baigta daug nekilnojamojo turto projektų. Kaip rezultatą mes turėsime visą armiją bankrutavusių kompanijų“ – teigė Rusijos statybininkų asociacijos vadovas Nikolajus Košanas.
Problemos jaučiamos ir gatvėje. Dvidešimtmetė studentė Jana Ryževa buvo viena iš pusantro šimto darbuotojų, atleistų iš vieno internetinio tinklalapio. „Praktiškai neįmanoma susirasti kito darbo. Žmonių skaičius mažinamas visur“ – teigė studentė.
Analitikai ypač sunerimę dėl problemų bankų sektoriuje.
Tiesa, rusai labai nepanikuoja. Situacija bent jau kol kas neprimena 1998 metų, kai daugelis gyventojų prarado savo santaupas. Dabar vis daugiau žmonių savo santaupas laiko ne privačiuose bankuose, o valstybės kontroliuojamose finansinėse institucijose.
Tiesa, jei naftos kainos ir toliau kris, situacija dar smarkiai pablogės. Penktadienį Uralo žaliavinės naftos kaina smuko iki 65 dolerių už barelį. Rusijos biudžetas yra apskaičiuotas pagal 70 dolerių už barelį kainą. Jei naftos kainos išliks žemos, bus suduotas smūgis ne tik pertekliniam biudžetui, tačiau ir ilgalaikėms investicijoms.
Tiesa, pabrėžiama, kad, jei pasaulinė krizė nebus tokia gili ir ilga, tai rusai netgi gali iš jos pasipelnyti. Teigiama, kad rusai turi pakankamai pinigų, kad įsigytų nuosavybės užsienyje ir galėtų diktuoti kainas.
Tačiau jei naftos kaina už barelį nukris žemiau 50 dolerių, tai Rusijos pinigai greitai išseks. Užsienio valiutos atsargos per pastaruosius porą mėnesių sumažėjo nuo 600 iki 530 mlrd. dolerių, o dauguma didžiausių energetikos kompanijų yra smarkiai įsiskolinusios.
