Vyriausybė, baimindamasi Lietuvai gresiančio elektros energijos bado uždarius Ignalinos AE, skuba kartu su Latvija, Estija ir Lenkija statyti naują maksimalaus 3200 MW galingumo atominę elektrinę. Tačiau nežinia, ar šios elektrinės išvis reikės: Latvija su „Gazprom“ jau tariasi dėl naujos 4000 MW elektrinės, kuri bus ne tik galingesnė, bet ir pigesnė.
Ir galingesnė, ir pigesnė
Planai pastatyti vakarų Latvijoje stambią, iki 4000 megavatų galingumo dujinę elektrinę yra visiškai realūs, pranešė Latvijos verslo dienraštis „Biznes&Baltija”.
Latvijos dujų bendrovės “Latvijas gāze” prezidentas Adrianas Davis užvakar pareiškė, kad techninis tokios elektrinės projektas buvo paruoštas dar prieš keliolika metų. Galingos, viso Pabaltijo poreikius užtikrinančios elektrinės idėja Sovietų sąjungos ūkio planavimo komitete “Gosplan” buvo svarstoma dar praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje, tai yra, prieš pradedant Ignalinos AE statybą, teigia dienraštis.
Prie šios sovietinių laikų idėjos Latvijoje vėl sugrįžta nagrinėjant šalies energetinės plėtros perspektyvas. Pasak dienraščio, nors aiškių ateities kontūrų dar nematyti, tačiau jau dabar aišku, kad turimos hidroelektrinės niekaip negalės patenkinti Latvijos poreikių. Situacijos esą nepakeis ir žaliųjų mėgstamos vėjo ir saulės jėgainės, o deginti anglį irgi ne išeitis: Latvijoje nėra anglies klodų. Tad iš esmės liekančios dvi alternatyvos: gamtinės dujos ir atominė energija.
Dienraščio teigimu elektros energiją galima pirkti ir iš užsienio: apie Lietuvoje planuojamą statyti naują atominę elektrinę kalbama jau seniai. „Pietiniai kaimynai šį projektą pateikinėja kaip vienintelį priimtiną ir naudingą. Kurgi ne! Juk jie gyvybiškai suinteresuoti išsaugoti eksportuotojo statusą ir nieku gyvu nenori tapti importuotojais”, - rašo „Biznes&Baltija”.
Tačiau, pasak dienraščio, alternatyva “taikiam atomui” visgi yra. Dar Sovietų sąjungoje lygia greta su atominės elektrinės statyba Ignalinoje buvo planuojama Latvijoje prie perspektyvios požeminės dujų saugyklos Dobelėje pastatyti 3000 megavatų dujinę elektrinę.
„Kiek pamenu, su „Latvenergo“ net buvo derinamas šios elektrinės prijungimas“, - sakė “Latvijas gāze” vadovas A. Davis.
“Gazprom”: dujų bus, tik turėkit elektrinę
A. Davis patvirtino, kad neseniai įvykusio Latvijos premjero Aigaro Kalvičio vizito Maskvoje metu buvo aptarinėjama ir “principinė galimybė“ padidinti rusiškų dujų, kurios būtų skirtos būtent elektros energijai gaminti, tiekimą Latvijai.
“Gazprom” atstovai pareiškė, kad dujų bus – kad tik būtų elektrinė”, - rašo „Biznes&Baltija”, pastebėdamas, kad kol kas akcinės bendrovės “Latvenergo” vadovai labai atsargiai kalba apie elektros gamybą dujinėje elektrinėje.
Pasak dienraščio, nauja dujinė elektrinė Latvijoje gali būti pastatyta anksčiau už naują Ignalinos AE. Ji bus kur kas galingesnė ir, iš visko sprendžiant, atsieis pigiau. Tačiau konkrečių sumų ir terminų “Latvijas gāze” vadovas A. Davis dienraščiui įvardyti nenorėjo.
„Atlikti skaičiavimus ir operuoti skaičiais mes galėsime tik pasirašę sutartį dėl dujų tiekimo su „Gazprom“. Manau, maždaug vasaros viduryje mes galėsime pasikalbėti konkrečiau“, - sakė jis dienraščiui „Biznes&Baltija”.
Tuo tarpu situacija dėl Latvijos energetinės strategijos prioritetų gali tapti kur kas aiškesnė jau kitą savaitę. Iki gegužės 15 d. Latvijos ekonomikos ministro Jurijaus Strodso vadovaujama speciali komisija turi pateikti šalies vyriausybei tyrimo apie priimtiniausias elektros gamybos pajėgumų vystymo kryptis išvadas. Jos turėtų būti gana konkrečios, dokumente turėtų būti nurodyta, kur, kada ir kokius pajėgumus reikėtų statyti, teigia „Biznes&Baltija”.
Rusiškų dujų “prievaizdas”?
“Balsas.lt” jau rašė apie Latvijos siekį prisijungti prie Rusijos ir Vokietijos konsorciumo “Nord Stream” Baltijos dugnu tiesiamo dujotiekio.
Pastačius naują didelę gamtinių dujų saugyklą Dobelėje, dėl kurios jau tariamasi su “Gazprom”, ir atvedus į ją “Nord Stream” dujotiekio atšaką, Latvija taptų rusiškų gamtinių dujų “skirstymo koordinatore” Baltijos šalims, Lenkijai ir Suomijai, kartu gaudama galimybę užsidirbti iš dujų tranzito.
Apžvalgininkų teigimu Rusijai Latvijos prijungimas prie dujotiekio taip pat labai svarbus, nes atšaka į požemines saugyklas užtikrintų dujų tiekimą Europai avarijų dujotiekyje atveju ir suteiktų galimybę nenutraukiant dujų tiekimo atlikti remonto darbus atskirose dujotiekio atkarpose.
Ambicingo Latvijos siekio tapti ne tik Baltijos šalims, bet ir visai Vakarų Europai tiekiamų rusiškų dujų “prievaizdu” neslepia ir Latvijos premjeras A. Kalvitis.
“Per mūsų šalį rusiškos dujos gali pasiekti Baltijos valstybes, Suomiją, Lenkiją. Mes turime galimybę skirstyti Vakarų Europos poreikiams tiekiamas dujas”, - naujienų agentūrai “ITARR- TASS” pareiškė į Maskvą su privačiu vizitu atvykęs Latvijos vyriausybės vadovas. Jo teigimu, jei Rusija ir Europos Sąjunga susitars dėl Latvijos požeminių dujų saugyklų naudojimo, Latvija gali būti prijungta prie “Nord Stream” dujotiekio.
Tokie kaimyninės valstybės premjero žodžiai reiškia, kad “Gazprom” planai statyti Latvijoje, greičiausiai Dobelėje, naują didelę dujų saugyklą yra rimti, nes dabartinės dujų saugyklos Inčukalnyje pajėgumai jau dabar yra beveik išsemti. O tai verčia manyti, kad ir galingos dujinės elektrinės, galinčios tapti konkurente naujajai Ignalinos AE, statybos Dobelės rajone aptarinėjamas nėra tik tuščios kalbos.
